Sekmadienį Baltarusijoje vyks prezidento rinkimai

Sausio 26 d. vyks Baltarusijos prezidento rinkimai

Balsavimo diena numatyta sausio 26-ąją. Buvusių Baltarusijos saugumo pareigūnų asociacija „Belpol“ teigia, kad 97 proc. rinkimų komisijos narių jau anksčiau dalyvavo falsifikacijose. Be to, pabrėžia „Belpol“, pirmą kartą artėjančiuose rinkimuose nebus nepriklausomo stebėjimo ir jokio demokratinės opozicijos kandidato. Balsavimo apylinkių nebus ir užsienyje; užsienyje gyvenantys baltarusiai kviečiami atvykti balsuoti namo.^[1]

Fotografuoti ir filmuoti savo balsavimo biuletenį bus draudžiama: 2020 m. rinkimuose būtent daugybė balsavimo biuletenių nuotraukų esa tapo sukčiavimo įrodymais.^[2]

Į septintąją kadenciją pretenduojantis A. Lukašenka turės 4 varžovus

Aliaksandras Lukašenka, valdantis nuo 1994 metų, pretenduos į septintą kadenciją iš eilės. Praėjusių metų spalį jis sakė, kad eis į rinkimus, „jei šalininkai sakys, kad tai būtina, ir jie, žinoma, sakys“. Po kelių dienų Baltarusijoje buvo paleistas „flash mob“ „Nado“, kurio dalyviai tariamai savanoriškai įtikino A. Lukašenką, kad jam reikia dalyvauti. A. Lukašenka tvirtino, kad tai „nėra kažkas organizuoto“, tačiau galų gale „Nado“ tapo jo rinkimų kampanijos šūkiu.^[3]

A. Lukašenka turės keturis varžovus. Nepriklausomoje žiniasklaidoje jie vadinami „atsarginiais šokėjais“: pats faktas, kad jiems buvo leista dalyvauti rinkimuose, rodo, jog valdžios institucijos nelaiko jų pavojingais. Labiausiai „opozicine“ laikoma Ana Kanopatskaja, buvusi deputatė, kuri 2019 metais pasiūlė įstatymą dėl saugumo garantijų A. Lukašenkai, o 2020 metais dalyvavo prezidento rinkimuose, oficialiai gavusi trečiąją vietą ir 1,68 proc. balsų. A. Kanopatskaja eina į rinkimus su pažadu paleisti politinius kalinius - tačiau nevadindama jų politiniais kaliniais ir nekritikuodama A. Lukašenkos.

Baltarusijos komunistų partijos pirmasis sekretorius Sergejus Sirankovas. Jis sakė, kad į rinkimus eina „ne vietoj, o kartu su prezidentu“, pasiūlė iškelti baudžiamąsias bylas LGBTQ+ atstovams ir atstatyti paminklus Stalinui.

Liberalų demokratų partijos lyderis Olegas Gaidukevičius. Jį galima vadinti prigimtiniu A. Lukašenkos „varžovu“: prieš tai jo tėvas tris kartus dalyvavo rinkimų kampanijose. O. Gaidukevičius mano, kad „rinkimuose turi dalyvauti tik patriotai“, kad „priešai pažiūrėtų į kandidatus į prezidentus ir suprastų: šioje šalyje jiems niekas nešviečia“.

Respublikonų darbo ir teisingumo partijos vadovas Aleksandras Kizniakas. Labiausiai „nematomas“ iš kandidatų. Jis beveik nekalba viešai, o jo partija turi mažiau nei 200 sekėjų „Telegram“ platformoje (ji nėra atstovaujama kituose socialiniuose tinkluose).

Dar du potencialūs kandidatai pasitraukė iš rinkimų lenktynių su teigdami, kad būtina „išgelbėti šalį“ ir „mes esame mūsų prezidento komanda“.

Kaip planuojamus rinkimus vertina opozicija?

