<h2>Aplinkai draugiškas Vilnius taps teršėju?</h2>
<p>Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ketina spjauti į taršą ir leisti ateinantį šildymo sezoną Vilniui deginti mazutą, nors šis yra kone perpus taršesnis nei dujos. Jis teigia, kad visa tai – vardan gero tikslo, siekiant, kad vilniečių sąskaitos šildymo sezono metu gerokai neišsipūstų, mat jau dabar kalbama, kad turimo kiekio dujų – nepakaks. Sprendimo iniciatoriai neslepia, kad mazuto panaudojimas galėtų padėti išlaikyti panašų šildymo kainų lygį, koks jis buvo ir praėjusiais metais. O štai kai kurie parlamentarai mano, kad viskas tik dėl to, kad sostinė jau eilę metų nesugebėjo atlikti namų darbų ir pereiti prie kitokių šilumos energijos gavybos būdų.</p>
<p>Parlamentarai, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas ir Lukas Savickas pastebi, kad Aplinkos ministras S. Gentvilas keistai keičia savo poziciją. Iš pradžių vos pasirodžius tokiems planams jis teigė, kad vardan kelių centų naudos neverta aukoti gyventojų sveikatos, kuriai išleidžiami milijonai, tačiau vos apsisukęs jau pareiškia nematantis jokios problemos dėl mazuto deginimo[4].</p>
<p>Tokius Vyriausybės sprendimus dėl mazuto Seimo Aplinkos komiteto narys T. Tomilinas vertina kaip „visišką nesusipratimą“, o vien taršos leidimai esą gali atsieiti 24 mln. eurų. Tai turės ir neabejotinos įtakos vilniečių sveikatai – šimtais kartų padidės kietųjų dalelių kiekis, milžiniškai išaugs klimato kaitą sukeliančios dujų emisijos. </p>
<blockquote>
<p>„<…>. Todėl matydami tokią pačią eigą, galvojame ir apie neeilinio aplinkos komiteto posėdžio šaukimą, o rudenį ir apie parlamentinės kontrolės inicijavimą, sudarant laikinąją parlamento tyrimo grupę ir pagaliau išsiaiškinant kodėl Vilniaus valdžia nuo pat 2017 metų neužtikrino sklandaus perėjimo prie biokuro“, – teigė T. Tomilinas[4].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tarsa-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vilniaus valdžia neatliko namų darbų</h2>
<p>Visgi, anot parlamentarų, visa kaltė tenka pačiam Vilniaus miestui, kuris, žinodamas situaciją dėl savo priklausomybės nuo dujų, jau nuo 2017 m., kai Vilniaus miesto savivaldybė atgavo šilumos tinklų kontrolę, nesiėmė atlikti namų darbų, kad panašių situacijų būtų išvengta. Iki šiol net 40 proc. Vilniuje šildymui naudojamo kuro sudaro dujos.</p>
<p>Žlugo net ir planai dėl 2021 m. pabaigoje Vilniuje turėjusios pradėti veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės, mat šio objekto statybas lydėjo nesibaigiantys skandalai[4].</p>
<p>L. Savickas sakė, kad sunku suvokti, kaip Vilniaus miestas, kuris kuria VšĮ „Klimatui neutralus Vilnius“ ir dalyvauja ES programoje 100 klimatui neutralių išmanių Europos miestų, ruošiasi deginti vieną iš taršiausių kurų – mazutą. </p>
<blockquote>
<p>„<…>. Keistai skamba ir energetikos ministras, kalbantis apie tai, kad ieškoti būdų kompensuoti šildymą vilniečiams būtų socialiai neteisinga. Tačiau, matyt, ministrui atrodo teisinga dėl politinio neveiklumo ir reitingų nuodyti ne tik Vilniaus gyventojus, bet ir visą Lietuvą. Tuo labiau, kad sutaupoma turbūt nebus tiek jau daug. Priminsiu, kad Vilniaus energetikos klausimus nuo pat 2015 metų koordinuoja TS-LKD narys, vicemeras Valdas Benkunskas. Čia nepavyks prisidengti pasaulinėmis rinkomis, nes jei būtu laiku priimti teisingi sprendimai, dabar kainų augimas tikrai nebūtų toks drastiškas. Turime ieškoti būdų ir galimybių vilniečiams kompensuoti politikų padarytas klaidas, o ne juos nuodyti mazutu“, – pareiškė L. Savickas[4].</p>
</blockquote>
<h2>Sostinė gali pritrūkti dujų</h2>
<p>Visgi, mažesnė mazuto kaina ne pagrindinė priežastis, dėl ko, kaip teigiama, laikinai planuojama pereiti prie taršesnių šilumos gavybos būdų. Pagrindinė rizika, su kuria susiduriama, pasak Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovo Gerimanto Bakano yra ta, kad paprasčiausiai galime pritrūkti dujų[5].</p>
<p>G. Bakano teigimu, praėjusį šildymo sezoną vidutinė šilumos kaina Vilniuje siekė 8,63 cento už kilovatvalandę (kWh), o štai jei į pagalbą nebūtų pasitelktas mazutas, jau šį sezoną vilniečiams tektų gerokai paploninti pinigines už kilovatvalandę mokant vidutiniškai iki 12–13 centų.</p>
<p>Iš mazuto šildymo sezono metu planuojama vidutiniškai per parą pagaminti apie 400 megavatų šilumos. Visgi tam dar reikės Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) patvirtinimo. Jį tikimasi gauti jau rugsėjį. </p>
<blockquote>
