<h2>Seime aistras vėl kelia Partnerystės įstatymas</h2>
<p>Rugsėjo 10 d., šeštadienį, 10 val. Seimo nariai rinksis į rudens sesiją. Būtent šios sesijos metu, lapkričio 13-ąją, XIII Seimas įpusės savo ketverių metų kadenciją[1]. </p>
<p>Išgyvenant tikrą sunkmetį, parlamentarai svarstys ne tik pirmo būtinumo klausimus, tačiau ir prieštaringai vertinamą Partnerystės įstatymą.</p>
<p>Tiek patys politikai, tiek ir ekspertai pastebi, kad ši sesija bus ypač sunki. Tarp pagrindinių Seimo rudens darbų – 2023 m. valstybės biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas ir su jais susijusių projektų svarstymas.</p>
<p>Kaip niekad svarbu parengti ir priemonių, kurios gali padėti gyventojams išgyventi energetinę krizę projektus, aptarti interpeliacijų pasitikėjimą praradusiems ministrams galimybę, paliesti žmogaus teisių klausimus.</p>
<p>Esant tokiam svarbių ir aktualių darbų krūviui, Seimo nariams kaip niekad svarbus taps bendradarbiavimas ir konstruktyvios diskusijos, tačiau jau dabar atrodo, kad nesutarimų ir ginčų išvengti gali ir nepavykti.</p>
<p>Dalį politikų ir visuomenės supykdė tai, kad šios rudens sesijos darbotvarkėje įtrauktas ir kontraversiškas Partnerystės įstatymas.</p>
<p>Kol vieni akcentuoja, kad tai svarbus žmogaus teisių klausimas, kiti teigia, kad šiai diskusijai dabar – ne laikas. </p>
<h2>Partnerystės įstatymas Seime prielankumo nesulaukia</h2>
<p>Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto darbotvarkėje rugsėjo 12 d. numatyta aptarti penkis ypač plačius klausimus: Civilinio kodekso papildymo projektą, Gyventojų registro projekto pakeitimus, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą, Civilinio kodekso trečiosios knygos klausimą bei Civilinės sąjungos įstatymo projektą[2]. </p>
<blockquote>
<p>Būtent Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra įrašytas pirmuoju numeriu. Jis bus svarstomas pirmąją pilną rudens sesijos darbo dieną nuo 10.00 valandos ryto.</p>
</blockquote>
<p>Šio projekto a<span lang="LT">iškinamajame rašte rašoma, kad Lietuvoje šiuo metu nėra įtvirtintas partnerių santykius reglamentuojantis teisinis reguliavimas, tačiau faktiniai partnerių santykiai gyvenimiškai egzistuoja, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, šie santykiai privalo būti teisiškai sureguliuoti[3].</span></p>
<blockquote>
<p><span lang="LT">Teigiama, kad projektu siekiama teisiškai sureguliuoti ir užtikrinti santuokos nesudariusių, bendrą gyvenimą kuriančių asmenų – partnerių – teisių ir teisėtų interesų apsaugą, reglamentuoti šių asmenų tarpusavio pareigas.</span></p>
</blockquote>
<p><span lang="LT">Aiškinamajame projekto rašte akcentuojama, kad toks teisinis reguliavimas padės fiziniams asmenims išspręsti pagrindines praktines problemas, kylančias partnerių tarpusavio asmeniniuose santykiuose, o taip pat partnerių santykiuose su trečiaisiais asmenimis (pavyzdžiui, naudojimasis ir disponavimas partneriams priklausančiu bendru turtu, partnerių tarpusavio išlaikymas, paveldėjimas po vieno iš partnerių mirties, informacijos teikimas sveikatos priežiūros įstaigose ir kita). </span></p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/denny-muller-z3ruovgu9ys-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Svarbesnių klausimų svarstyti valdantieji neskuba</h2>
<p>Energetikos krizės, augančių pragyvenimo kainų ir karo Ukrainoje fone dalis parlamentarų ir visuomenės vieningai mano, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas šiuo metu nėra pats svarbiausias klausimas valstybėje.</p>
<p>Tokiai pozicijai atstovauti ryžosi parlamentarė Agnė Širinskienė, kuri ketvirtadienį savo feisbuko paskyroje paskelbė, kad registravo siūlymą neįtraukti Civilinės sąjungos įstatymo ir diskusijų apie homoseksualių asmenų partnerystes į rudens sesijos programą.</p>
<blockquote>
<p>„Vienareikšmiškai – energetikos krizės suvaldymas ir kitų metų biudžetas turi būti prioritetas. O tam valdantieji konservatoriai ir liberalai visiškai nepasiruošė", – savo požiūrį aiškino Seimo narė[4].</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu valdančiosios Seimo Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojo Tomo Vytauto Raskevičiaus nuomone, norėtųsi, jog esant šiai krizinei situacijai Lietuva nepamirštų tų klausimų, kurių niekaip neprisiruošia išspręsti ir kuriems vis neateina tinkamas laikas[5].</p>
<blockquote>
<p>„Man atrodo, nėra geresnės situacijos negu krizės situacija tiems klausimams spręsti, nes tai tiesiog didina žmonių teisinį saugumą. Aš, aišku, čia kalbu ir apie Civilinės sąjungos įstatymą, dėl kurio reikės rudenį apsispręsti Seime, lygiai taip pat ir kitas žmogaus teisių iniciatyvas. Labai tikiuosi, kad nebus bandoma dangstytis išaugusiomis elektros kainomis kaip dar vienu netinkamu laiku žmogaus teisių klausimams spręsti“, – komentavo politikas.<br /><br /></p>
</blockquote>
<h2>Ankstesni bandymai buvo nesėkmingi</h2>
<p>Šių metų gegužės mėnesį, pavasario sesijos metu, Seimas pateikimo stadijoje nepritarė Partnerystės įstatymui. Už įstatymą tuomet balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 58, o 7 susilaikė; nepritarta dviejų balsų persvara.</p>
<p>Tada Seimas nutarė, kad įstatymas nėra visiškai atmestas – jis grąžintas rengėjams tobulinti. Už tai balsavo 75 Seimo nariai, o 52 buvo prieš[6].</p>
<p>Tuomet valdančiojoje koalicijoje vienybės šiuo klausimu net nebuvo. Prieš valdančiųjų rengtą įstatymą pateikimo stadijoje balsavo ne vienas pačių konservatorių atstovas.</p>
<p>Į pavasario sesijos darbotvarkę įtraukus Partnerystės įstatymą taip pat neišvengta nepritarimo. Tuomet ta pati A. Širinskienė ėmėsi iniciatyvos išbraukti Partnerystės įstatymo projektą ir jį lydinčius teisės aktus.</p>
<p>Pasak pasiūlymo autorės A. Širinskienės, reprezentatyvios apklausos rodo, kad bandymai sureguliuoti partnerystės teisinius santykius poliarizuoja ir priešina visuomenę, o tai, tuomet dar neseniai prasidėjusio karo Ukrainoje fone, nėra naudinga[7].</p>
<p>Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.</p>
<p>Partnerystė nėra pripažįstama tik keliose Europos Sąjungos (ES) šalyse: Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje[8]. </p>
