Iranas svaidosi grasinimais sulyginti Tel Avivą su žeme
Nors žiemos šventės į kiekvienus namus turėtų atnešti ramybę ir šilumą, pasaulis anaiptol nėra toks ramus, kokio norėtume. Vyraujantys politiniai konfliktai vis labiau kaista ir panašu, kad sėdime ant bet kada susprogti galinčios parako statinės. Ir nors Lietuvoje didžiausias dėmesys skiriamas Ukrainai, deja, ši šalis ne vienintelė, kurią šiuo metu drebina nuolatiniai neramumai.
Štai Iranas po visus socialinius tinklus išplitusiame vaizdo įraše grasino sulyginti Tel Avivą su žeme[1]. Taip buvo paaiškinta, kaip Teheranas reaguotų į Izraelio smūgį jų atominei elektrinei. Minėtasis vaizdo įrašas buvo pasidalintas pripažįstant, kad „sionistų režimas surengė kitas bendras pratybas su JAV“ ir buvo sukurtas „imituoti ataką prieš Irano branduolinius objektus, tokius kaip Natanzo urano sodrinimo gamykla“.
Šiame vaizdo įraše rodomi žiaurūs vaizdai su raketų paleidimu ir sprogimais, siekiant pavaizduoti, kas nutiktų Tel Avivui. O žurnalistas nevynioja žodžių į vatą ir kraupiai pasakoja:
„Tarkime, kad Izraelio lėktuvai sugeba pasiekti Natanzo branduolinę gamyklą nesudužę, ir manykime, kad jiems pavyks susprogdinti tokio dydžio [gamyklą] ir ją sugadinti. Net jei jiems pavyks saugiai palikti Irano dangų, jiems prireiks mažiausiai valandos, kol jie grįš į savo pagrindinę bazę okupuotose žemėse. Kyla klausimas, ar jiems liks kokia nors bazė, kurioje jie galėtų nusileisti.“
Raketoms skraidant ore, žurnalistas aiškina, kad „taip atrodys pirmosios kelios Irano atsako minutės“. Taip pat tikinama, jog dešimt kartų didesniu už garso greitį skriejančios raketos bus paleistos dvejomis bangomis ir galiausiai Tel Avivas bus sulygintas su žeme.
Tokia retorika sukėlė didelį susirūpinimą.
Bryanas Leibas, „Iranians for Liberty“ vadovas, jau spėjo paraginti JAV prezidentą Joe’ą Bideną pareikšti viešą palaikymą Izraeliui, taip parodant, kad Teheranas neatsilaikytų, jei sugalvotų pulti Izraelį. Tačiau kol kas JAV neskuba teikti jokių viešų kalbų, o Iranas apsiriboja tik perspėjimais.
Kinijai nepatinka Taivano ir JAV draugystė
Kalbant apie JAV, vertėtų paminėti nekokius Amerikos santykius su Kinija. Pastaroji, norėdama pademonstruoti savo jėgą, išsiuntė rekordinį skaičių orlaivių, kad sukeltų grėsmę savivaldai Taivano saloje. Amerikietiškos žiniasklaidos šaltiniuose rašoma, jog naikintuvai, jūrų patruliniai lėktuvai ir bepiločiai orlaiviai, šurmuliavę oro erdvėje netoli salos likus kelioms valandoms iki pirmadienio ryto, demonstravo „Pekino potraukį konfrontuoti su Jungtinėmis Valstijomis dėl Taivano“[2].
Toks padidėjęs karinis aktyvumas pastebėtas praėjus vos kelioms dienoms po to, kai prezidentas J. Bidenas pasirašė Nacionalinės gynybos leidimo aktą, kuriame buvo numatytos priemonės, skirtos padidinti Amerikos paramą Taivanui. Per renginį Taivano pareigūnai saloje pastebėjo 71 Kinijos lėktuvą, todėl Taivano patruliniai orlaiviai, antžeminės raketų sistemos ir karinio jūrų laivyno laivai buvo priversti pasiruošti galimam puolimui. Taivano gynybos ministerija aiškino:
„Tai, ką darė Kinijos komunistų partija, dar kartą pabrėžia jos mentalitetą naudoti jėgą, siekiant išspręsti nesutarimus ir pakenkti regiono taikai bei stabilumui.“
Tuo tarpu vyresnysis pulkininkas Shi Yi, Kinijos kariuomenės Rytų teatro vadovybės atstovas, sakė, kad toks patruliavimas ir pirmojo smūgio pratybos buvo surengtos kaip „tvirtas atsakas į dabartinį JAV ir Taivano eskalavimą ir provokaciją <…>. Kariai imsis visų būtinų priemonių ryžtingai ginti nacionalinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.
Tad panašu, jog JAV santykiai su Kinija ne tik negerėja, bet ir dar labiau keliauja link galimo ginklų panaudojimo.
Šiaurės Korėja pasiuntė dronus į Pietų Korėją, veikiausiai siekdama šnipinėti
Neramumai pastebimi ir tarp Pietų Korėjos su Šiaurės Korėja. Pietų Korėjos teigimu, Šiaurės Korėja pirmadienį, pirmą kartą per penkerius metus, skraidino dronus per jų sieną. Pietų Korėja palaikė tokį žingsnį akivaizdžia provokacija, todėl dislokavo karo lėktuvus ir paleido įspėjamuosius šūvius, taip norėdama atbaidyti dronus. Vėliau pranešta, kad vienas iš lėktuvų sudužo.