<p>VŠT vadovas teigė negalintis prognozuoti, kiek tiksliai Lietuvai papildomai reikės įsigyti papildomų apyvartinių taršos leidimų (ATL), kad būtų galima deginti mazutą. Tačiau šie leidimai, deginant mazutą, kainuotų 30 proc. brangiau nei tuo atveju, kai deginamos dujos.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dujos-7.jpg" alt="" /></p>
<h2>Aplinkos ministras užsimerkė prieš didesnę taršą</h2>
<p>Vis dažniau susimąstant apie artėjantį šildymo sezoną, ne vieną užplūsta nerimas. Ir jei jau praėjusiais metais sąskaitos už šildymą kone siekė padanges, tai šiais metais jos ne tik, kad nekris, bet, tikėtina, jog ir dar pakils. O ypatingai tai liečia sostinės gyventojus.</p>
<p>Kaip jau minėta, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, įnirtingai kovojantis už žalesnę Lietuvą (o gal žalesnę kažkieno kišenę?), ėmė ir palaimino sprendimą Vilniuje deginti mazutą, mat dujų artėjančiam sezonui esą gali ir nebeužtekti. Pasak jo, tai – vienintelis būdas padėti vilniečiams išlaikyti panašias sąskaitas už šildymą, kokios jos buvo praėjusį sezoną, nors ir Lietuvai teks atseikėti milijonus už taršą.</p>
<blockquote>
<p>„Sistema veikia taip: Briuselis yra pasakęs, kad tie, kas degina iškastinį kurą – dujas, anglis, raudonąjį dyzeliną, mazutą, kieno deginimo įrenginiai yra didesnės nei 20 megavatų galios, o tokie yra Vilniuje, – turi pirkti kvotas, taršos leidimus. Mazutas yra 42 % taršesnis pagal šiltnamio efektą sukeliančias dujų emisijas nei tam pačiam energijos kiekiui išgauti dujos, tai deginant mazutą reikės 40 % daugiau sumokėti už taršą“, – teigė ministras[7].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tersalai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Tereikės tik laikinai pasapnuoti ir išprakaituoti</h2>
<p>Nepaisant to, kad Lietuvai deginant mazutą galimai dar teks papildomai pirkti taršos kvotų, nes turimų gali neužtekti, pasak S. Gentvilo, galutinė šildymo kaina esą vis tiek bus mažesnė nei naudojant gamtines dujas. Visgi, kaip tikina ministras, tai esą tik laikinas nepatogumas iki kol Vilnius atsikratys savo priklausomybės nuo dujų. Žadama, kad jau kitais metais sostinėje pradės veikti kogeneracinė jėgainė.</p>
<blockquote>
<p>„Laikinas košmaras – pasapnuosim, išprakaituosim tą mazutą, o kitų metų balandį, tikėkimės, Vilniuje pradės veikti biokuro visi pajėgumai“, – teigė S. Gentvilas[7].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau ar tas „laikinas prakaitas“ bent jau gyventojams atneš teigiamų rezultatų, net ir patys sprendimų priėmėjai garantuoti negali.</p>
<p>VERT narys Matas Taparauskas pats nežino, ar artėjantį šildymo sezoną kainos išliks daugmaž tokios pat kaip praėjusį, ar didės. Pasak jo, esame priklausomi nuo aplinkybių ir geopolitinės situacijos su dujų rinka, biokuro pasiūlos[8].</p>
<p>G. Bakanas neslėpė, kad esant labai aukštoms gamtinių dujų kainoms, puikia alternatyva tampa mazutas, kurį esą galima atsiplukdyti arba atsigabenti traukiniais. Vis dėlto, dėl tokio VŠT sprendimo deginti krosnių kurą arba mazutą, teks atnaujinti tam reikalingą infrastruktūrą, mat galvojant, kad tokios įrangos nebeprireiks, dalis jos buvo išnuomota.</p>
<h2>Laukia šalta žiema?</h2>
<p>Tačiau ne itin optimistinės žinios liečia ne tik Vilnių, bet ir visas Europos Sąjungos (ES) šalis, mat iš Europos Komisijos (EK) jau <a title="Europos Komisija pasėjo nerimą apie laukiančią šaltą žiemą: Lietuva gali šalti tik dėl savo noro solidarizuotis?" href="/europos-komisija-pasejo-nerima-apie-laukiancia-salta-ziema-lietuva-gali-salti-tik-del-savo-noro-solidarizuotis">pasigirsta raginimai taupyti dujas</a>. Dėl Rusijos karo Ukrainoje ir valstybių siekių solidarizuotis neremiant agresoriaus ir kiek įmanoma labiau sumažinant priklausomybę nuo dujų, valstybėms galimai teks iki kito pavasario 15 proc. sumažinti dujų suvartojimą žemyne.</p>
<p>Ir nors Lietuva skelbia atlikusi savo namų darbus ir esanti energetiškai nepriklausoma nuo Rusijos, šildymo kranelį prisukti vis tiek yra pasiruošusi. Kaip teigė pats energetikos ministras Dainius Kreivys, Lietuva sieks palaikyti kitas valstybes, kad šios kuo mažiau dujų pirktų iš agresorės, todėl savo turimomis dujomis dalinsis. </p>
<p>Ir nors pagal idėją mums nereikėtų mažinti šilumos, nes valstybė teigia esanti pakankamai apsirūpinusi dujomis, bet vis tiek gyvensime šalčiau. Pasak D. Kreivio, mes tą darysime ne kažkieno priversti, bet dėl to, kad „patys norime solidarizuotis“. Kita vertus, šį sezoną ištempsime, bet sparčiai senkant atsargoms, dėl kitų sezonų jau piešiami gerokai niūresni scenarijai. </p>
