Seimo naujokai: nuo sportininkų, iki etiketo specialistų

Suprasti akimirksniu

• Naujai išrinktame seime – ir daugybė naujų veidų
• Naujokų gretose – sportininkai, medikai ir europarlamentarai
• Pilnas seimo naujokų sąrašas
• Dalis politikų dirbti į parlamentą grįžta po pertraukos
• Keičiasi bendras parlamento paveikslas
• Šaltiniai

Naujai išrinktame seime – ir daugybė naujų veidų

Spalio 27 d. vyko antrasis seimo rinkimų turas. Šio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų. Taip buvo išrinkti 63 parlamentarai, kurie varžėsi vienmandatėse apygardose.

Vėlų sekmadienio vakarą, visos partijos galutinai pasidalino mandatus. Paaiškėjo, kad pergalę rinkimuose pasiekė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kuri kitos kadencijos seime turės 52 mandatus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškovojo 28 mandatus. Partija „Nemuno aušra“ užsitikrino 20 vietų parlamente. 

Ketvirtą vietą užėmė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų. Liberalų Sąjūdis turės 12 mandatų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) gavo 8 mandatus.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) naujos kadencijos seime turės 3 mandatus. Dvi vietas iškovojo save išsikėlę kandidatai – Utenos apygardoje pergalę pasiekęs Vitalijus Šeršniovas ir Kedainiuose dar pirmame ture mandatą iškovojęs Viktoras Fiodorovas. Likusios rinkimuose dalyvavusios partijos negavo nei vieno mandato.

Tai reiškia, kad iš esmės keisis Lietuvos parlamento sudėtis. Suskaičiavus antrojo rinkimų turo rezultatus paaiškėjo, jog naujos kadencijos seime nepamatysime daugiau nei pusės dabartinių parlamentarų, daugiausiai, iš TS-LKD gretų, seimą paliks ir visi Laisvės partijos, Regionų partijos nariai.

Ir nors po pertraukos į naują seimą grįžta 17 buvusių kadencijų parlamentarų, dalis būsimojo seimo atstovų parlamente bus visiški naujokai. Kita vertus, kai kurie jų, visuomenei yra žinomi ne mažiau, nei patyrę politikai.

Naujokų gretose – sportininkai, medikai ir europarlamentarai

Sekmadienį piliečiams išrinkus naująjį seimą, darbą parlamente pradės net 64 naujokai. Tiesa, kai kurių jų, visuomenei iš naujo pristatinėti tikrai nereikia.

Remiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiausiai naujokų – iš viso 34 – rinkimuose laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) gretose. 

Su šia partija į seimą pateko ir olimpinė čempionė, penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse ji pelnė aukso medalį, o Tokijo olimpinėse žaidynėse pasipuošė sidabru^[1]. Be to, ji net triskart pripažinta geriausia Lietuvos metų sportininke (2011, 2015 ir 2019 m). Ji yra apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, taip pat ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi.

L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė nebus vienintelė sportininkė, pasukusi į seimą. Su liberalais į seimą pateko ir Jevgenijus Šuklinas, žinomas šalies kanojininkas. Jis 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabro medalį vienvietės kanojos 200 m irklavimo rungtyje. Tiesa, vėliau šis pasiekimas ir medalis buvo anuliuoti dėl sportininko draudžiamų medžiagų vartojimo.

Su socialdemokratais į seimą pateko ir gydytojas Saulius Čaplinskas. Jis visuomenėje išgarsėjo dar pandemijos metu, kai žiniasklaidai pateikinėdavo įvairias savo įžvalgas COVID-19 ir karantino tematika. Jis yra medicinos mokslų daktaras, profesorius, buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, Vilniaus miesto tarybos narys^[2].

LSDP gretose yra bei į seimą taip pat pateko ir Giedrius Drukteinis. Jis yra viešojoje erdvėje puikiai žinomas etiketo specialistas, rašytojas ir žurnalistas, garsėjantis savo aštria ir kandžia retorika^[3].