Pietų Korėjos kariuomenė nedetalizavo, ar pavyko numušti visus bepiločius orlaivius, ar šie tiesiog grįžo atgal per sieną. Tačiau imdamasi atitinkamų priemonių, šalies kariuomenė taip pat dislokavo bepiločius ir pilotuojamus žvalgybos įrenginius netoli karinės demarkacinės linijos bei kiek į šiaurę nuo jos. Pietų Korėjos kariuomenės Jungtinio štabų vadų komiteto (JCS) pareigūnas sakė[3]:
„Vykdėme žvalgybinę ir operatyvinę veiklą, įskaitant pagrindinių priešo karinių objektų fotografavimą. Mūsų kariuomenė ir toliau kruopščiai ir ryžtingai reaguos į tokias Šiaurės Korėjos provokacijas.“
Dėl tos pačios priežasties maždaug valandai buvo sustabdyti skrydžiai Gimpo ir Inčono tarptautiniuose oro uostuose, įsikūrusiuose netoli sostinės. Tai buvo pirmas kartas, kai dėl Šiaurės Korėjos dronų buvo laikinai sustabdyti skrydžiai. Kaip teigė Seulo Šiaurės Korėjos studijų universiteto profesorius Yangas Moo-jinas, dronai veikiausiai buvo skirti šnipinėjimui:
„Atsižvelgiant į menką Šiaurės Korėjos dronų išvystymo lygį, mažai tikėtina, kad jie turi šiuolaikinėje karyboje naudojamų dronų atakų pajėgumus. <…>. Spėjama, kad jie atvyko į mūsų teritoriją per neseniai vykusius žiemos mokymus.“
Tiesa, tai nėra pirmas įtampą keliantis Šiaurės Korėjos veiksmas pastaruoju metu. Prieš tai šiais metais šalis atliko precedento neturinčius ginklų bandymus. Tarp jų buvo įvykdytas ir iki šiol pačios galingiausios tarpžemyninės balistinės raketos paleidimas.
Be to, praėjusią savaitę buvo paleistos dvi trumpojo nuotolio balistinės raketos. Šiaurės Korėja taip pat aiškina, jog iki kitų metų balandžio mėnesio sugebės paleisti pažangų žvalgybos palydovą, mat sukūrė naujas technologijas daryti vaizdus iš kosmoso.
Rusija teigia norinti derėtis, tačiau Ukrainos sąlygos atrodo sunkiai įgyvendinamos
Tuo tarpu nesiliaujant neramumams Ukrainoje, panašu, jog artimiausiu metu tikėtis taikos vargu ar galima. Nepaisant to, jog Rusija, regis, jau yra pasiruošusi derėtis, tačiau Ukrainos reikalavimai šaliai agresorei atrodo sunkiai įveikiami. Ukrainos pareigūnai reikalauja, jog Rusija būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus dar prieš prasidedant bet kokioms taikos deryboms[4].
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį teigė, jog šalis nori surengti taikos viršūnių susitikimą Jungtinėse Tautose iki vasario mėnesio pabaigos, tačiau Rusija dar iki to momento turėtų susidurti su karo nusikaltimų tribunolu tarptautiniame teisme. A. Kuleba aiškino:
„Kiekvienas karas baigiasi diplomatiškai. Kiekvienas karas baigiasi dėl veiksmų, atliekamų mūšio lauke ir prie derybų stalo. <…>. Jungtinės Tautos galėtų būti geriausia vieta šiam susitikimui surengti, nes tai nėra paslaugos teikimas tam tikrai šaliai.“
Pasak A. Kulebos, tarpininku šiame potencialiame taikos susitikime galėtų būti Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas. A. Kuleba taip pat tvirtino, jog Ukraina stengsis padaryti viską, jog laimėtų karą dar 2023 metais[5].
Be reikalavimo, jog Rusija būtų teisiama už karo nusikaltimus dar prieš pradedant derybas, šalis taip pat yra pateikusi 10 punktų taikos planą. Jį praėjusį mėnesį Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikime pristatė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Taikos plane taip pat reikalaujama, jog Rusija paleistų karo belaisvius, išvestų visas savo pajėgas, nutrauktų karo veiksmus ir būtų užtikrinta branduolinė sauga.
Pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį buvo kalbinamas valstybinės televizijos ir tvirtino, jog Maskva nori derėtis, tačiau Kijevas atsisakė taikos derybų. V. Putinas teigė:
„Esame pasirengę derėtis su visais dalyvaujančiaisiais dėl priimtinų sprendimų, bet tai priklauso nuo jų pačių. Ne mes atsisakome derėtis, o jie.“
Tiesa, reikėtų pažymėti, kad įvairiais karo nusikaltimais kaltinama Rusija nėra vienintelė, kuri padarė nusižengimų. Nepriklausoma tarptautinė Ukrainos tyrimo komisija, kurią įsteigė Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba, spalį padarė išvadą, kad Ukrainoje buvo įvykdyta „daugybė karo nusikaltimų, žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų“. Didžioji dauguma jų buvo padaryta Rusijos pajėgų rankomis, tačiau komisija nustatė, jog Ukrainos kariai „kai kuriais atvejais taip pat padarė tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų“.
