Dega žalią šviesą lengvatinio 9 proc. PVM taikymui
Ketvirtadienį Seimas pritarė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma pratęsti lengvatinio PVM taikymą apgyvendinimo, maitinimo, kultūros, sporto ir atlikėjų paslaugoms.
Premjerės Ingridos Šimonytės siūlymą pusmečiui pratęsti PVM lengvatą palaikė visa valdančioji koalicija išskyrus pastaruoju metu konservatoriams kelią vis perbėgantį Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Mykolą Majauską.
M. Majausko vadovaujamas komitetas laikosi savo pozicijos, kad ministrės pirmininkės siūlomos lengvatos yra per siauros ir jas derėtų praplėsti PVM lengvatą taikant neribotai apgyvendinimo paslaugoms, meno ir kultūros įstaigų bei renginių lankymui, elektroninėms knygoms bei elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams, o maitinimo paslaugoms, atlikėjams ir sporto renginių bei klubų lankymui – bent jau visus artėjančius metus.
Svarstymo metu parlamentas pritarė I. Šimonytės pateiktoms pataisoms, pagal kurias lengvatinis 9 proc. tarifas neribotai būtų taikomas apgyvendinimo paslaugoms, visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui. Maitinimo, atlikėjų paslaugoms, sporto renginiams ir sporto paslaugoms lengvatinis 9 proc. PVM tarifas būtų pratęstas pusmečiui – iki 2023 m. birželio 30 d.[1]
Pritarta, kad lengvatinis PVM būtų taikomas elektroninėms knygoms bei elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams. Lengvatos negautų leidiniai, kurių reklama sudaro 4/5 viso leidinio arba kurių visą ar didžiąją dalį sudaro muzikos ar vaizdo turinys.
Seimas uždegė žalią šviesą, kad 5 proc. lengvatinis tarifas būtų taikomas ir kompensuojamiesiems specialios medicininės paskirties maisto produktams.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas apgyvendinimo, maitinimo, kultūros, poilsio ir sporto bei atlikėjų paslaugoms iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Skaičiuojama, kad priėmus PVM įstatymo projektą, valstybės biudžetas dėl lengvatinio 9 proc. PVM taikymo per 2023 metus netektų apie 24 mln. eurų.
Po svarstymo už šiuos pakeitimus balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo 3 ir susilaikė 51 parlamentaras. Tam, kad pakeitimai būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Siekia platesnio lengvatų spektro
Tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) laikosi pozicijos, kad premjerės pateikti ir Vyriausybės paremti siūlymai yra nepakankami, todėl reikėtų platesnio priemonių paketo[2]. Šiuo klausimu ketvirtadienio rytą BFK surengė neeilinį posėdį, kad būtų iš naujo apsvarstytos I. Šimonytės pasiūlytos pataisos, mat į trečiadienį vykusį posėdį komiteto pirmininkas M. Majauskas premjerės esą nepakvietė, o daliai jos siūlymų nebuvo pritarta.
Komitetas siūlė, kad neterminuota PVM lengvata būtų taikoma apgyvendinimo paslaugoms, meno ir kultūros įstaigų bei renginių lankymui, elektroninėms knygoms bei elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams. BFK taip pat pritarė, kad lengvata maitinimo paslaugoms, atlikėjams ir sporto renginių bei klubų lankymui būtų taikoma bent visus 2023 metus, o ne tik pusmetį.
Nors I. Šimonytės siūlymą palaikė ir Laisvės frakcijos nariai, jų seniūnas Vytautas Mitalas prieš posėdį teigė sieksiantis, kad PVM lengvatos maitinimo paslaugoms būtų taikomos ne tik pusmetį, bet ir visus metus[3].
Lietuvos banko vadovas: lengvatos iškraipo rinką
Reaguodamas į Seimo užmojus prastumti PVM lengvatą maitinimo įstaigoms, Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus atkirto – lengvata maitinimo verslui gali būti tik laikina, o ne ilgalaikė, mat lengvatos iškraipo rinką.
„Tai yra politikų prerogatyva paskirstyti valstybės lėšas tarp įvairių poreikių, bet iš ekonomisto perspektyvos, ilgalaikės lengvatos (PVM) poreikio restoranų verslui nėra pagrindo“, – teigė G. Šimkus[4].
Anot G. Šimkaus, lengvatos turi būti taikomos ribotą laiko tarpą ir spręsti konkrečias problemas, mat pradėjus jas taikyti esą rizikuojama įsisukti į begalinį lengvatų taikymo ratą.
Panaši situacija, pasak jo, buvo 2021 metų pradžioje, kai buvo pradėta kalbėti apie laikinas lengvatas restoranams, o banko atstovai esą tada laikėsi skeptiškos pozicijos, kuri vėliau ir pasitvirtino.
Lietuvos banko vadovas jau anksčiau pasisakė prieš siūlymus neterminuotam laikui pratęsti jau šiemet baigiančią galioti PVM lengvatą viešbučiams.
Aršios diskusijos rodo rimtesnių problemų nebuvimą?
Lapkričio pradžioje parlamento koridoriuose pradėjus aidėti nesutarimams dėl lengvatinio PVM taikymo, pasisakė ir pati ministrė pirmininkė I. Šimonytė. Premjerė rėžė, kad tokie nesutarimai rodo, kad didesnių problemų biudžeto projekte nėra, todėl tokia specifinė tema ir tampa kone pagrindiniu diskusijų objektu[6].
Premjerė ironiškai vertino ir tai, kad kai lengvatinio PVM pasiūlymą ji pateikė su BFK pirmininku M. Majausku, jis iš karto esą buvo pateiktas kaip laikinas siūlymas, kad labiausiai per karantiną nukentėjusių veiklų vykdytojai gautų tarsi papildomą pusantrų metų trukmės subsidiją.
„Dabar suprantama, kad laikmetis yra sudėtingas, energetikos krizė ir kiti dalykai, todėl Vyriausybė pasiūlė, kad ši lengvata užsibaigtų ne sausio 1 d., o metų viduryje, kuomet yra sezonas ir visos kitos aplinkybes leistų lengviau šį pokytį priimti, bet visada Seime būna, kad kažkas nori būti geresnis už visus ir tokių diskusijų išvengti, matyt, yra neįmanoma“, – tąkart teigė premjerė[6].
