Būtina stiprinti žurnalistų apsaugą
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo pasiūlymą papildyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) ir numatyti administracinę atsakomybę už žurnalisto garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu[1][2]. Seimo pirmininkės V. Čmilytė-Nielsen teigimu, žurnalistus vienijančios profesinės organizacijos kelia klausimą dėl to, kad žurnalistams teisėtai renkant informaciją pasitaiko atvejų, kai jie būna įžeidinėjami, žeminami, o tai trukdo atlikti esmines funkcijas.
Siūloma numatyti baudas iki 300 eurų už žurnalistų įžeidinėjimą. Šiam tikslui buvo parengtos ir Seimo posėdžių sekretoriate registruotos atitinkamos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos. Jas priėmus, žurnalisto pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtrauktų baudą nuo 50 iki 300 eurų.
„Tai tampa paplitusiu reiškiniu sudėtingų socialinių, ekonominių ar politinių įvykių metu, kai viešose vietose fiksuodami svarbius įvykius ir teisėtomis priemonėmis rinkdami informaciją žurnalistai sulaukia įžeidimų, grasinimų ir kitų neteisėtų veiksmų, kuriais trukdoma jų profesinė veikla“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Dabar atsakomybė už žurnalistų įžeidinėjimą nėra numatyta Administracinių nusižengimų kodekse. Tuo metu už valstybės politikų, pareigūnų, tarnautojų, viešojo administravimo funkcijas atliekančių, viešąsias paslaugas teikiančių asmenų ar statutinių tarnautojų, karių ar žvalgybos pareigūnų garbės bei orumo pažeminimą, priešingai – yra baudžiama.
Valstybė iki šiol atsisakė suteikti tinkamą teisinę apsaugą žurnalistams
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, žurnalisto garbės ir orumo pažeminimas paprastai kvalifikuojamas kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas. Pakankamai akivaizdu, kad atitinkamomis Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis saugoma viešoji tvarka, o ne ypatingai valstybei svarbias visuomenines funkcijas atliekantys asmenys. O tai reiškia, jog valstybė tokiose situacijose atsisako suteikti tinkamą teisinę apsaugą asmenims, teikiantiems ypatingas paslaugas.
Pagal siūlymą, administracinių nusižengimų tyrimą dėl žurnalistų orumo pažeminimo atliktų ir administracinių nusižengimų protokolus surašytų žurnalistų etikos inspektorius.
Iš tiesų, Lietuvos žurnalistus vienijančių profesinių organizacijų atstovai ne kartą tvirtino, jog teisėtai rinkdami informaciją jie sulaukia įžeidinėjimų ir žeminimų. Ir, pastaraisiais metais, fiksuojant svarbius įvykius, tai patirti teko ne vienam žiniasklaidos atstovui.
Viena iš agresijos prieš žurnalistus priežasčių – straipsniai socialiai jautriomis temomis
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus nuomone, V. Čmilytės-Nielsen praeitą savaitę įregistruotas siūlymas teisiškai sustiprinti žurnalistų apsaugą labiau saugos ne pačius žurnalistus, tačiau visuomenės teisę gauti informaciją[3].
„Čia kalba ne apie tai, kad žurnalistas bus saugomas. Taip bus saugoma žmonių teisė į informaciją“, – teigė LŽS pirmininkas.
Tokie pokyčiai atitinka ilgametę Europos žurnalistų federacijos, ESBO, Europos tarybos organizacijų poziciją, jog bet kokios žurnalistų apsaugos iniciatyvos yra reikalingos. Visos priemonės, kurios skirtos apsaugoti žurnalistus nuo persekiojimo, bet kokiom formom, yra labai geros iniciatyvos.
Vis dėlto, LŽS turi tam tikrų pastabų.
Ruošiantis Seimui siūlyti pakeitimus, D. Radzevičiaus teigimu, pirmiausiai reikėtų pabrėžti, kad įstatymo nuostatos turėtų būti susijusios ir taikomos tik žurnalisto profesinės veiklos arba statuso pagrindu. Tokiu būdu galima užtikrinti, jog įstatymas galiotų tik sprendžiant su profesine praktika susijusius konfliktus.
„Gali būti, kad žurnalistai turės situacijas, kur bus nesutarimai su kokiu kitu žmogumi, įžeidinėjimai, ar dar kas nors, bet tai nebus susiję su žurnalistika“, – tikino D. Radzevičius.