Prie visuomenei labiau žinomų asmenų galima priskirti ir su konservatoriais į seimą patekusį Liudą Mažylį. Būtent jis 2017 m. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve surado nutarimo dėl Lietuvos Vasario 16-osios Nepriklausomybės paskelbimo originalą^[4].

Dalis seimo naujokų Lietuvos parlamente darbuosis pirmą kartą, tačiau jau turi Europos Parlamento (EP) ar kitos svarbios tarptautinės institucijos darbo patirties. Štai, LVŽS naujokų gretose yra anksčiau EP dirbęs ir ne kartą į seimą kandidatavęs Bronis Ropė. Su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į seimą pateko ir Giedrimas Jeglinskas, kuris buvo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju.

Pilnas seimo naujokų sąrašas

LSDP:

1. Vaida Aleknavičienė;
2. Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė;
3. Saulius Čaplinskas;
4. Giedrius Drukteinis;
5. Tadas Prajara;
6. Inga Ruginienė;
7. Ruslanas Baranovas;
8. Remigijus Motuzas;
9. Darius Razmislevičius;
10. Audrius Radvilavičius;
11. Robertas Kaunas;
12. Laurynas Šedvydis;
13. Roma Janušonienė;
14. Ramūnas Vyžintas;
15. Andrius Busila;
16. Jurgita Šukevičienė;
17. Alvydas Mockus;
18. Modesta Petrauskaitė;
19. Violeta Turauskaitė;
20. Ingrida Braziulienė;
21. Tomas Martinaitis;
22. Saulius Luščikas;
23. Ilona Gelažnikienė;
24. Lilija Vaitiekūnienė;
25. Arūnas Dudėnas;
26. Tadas Barauskas;
27. Šarūnas Birutis;
28. Karolis Podolskis;
29. Algimantas Radvila;
30. Indrė Kižienė;
31. Darius Jakavičius;
32. Šarūnas Šukevičius;
33. Jūratė Zailskienė;
34. Martynas Katelynas.

„Nemuno aušra“:

1. Kęstutis Bilius;
2. Saulius Bucevičius;
3. Petras Dargis;
4. Martynas Gedvilas;
5. Vytautas Jucius;
6. Mantas Poškus;
7. Robert Puchovič;
8. Lina Šukytė-Korsakė;
9. Dainius Varnas;
10. Dainoras Bradauskas;
11. Daiva Žebelienė;
12. Daiva Petkevičienė;
13. Daiva Žebelienė;
14. Tadas Sadauskis;
15. Tomas Domarkas;
16. Karolis Neimanas.

TS-LKD:

1. Raimondas Kuodis;
2. Giedrė Balčytytė;
3. Liudas Mažylis;
4. Liutauras Kazlavickas;
5. Daiva Ulbinaitė.

LVŽS:

1. Bronis Ropė;
2. Ignas Vėgėlė;
3. Eimantas Kirkutis.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“:

1. Linas Urmanavičius;
2. Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė;
3. Giedrimas Jeglinskas.

Į seimą taip pat pateko:

1. liberalas Jevgenij Šuklin,
2. savarankiškai išsikėlęs Vitalijus Šeršniovas;
3. Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica.

Dalis politikų dirbti į parlamentą grįžta po pertraukos

Po pertraukos į seimą sugrįžta dirbti ir anksčiau parlamentaro mandatus jau turėję politikai. Iš viso, po pertraukos į naują seimą grįžta 17 buvusių kadencijų parlamentarų.

Kai kurie iš jų praleido vieną kadenciją, kiti seimo nario pareigų vėl imsis po 12 ar net ilgesnės metų pertraukos. Daugiausia su politiko karjerą atsisveikinusių ir vėl čia sugrįžusių politikų yra socialdemokratų partijoje.

Pavyzdžiui, šiuo metu socialdemokratų partijai priklausantys Linas Balsys, Vilija Blinkevičiūtė, Vytautas Grubliauskas, Juozas Olekas, Raminta Popovienė, Rimantas Sinkevičius, Antanas Nedzinskas bei Birutė Vėsaitė anksčiau jau yra dirbę seime. Tiesa, B. Vėsaitė į parlamentą grįžta net po 16 metų pertraukos. A. Nedzinskas paskutinį kartą seime dirbo taip pat tik 2008-2012 m. kadencijoje.

