Rugsėjį atsidarys pasaulinio lygio muziejus apie štetlų kultūrą
2025 m. rugsėjo 20 d. Šeduvoje oficialiai duris atvers žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“ („The Lost Shtetl“).[1]
Jis pristatys kadaise gyvavusią štetlų kultūrą – nedidelių miestelių žydų bendruomenes, kurios šimtmečius buvo neatsiejama Lietuvos istorijos dalis, o Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikintos Holokausto.
Ekspozicijoje lankytojai galės susipažinti su kasdieniu gyvenimu, religija, folkloru, šeimos tradicijomis, santykiais su kaimynais.
Muziejaus edukacijos vadovė dr. Jolanta Mickutė akcentuoja, kad per Šeduvos žydų istoriją pasakojama ir apie daugiau nei 200 kitų Lietuvos štetlų bei tūkstančius bendruomenių buvusioje Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje.
Muziejaus atidarymo data pasirinkta simboliškai – jis pradės veikti likus kelioms dienoms iki rugsėjo 23-osios, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos. Būtent tokios regioninės bendruomenės buvo pirmosios, kurias Antrojo pasaulinio karo pradžioje ištiko tragiškas likimas.
Šeduvos žydai buvo nužudyti Liaudiškių miške 1941 m. rugpjūčio 25–26 d., kai per dvi dienas buvo sušaudyti 664 žmonės – vyrai, moterys ir vaikai.[2]
Atidarymo renginys buvo susietas ir su skaudžia istorine data – rugpjūčio 25 dieną sukako metinės nuo Šeduvos žydų bendruomenės sunaikinimo Liaudiškių miške 1941 metais. Šią datą muziejaus savininkai pasirinko uždaram atidarymui, į kurį pakvietė apie 500 svečių.
Vakaro kulminacija tapo Andrea Bocelli koncertas. Nors atlikėjas sulaukė ovacijų, dalis žmonių viešojoje erdvėje kritikavo repertuarą – ypač Giuseppe Verdi ariją „La donna è mobile“, kuri, jų manymu, netiko tokiam tragiškos atminties kontekstui.[3]
Projektas pradėtas dar 2014 metais
Muziejų suprojektavo garsus Suomijos architektas Raineris Mahlamäkis, sukūręs ir Helsinkio Holokausto atminimo centrą.
Pastatas iš tolo primena nedidelį miestelį, kuriame matosi sinagogos stogas ir paprastų namų siluetai. Šalia muziejaus įrengtas memorialinis parkas atkartoja kraštovaizdį, kuriame gyveno Šeduvos žydų bendruomenė.
Projektas pradėtas dar 2014 m., kai buvo restauruotos Šeduvos žydų kapinės. Tvarkymo metu atrasta apie 1300 antkapių ar jų fragmentų, iš kurių 800 pavyko išsaugoti, o 400 įrašų identifikuoti.
Nepataisomai sunykę akmenys buvo panaudoti sukuriant lapidariumą – skulptūrinę Dovydo žvaigždę. Šis darbas 2017 m. sulaukė tarptautinio įvertinimo – gavo „Europa Nostra“ paveldo apdovanojimo specialų paminėjimą.
Muziejų papildo ir kiti memorialiniai objektai. Miesto aikštėje stovi skulptūra „Mergaitė“, o Liaudiškių bei Pakutenių miškuose pastatyti menininko Romualdo Kvinto paminklai pažymi masinių žudynių vietas. Būtent ten buvo nužudyti beveik visi Šeduvos žydai – bendruomenė, kuri klestėjo daugiau nei 300 metų.
Kuriant muziejų prisidėjo tarptautinė komanda, siekianti plėtoti edukaciją apie žydų istoriją
„Dingusio štetlo“ idėją inicijavo rašytojas Sergejus Kanovičius, o projektą finansavo Šeduvos žydų palikuonys. Muziejaus statyba prasidėjo 2018 m., darbai truko septynerius metus. Prie projekto dirbo ekspertai iš Lietuvos, JAV, Suomijos, Lenkijos, Nyderlandų ir Šveicarijos.[4]
Ekspozicijos turinį kūrė tarptautinė komanda kartu su vietos istorikais, Holokausto tyrėjais, jidiš kalbos ir kultūros specialistais.
Muziejaus patarėjų taryboje – tokie autoritetai kaip prof. Anthony Polonsky, dr. Christoph Dieckmann, prof. Saulius Sužiedėlis, prof. Jeffrey Veidlinger, prof. Ruth Leiserowitz ir dr. Zigmas Vitkus.
Muziejus orientuotas ne tik į istorijos mėgėjus ar žydų kultūros tyrinėtojus. Jis siekia tapti atvira erdve, kurioje būtų diskutuojama apie sudėtingą istoriją, kritiškai analizuojama ir ugdomas istorinės atminties jautrumas.
Specialiai parengtos edukacinės programos pritaikomos prie mokyklų programų, kad mokiniai kartu su mokytojais galėtų dalyvauti gyvose pamokose muziejuje.
Lankytojams – nemokamas įėjimas visus metus
Nuo atidarymo dienos visus metus muziejaus lankymas, ekskursijos ir edukacinės veiklos bus nemokamos.
Dėl ribotos erdvės lankytojai kviečiami iš anksto rezervuoti nemokamus bilietus tiek individualioms, tiek grupinėms ekskursijoms.
Muziejaus misija yra išsaugoti atmintį apie prarastus štetlus ir parodyti jų reikšmę Lietuvos bei Rytų Europos istorijai ir kultūrai. „Dingęs štetlas“ taip pat siekia tapti edukacine erdve, kurioje lankytojai galėtų susipažinti su žydų bendruomenių palikimu ir giliau suprasti jų istoriją.