Ji pavadino rinkimus „be rinkimų“ ir paragino balsuoti prieš visus.

„Visuomenėje, kurioje represijos nesiliovė ketverius metus, bet koks protestas dabar yra neįmanomas, net ir taikus. Bet baltarusiai šią dieną turi prašymą kažką daryti. Akivaizdu, kad niekas neskaičiuos balsų, aišku, kad nebus sąžiningų stebėtojų. Bet mes taip pat žinome, kad Baltarusijoje yra praktika varyti žmones į rinkimų apylinkes, kad parodytų masiškumą ir pan. Todėl prašome tų, kurie patenka į pseudobalsavimą rinkimų apylinkėse, balsuoti prieš visus“, – sakė Lietuvos mokesčių mokėtojų jau penktus metus išlaikoma Baltarusijos demokratinių jėgų lydere, bet jau ne prezidente vadinama Sviatlana Cichanouskaja.^[4]

Paskyrus naujus prezidento rinkimus Baltarusijoje, jos imti klausinėti, ar ji dalyvaus. S. Cichanouskaja atsakė, kad ne: „Mūsų revoliucija 2020 m. buvo skirta laisviems ir sąžiningiems rinkimams. Ir žmonės man suteikė mandatą iki to momento, kai bus galima organizuoti šiuos rinkimus.“

„Sviatlana Cichanouskaja laimėjo 2020 m. prezidento rinkimus ir eis pareigas kaip nacionalinė lyderė, kol Baltarusijoje bus surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai arba kol ji nuspręs nutraukti savo, kaip šalies vadovės, veiklą“, – teigiama konferencijos „Naujoji Baltarusija“ patvirtintame dokumente.

Įdomu tai, kad S. Cichanouskaja ir jos partneriai dalyvauja vadinamojo Naujosios Baltarusijos paso projekte. Paraiškos dėl „paso“, ant kurio atsirado ir Lietuvoje naudojamas Vytis, bus pradėtos priimti rinkimų dieną, sausio 26-ąją. Tai Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai ar naujajam VRM vadovui Vladislavui Kondratovičiui klausimų nekelia. Tai „dokumentas“, kurį seniai žadėjo demokratinės jėgos ir kuris esą turėtų palengvinti gyvenimą tiems baltarusiams, kurių tikrų pasų galiojimas jau pasibaigęs. Tiesa, su sąlyga, kad šį „popierių“ kažkas, be, tikėtina, Vilniaus, dar pripažins. Šiai dienai Naujosios Baltarusijos pasas neturi oficialaus statuso, o jo reikšmė yra gana simbolinė.

2024 m., pirmą kartą nuo 2020 m. rinkimų, A. Lukašenka pradėjo masiškai paleisti politinius kalinius

Pasak analitikų, bandydamas pritraukti Vakarų dėmesį. Nuo birželio jis paleido 250 žmonių. Tiesa, garsiausių politinių kalinių tarp jų nebuvo, o kai kuriems iš tų, kurie buvo paleisti, iki bausmės pabaigos buvo likusios tik kelios savaitės. A. Lukašenka nepaleido 2020 metų opozicijos lyderių, bet parodė juos.^[5]

Romanas Protasevičius, pats buvęs opozicijos narys, išvengęs ilgos laisvės atėmimo bausmės dėl bendradarbiavimo su valdžia, lapkritį paskelbė nuotrauką su Marija Kalesnikava, o sausio pradžioje – su Viktaru Babaryka. Abu jie yra kolonijose, daugiau nei pusantrų metų su jais nebuvo jokio ryšio, sklido gandai, kad jie turi rimtų sveikatos problemų. Sprendžiant iš R. Protasevičiaus nuotraukų ir vaizdo įrašų, jie gyvi, tik nežinia, kada bus paleisti.

Ar A. Lukašenka tikrai „laimės“?

