Antradienį Seimas po pateikimo nepritarė Prezidentūros inicijuojamiems pakeitimams pensijų kaupimo sistemoje
Šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlė Pensijų kaupimo įstatyme numatyti pensijų kaupimo dalyviui teisę vieną kartą per visą dalyvavimo kaupime laiką gauti vienkartinę ne didesnę kaip 25 proc. sukaupto turto dydžio išmoką.
Už Prezidentūros iniciatyvą balsavo 49, prieš 15, susilaikė 42 Seimo nariai. Projektas grąžintas tobulinti.
Gyventojai nepatenkinti antros pensijų kaupimo pakopos sistema
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tikino, kad šalies vadovo siūlomi pokyčiai yra inspiruoti gyventojų kritiškos nuomonės dėl pensijų antros pakopos ir nepasitikėjimo kaupimo sistema.
„Gyventojai kategoriški antros pensijų pakopos atžvilgiu ir nori pokyčių. Tą matome iš „Sodros“ duomenų, kurie rodo, kad 2022–2023 m. laikotarpyje daugiau negu 62 proc. visų tais metais į pensijų kaupimą įtrauktų asmenų atsisako kaupti antroje pakopoje“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje pristatydama projektą teigė I. Segalovičienė.
I. Segalovičienė akcentavo, kad žmonių nepasitenkinimą indikuoja ir vasarą darytos reprezentatyvios gyventojų apklausos. Jos teigimu, pensijų kaupimo sistema susiduria su visuomenės nepasitikėjimu ir žmonių lūkesčių neatitikimo iššūkiais, todėl privaloma į tai reaguoti.
Prezidentūros iniciatyva galėtų prisidėti prie pensijų kaupimo sistemos tobulinimo
Už Prezidentūros siūlymą pasisakęs parlamento „valstiečių“ frakcijos Antanas Vinkus tvirtino, kad ši iniciatyva prisidės prie sistemos tobulinimo.
„Prezidento iniciatyva parengtas projektas yra svarbus žingsnis šios sistemos tobulinimo, didesnio lankstumo suteikimo link. Tą sakau įvertindamas kokie yra žmonių lūkesčiai, nusiskundimai, kuriuos jie dėsto savo laiškuose arba susitikimuose rinkiminėje apygardoje“, – tvirtino A. Vinkus.
Viena iš pasiūlymo atmetimo priežasčių – aiškių kriterijų nebuvimas
Tuo tarpu siūlymui nepritaręs Seimo Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis aiškino, kad siūlyme nėra kriterijaus, kada ir kam leidžiama išsiimti lėšas.
Remiantis K. Adomaičio, tvirtinusio, kad lėšos pensijoms ateityje gali mažėti, teigimu, Lietuvos laukia demografinė duobė, jeigu iki šiol buvo gyventa iš demografinių dividendų, „Sodros“ pensijos augo, dirbančiųjų skaičius irgi sparčiai augo ir dėl to buvo galima didinti pensijas iš „Sodros“ biudžeto. Pasak parlamentaro, jau labai greitai numatoma, kad užimtų gyventojų skaičius mažės.
„Šiame siūlyme nėra jokio kriterijaus, kada ir kam leidžiama išsiimti lėšas“, – sakė K. Adomaitis.
G. Nausėda taip pat siūlė nustatyti, kad automatinio įtraukimo būdu į pensijų kaupimą būtų įtraukiami tik asmenys, ne jaunesni kaip 21 m. amžiaus, paliekant jiems teisę patiems rašyti prašymą, jei nori kaupti pensijai nuo darbo patirties pradžios.
Įstatymo projekte buvo numatyta įtraukti pareigą „Sodros“ valdybai gauti patvirtinimą iš įtraukiamo į pensijų kaupimą asmens, kad gavo pranešimą apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą.
Taip pat, buvo siūloma suteikti teisę įtrauktiems į pensijų kaupimą asmenims nutraukti pensijų kaupimą po 3 mėnesių, kai buvo pradėtos skaičiuoti pensijų įmokos.
Galiausiai lydinčiajame įstatymo projekte prezidentas siūlė nustatyti, kad gautos vienkartinės pensijų sąskaitoje sukaupto pensijų turto dalies išmokos nebūtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
Buvo siūloma, kad įstatymų nuostatos, susijusios su teisės į vienkartinę išmoką įgyvendinimu, įsigaliotų nuo 2024 m. liepos 1 d.
Šiuo metu papildomai pensijai kaupia beveik 800 tūkst. dirbančiųjų
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu antrojoje pensijų sistemos pakopoje dalyvauja apie 1,4 mln. gyventojų. Iš jų aktyviai kaupia ir kas mėnesį įmokas moka beveik 800 tūkst. dalyvių – tai sudaro 54 proc. visų dirbančiųjų.
Parengta remiantis ELTA.