Su partija „Nemuno aušra“ į seimą sugrįžo ir Saulius Bucevičius bei Raimondas Šukys, kurie parlamente vėl dirbs po 12 metų pertraukos. Į parlamentą išrinktas ir liberalas Vitalijus Gailius, nuo 2012 iki 2019 metų buvęs seimo nariu, vėliau buvęs ir Joniškio rajono savivaldybės meru.

Seimo nario karjerą 2020 metais baigęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujantis Jaroslav Narkevič į naujos sudėties seimą dabar vėl buvo išrinktas Vilniaus-Šalčininkų vienmandatėje rinkimų apygardoje. 

2012-2016 kadencijos seimo narys Liutauras Kazlavickas vėl dirbs parlamente: konservatorių iškeltas jis laimėjo vienmandatėje Naujosios Vilnios rinkimų apygardoje. 

Iš Briuselio į Vilnių grįš ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Virginijus Sinkevičius, taip pat seime vėl darbuosis „Laisvės ir teisingumo“ vadovas Artūras Zuokas.

Keičiasi bendras parlamento paveikslas

Didelis naujokų bei į seimą po pertraukos grįžtančių politikų skaičius reiškia, kad prasidėjus naujojo seimo kadencijai, ženkliai keisis šalies parlamento paveikslas.

Naujajame seime LSDP turės net 52 mandatus. Tai milžiniškas šuolis, nes šiuo metu kadenciją baigiančiame seime socialdemokratai turi vos 14 mandatų. Savo ruožtu dabartinė valdančioji TS-LKD patyrė didžiulį pralaimėjimą ir dabar gavo tik 28 mandatus, nors praėjusių rinkimų metu partija iškovojo 50 vietų.

Naujai susikūrusi partija „Nemuno aušra“ sugebėjo iškovoti 20 vietų parlamente – anksčiau šios politinės jėgos Lietuvos politiniame žemėlapyje nebuvo, partija įkurta praėjusių metų lapkritį.

Ketvirtą vietą, pagal gautų mandatų kiekį, užėmė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 14. Šiuo metu seime frakcija turi 16 vietų, nors praėjusiuose seimo rinkimuose partija nesivaržė, mat dalis jos narių dar buvo LVŽS sudėtyje. LVŽS gavo 8 mandatus. Praeitų rinkimų metu ji iškovojo 32 vietą, tačiau kaip minėjome, nuo partijos atsiskyrė Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga. 

LLRA-KŠS naujos kadencijos seime turės 3 mandatus. Tiek pat mandatų partija gavo ir 2020 m. rinkimuose. Liberalų Sąjūdis kitame seime turės 12 mandatų. Tiek pat mandatų liberalai turi ir šiame seime. 

Savo ruožtu valdančiojoje daugumoje esanti ir praeituose rinkimuose 10 mandatų turėjusi „Laisvės partija“, šiuose rinkimuose neiškovojo nei vieno mandato. Tai reiškia, kad bendrai, dabartinė valdančioji dauguma prarado net 32 mandatus.

Dvi vietas iškovojo save išsikėlę kandidatai – Utenos apygardoje pergalę pasiekęs Vitalijus Šeršniovas ir Kedainiuose dar pirmame ture mandatą iškovojęs Viktoras Fiodorovas. Praėjusiuose rinkimuose save išsikėlusių kandidatų būta 4^[5].

Šiuose rinkimuose partija „Laisvė ir Teisingumas“ iškovojo vieną mandatą, Naujininkų-Rasų vienmandatėje apygardoje mandatą iškovojo jos lyderis Artūras Zuokas. Tas pats pasiekimas fiksuotas ir ankstesniuose parlamento rinkimuose. Vieną mandatą iškovojo ir Nacionalinio susivienijimo lyderis Vytautas Sinica. Praėjusiuose rinkimuose partijai iškovoti vietos seime nepavyko.