Nėra pagrindo manyti kitaip. Jo „pergalė“ yra iš anksto nulemta, vienintelis klausimas yra, kiek procentų balsų jis „surinks“ sau, mano politikos analitikas Aliaksandras Klaskouskis.

Baltarusijos propagandistas Iharis Turas lapkritį platformoje „Telegram“ parašė, kad A. Lukašenka gaus daugiau nei 90 proc. balsų. Per visus ankstesnius rinkimus jo rezultatas siekė beveik 80 proc. Tiek A. Lukašenka surinko per rinkimus 1994 metais. Manoma, kad tai buvo paskutiniai laisvi prezidento rinkimai šiuolaikinėje Baltarusijos istorijoje.^[7]

Tačiau Baltarusijos provyriausybinių sociologų tyrime, paskelbtame likus 10 dienų iki rinkimų, sakoma, kad 82,5 proc. baltarusių neva yra pasirengę balsuoti už A. Lukašenką.

Kaip toliau gyvens Baltarusija?

„Pozirk“ leidinio apžvalgininkas Viačeslavas Korostenas teigia, kad po rinkimų A. Lukašenka ir toliau bandys „atversti puslapį“ ir atkurti savo legitimumą Vakarų akyse - jei ne deklaratyviu lygmeniu (rinkimų pripažinimas), tai faktiniu lygiu (ambasadorių sugrįžimas, prekyba).^[6]

Tačiau abejojama ar jam pasiseks: A. Lukašenka yra pernelyg priklausomas nuo Maskvos (pasak „Meduzos“ šaltinių, „broliškas apkabinimas“ netrukus gali tapti dar artimesnis) ir per daug bijo sustabdyti represijas.

„Savaip tai racionalu, nes po 2020 metų A. Lukašenka neišsprendė nė vieno prieštaravimo su protestuotojais. Jis nepadarė nė vienos nuolaidos. Nė vieno žingsnio link susitaikymo. Priešingai, jis atsakė smurtu ir tik sustiprino antagonizmą“, – rašo V. Korostenas.

Politologas Artiomas Šraibmanas mano, kad A. Lukašenka psichiškai neatsigavo „nuo traumos, kurią jam padarė 2020 m.“, todėl ir klimatas šalyje netaps laisvesnis.

Europa jau žino, kad laimės „ne tas“?

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią nepripažinti Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų. 567 deputatai balsavo už, 25 – prieš, 66 susilaikė.^[8]

Sausio 21 dieną Baltarusijoje prasidėjo išankstinis balsavimas. Baltarusijos VRK paskelbė apie rekordinį 7,81 proc. rinkėjų aktyvumą pirmąją balsavimo dieną. Juose dalyvauja penki kandidatai. Ankstesni rinkimai 2020 metų rugpjūčio 9 dieną sukėlė masiškiausius protestus nepriklausomos Baltarusijos istorijoje. Po to sekusios didelio masto represijos tęsiasi iki šios dienos.

EP nariai pasmerkė tebesitęsiančius žmogaus teisių ir demokratinių principų pažeidimus Baltarusijoje, kurie, kaip pažymėta, suintensyvėjo rengiantis sausio 26 d. prezidento rinkimams. EP prašo ES, jos valstybių narių ir tarptautinės bendruomenės po balsavimo nepripažinti dabartinio diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos prezidento poste teisėtumo.

Rezoliucijoje taip pat raginama toliau tirti žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje ir remti priemones, kuriomis siekiama patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už represijas šalyje.

Baltarusijos demokratinės jėgos ne kartą pareiškė, kad sieks, jog tarptautinė bendruomenė nepripažintų šių rinkimų. Pasak žmogaus teisių aktyvistų, rinkimai Baltarusijoje nebeatlieka savo funkcijų, bet autoritarinė vyriausybė jais naudojasi, kad nupieštų teigiamą visuotinės paramos paveikslą ir taip įteisintų autoritarinę valdžią.