Antroji LŽS išskiriama problema – aiškus įstatymo laikymąsi prižiūrinčių institucijų įvardijimas. Tai, pastarojo nuomone, turėtų būti administracinius sprendimus priimančios institucijos. Ne žurnalistų etikos inspektorius, o greičiausiai – bendros teisinės institucijos, tokios kaip policija, priiminėjančios administracinius sprendimus, vėliau, esant poreikiui, kreipiantis į teismą dėl nutarimo persvarstymo.
Neabejojama, jog daugiausiai strėlių į žurnalistų daržą fiksuojama tada, kai pastarieji rašo politiškai ir socialiai jautriomis temomis.
LR Konstitucija veikia tuomet, kai mes giname savo teises ir laisves
Daugumą žurnalistų sudaro delfi.lt, LRT, tv3, alfa.lt ir kiti populiariausi Lietuvos naujienų kanalai. Kyla klausimų: galbūt vienas iš precedentų, sukėlusių diskusijas apie žurnalistų apsaugos stiprinimą, yra garsusis Savukyno atvejis?
Kitoje stovykloje esantys piliečiai svarsto, esą žurnalistų apsauga – dar vienas būdas padidinti cenzūrą, dėl kurios žurnalistai galės reikšti nuomonę niekieno netramdomi ir atmušdami bet kokią kritiką kūjais bei priekalais, tiesa, nuo šiol turinčiais teisinį pagrindą.
Dar okupacijos laikais žodžio ir įsitikinimų laisvė atrodė kaip nepasiekiama svajonė. Atgavus nepriklausomybę, situacija pasikeitė. Nors laikmetis kitas, plokštelė sukasi iš naujo ir kartais yra talžoma budelio lazda.
Europos Žmogaus Teisių Teismas jau seniai suformulavęs pagrindinę taisyklę, kokiu būdu reikia riboti žodžio laisvę demokratinėje visuomenėje. LR Konstitucijoje taipogi yra eilė straipsnių, kuriuose įtvirtinta žodžio laisvė:
„Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai“[4].
Visgi minčių ir įsitikinimų reiškimas gali būti ribojamas įstatymu, jei tai būtina demokratinėje visuomenėje, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, žmonių sveikatai bei moralei ir t.t.
Prisiminkime žurnalisto Virginijaus Savukyno atvejį, kuomet išsakydamas asmeninę nuomonę savo socialinio tinklo paskyroje, pakritikavo vieną iš ministrų ir buvo įpareigotas pašalinti įrašą. Su tuo nesutikęs žurnalistas savo laisvę gynė LR Teisme[5]. Nors LRT savo veiklą grindžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, atskaitomybės, skaidrumo, efektyvumo, demokratijos, objektyvumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo ir kitais teisinės valstybės principais, realiame gyvenime žodžio laisvė LRT atstovų yra siejama su tam tikros ideologinės krypties propagavimu.
V. Savukynas kritikuoti valdžios atstovų savo soc. paskyroje negali, o, pavyzdžiui, žurnalistė R. Miliūtė gali.
Seimo nariams taikomi aukštesni etikos reikalavimai
Remigijaus Žemaitaičio pasisakymai apie žydus dar pernai metais virto į tarptautinį skandalą: reagavo ir Vokietija, ir JAV[6].
Seimo nario feisbuko įrašas „imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“ tąsyk buvo pavadintas siekiu legitimuoti antisemitines nuostatas bei susidorojimą su žydais. Nors neapykantos kalbos demonstravimas pasirodė kraugeriškas, Seimo narys tokiuose žodžiuose antisemitizmo neįžvelgė.
„Po tokių įvykių nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką”, – pridūrė R. Žemaitaitis.
Nors pastarasis tokia forma išreiškė nuostabą Izraeliui griaunant ir ardant palestiniečių mokyklas, daugelis tikina, neva buvo persūdyta. Išsakant savo nuomonę – akivaizdu – derėtų apsiriboti faktais.
Kaltinimai „fake news“ – patogus būdas kovoti su nepalankia informacija
Skaičiuojamas ne vienas atvejis, kai Lietuvoje buvo užpulti žurnalistai[7][8].
Žinoma, jog smurtas prieš žiniasklaidą yra gėdinga, žema ir prieštarauja visiems demokratijos principams. Tačiau 21-ajame amžiuje neišvengiama ir taip vadinamų trolių, nusitaikiusių prieš žurnalistus viešoje erdvėje. Kartais tokias kampanijas apmoka vienos ar kitos visuomenės grupės (politinės ar kt.).
Tam tikslui Lietuvoje vis daugiau visuomenės informavimo priemonių rengia specialias iniciatyvas. Tikimasi, jog žurnalistų apsaugos įstatymas bus vienas iš veiksnių, sukurpsiantis palankesnį foną.
