Greičio matuoklių tvarka įsigalios nuo rugpjūčio 1 dienos
Nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos keliuose įsigalios nauja greičio matuoklių įrengimo tvarka. Seimas ketvirtadienį priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kurios nustato aiškesnes taisykles, kaip ir kur turi būti įrengiami greičio matuokliai. Šios naujovės, anot parlamentarų, padės didinti eismo saugumą, tačiau kelia ir iššūkių – dalis matuoklių gali būti išmontuota, o policijai teks ieškoti naujų sprendimų greičio kontrolei užtikrinti.
Pagal priimtas pataisas, greičio matuokliai keliuose turės būti įrengiami atsižvelgiant į eismo saugumo situaciją, greičio viršijimo mastą, eismo intensyvumą, eismo organizavimą ir kitus svarbius veiksnius. Matuoklius įrengs kelio valdytojas, o detalią jų įrengimo ir eksploatavimo tvarką nustatys Vyriausybė arba jos įgaliota institucija[1].
Svarbi naujovė – visi greičio matuokliai ir kitos stacionariosios eismo priežiūros priemonės, fiksuojančios kitus duomenis, bus žymimi skirtingais kelio ženklais. Be to, prieš kiekvieną matuoklį privalės būti įrengti ženklai, informuojantys apie vykdomą greičio kontrolę ir nurodantys leistiną greitį.
„Tai užtikrins skaidrumą ir padės vairuotojams iš anksto žinoti, kad jų greitis yra stebimas“, – teigė vienas pataisų iniciatorių, socialdemokratas Julius Sabatauskas[2].
Seimas atsisakė įstatyme įtvirtinti maksimalų vidutinio greičio matavimo ruožo ilgį ar matuoklių skaičių viename kelio ruože. Anksčiau buvo siūloma, kad viename kelyje galėtų būti iki trijų ne ilgesnių kaip 10 km vidutinio greičio matavimo ruožų, o momentinių matuoklių vienoje kelio pusėje – iki penkių. Tačiau šios nuostatos buvo išbrauktos, paliekant daugiau lankstumo Vyriausybei nustatant tvarką.
A. Bagdonas apie iki šiol galiojusią tvarką: „tai, kaip buvo iki šiol, būti nebegali“
Iki šiol greičio matuoklių įrengimą, priežiūrą ir kontrolę vykdė viena institucija – akcinė bendrovė „Via Lietuva“. Pasak liberalo Andriaus Bagdono, tai kėlė problemų:
„Negali „Via Lietuva“, būdama akcine bendrove, siekianti pelno, nusistatyti sau tvarką, kaip įrenginės greičio matuoklius, o paskui į tvarką nekreipti dėmesio.“ Jis pabrėžė, kad nauja tvarka būtina, nes „taip, kaip buvo iki šiol, būti nebegali“.
Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys atkreipė dėmesį, kad greičio viršijimas išlieka pagrindine eismo įvykių priežastimi Lietuvoje. 2023 m. buvo užfiksuota per 680 tūkst. greičio pažeidimų, o 2024 m. jų sumažėjo iki 360 tūkst. Tačiau net ir sumažėjęs skaičius rodo, kad problema išlieka aktuali – apie 30 proc. eismo įvykių, kuriuose sužeidžiami ar žūsta žmonės, kyla dėl greičio viršijimo.
Laukia kai kurių matuoklių išmontavimas, o pareigūnams padidės krūvis
Naujoji tvarka kelia ir iššūkių. Pasak J. Sabatausko, priėmus pataisas, teks išmontuoti dalį miestuose esančių greičio matuoklių, nes įstatymas orientuotas į valstybinės reikšmės kelius. V. Grašys pridūrė, kad dėl to Lietuvos keliuose gali dingti apie 38 proc. vidutinio greičio matuoklių. Tai reikštų, kad greičio kontrolei reikės skirti daugiau policijos pareigūnų ir galbūt investuoti į naujus mobilius matuoklius.
Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose veikia 78 momentiniai greičio matuokliai ir 135 vidutinio greičio matavimo sistemos. Jų plėtra, anot susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio, nėra būtina.
„Matuokliai turi būti kaip prevencijos priemonė, papildomas saugos dėmuo, o kaip baudimo sistemos jų reikia atsisakyti“, – anksčiau teigė ministras.
Svarstant pataisas, kilo diskusijų, ar greičio matuoklių įrengimo taisyklės turėtų būti taikomos tik valstybinės reikšmės keliuose. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė įstatyme numatyti, kad matuokliai gali būti įrengiami visuose keliuose, įskaitant savivaldybių valdomus.
„Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato tvarką ir įgyvendinimą greičio matavimo priemonių įrengimo, tai neribokime. Jeigu norės, galės pasakyti, kad savivaldybėse nustato savivalda, miestuose ir panašiai“, – teigė J. Sabatauskas. Seimas šiam siūlymui pritarė, taip išplėsdamas galimybes lanksčiai taikyti tvarką.
Už pataisas balsavo 105 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai. Priimtos nuostatos įsigalios 2025 m. rugpjūčio 1 d.
