JTO vertinimu lietuviai iki 30 metų yra laimingiausi
Šie metai buvo pirmieji, kai Lietuva pateko į 2023 metų Pasaulio laimės ataskaitos reitingo 20-uką. Analizuojant skirtingas sritis, galima daryti išvadą, kad Lietuvos stiprybės yra laisvė rinktis tokį gyvenimą, kokio lietuviai nori, didėjanti laisvė nuo korupcijos bei nuolat augančios pajamos. Tai yra sritys, kuriomis lietuviai gali didžiuotis ir džiaugtis. Kita vertus, sritys, kuriose Lietuva turi daryti tolesnę pažangą, kad taptų laimingesne visuomene, yra jos sveikatos apsaugos sistema ir visuomenės sveikata.
Jungtinių tautų organizacija paskelbė „Pasaulinę laimės ataskaitą“, kuri yra atlikta „Gallup“, Oksfordo gerovės tyrimų centro, Jungtinių tautų organizacijos (JTO) tvaraus vystymosi sprendimų tinklo ir WHR redakcinės kolegijos bendromis jėgomis. Joje, pasirodo, per paskutinius metus Lietuva šoktelėjo net 19 pozicijų aukštyn ir užima pirmąją vietą.
„Pasaulinė laimės ataskaita“ apžvelgia gyventojų laimės būklę šiandieniniame pasaulyje. Gyvenimo įvertinimai iš „Gallup World Poll“ yra kasmetinio laimės reitingo pagrindas. Jie pagrįsti atsakymais į pagrindinius laimingo gyvenimo vertinimo klausimus. Siekiant paaiškinti skirtumus įvairiose šalyse, naudojami duomenis apie šešis kintamuosius ir jų sąsajų su gyvenimo vertinimais įvertinimus. Tai apima BVP vienam gyventojui, socialinę paramą, sveiko gyvenimo trukmę, laisvę, dosnumą ir korupciją. Teigiama, kad šie laimės reitingai nėra pagrįsti jokiu šių šešių veiksnių indeksu – vietoj to balai pagrįsti pačių asmenų vertinimais apie savo gyvenimą[1].
2021-2023 metais puikuojasi pirmoje vietoje pagal jaunų žmonių iki 30 metų laimingumą. Tyrime dalyvavo 143 šalių gyventojai, tad, atrodo, džiaugtis tikrai yra kuo.
Pagal vyresnių, nei 60 metų amžiaus laimingumo kriterijų, Lietuva yra 44 vietoje iš 143 šalių, o susumavus visų amžiaus grupių rezultatus esame 19 iš laimingiausių pasaulio gyventojų.
Taigi matyti, kad skirtumas tarp jaunų ir vyresnių žmonių laimės supratimo Lietuvoje yra gana solidus. Yra daug daugiau šalių, kur reitingai jauniesiems yra daugiau nei 40 vietų aukščiau nei seniesiems, daugiausia Vidurio ir Rytų Europa ir Lotynų Amerika. Didžiausia spraga yra Kroatijoje, kur jaunimo reitingas yra 66 vietomis aukščiau nei vyresniųjų. Yra spragų, kur skirtumas tarp jaunimo ir vyresniųjų sieka 50 ar daugiau vietų – Bulgarija, Moldova ir Serbija, skirtumas nuo 40 iki 50 vietų – Rumunija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, ir Paragvajus. Teigiama, kad didžiausi skirtumai yra tose šalyse, kurios 1990 metais kentėjo nuo karo, pokario ar panašių politiškai, ekonomiškai ir kultūriškai kritinių istorinių momentų[2].
Lietuva – 14 vietoje pasaulyje pagal savižudybių skaičių
Sakykit, ką norit, bet laimė ir savižudybė niekaip nedera. Liūdna statistika ta, kad Lietuva yra 14-oje vietoje pagal savižudybių skaičių visame pasaulyje, pagal vyrų savižudybių skaičių – 11. Lietuvoje šimtui tūkstančių žmonių tenka 26,1 savižudybių skaičius. Manoma, kad didelis savižudybių skaičius Lietuvoje yra susijęs su daugybe veiksnių, tokių kaip ekonominis nestabilumas, psichikos sveikatos priežiūros paslaugų trūkumas ir didelis piktnaudžiavimo alkoholiu lygis.
Didžiausias savižudybių skaičius pasaulyje yra tokiose šalyse, kaip Lesotas, Gajana, Esvatinis, Pietų Korėja, Mikronezijos Federacinės Valstijos, Lietuva, Surinamas, Rusija, Pietų Afrika ir Ukraina. Lesotas yra šalis, kurioje savižudybių rodiklis yra didžiausias – 72,4 savižudybių 100 000 žmonių. Gajana yra antra šalis, turinti didžiausią savižudybių skaičių – 40,3 savižudybių 100 tūkst. Eswatini (anksčiau žinomas kaip Svazilandas) užima trečią vietą su 29,4 savižudybių iš 100 tūkst. Pietų Korėja yra ketvirta šalis, kurioje didžiausias savižudybių rodiklis – 28,6 savižudybės 100 000 žmonių, o Mikronezijos Federacinės Valstijos – 28,2 savižudybės 100 000 žmonių. Lietuva yra šeštoji šalis, kurioje savižudybių rodiklis yra 26,1, o Surinamas toliau seka 25,4 savižudybių 100 000 žmonių. Rusija yra aštuntoji šalis, kurioje savižudybių rodiklis yra 25 iš 100 000, o Pietų Afrika yra devintoje vietoje su 23,5 savižudybių 100 000 žmonių. Galiausiai, Ukraina yra dešimta šalis, turinti didžiausią savižudybių skaičių – 21,6 savižudybės 100 000 žmonių[3].
Savižudybes ir depresiją Lietuvoje lemia net… orai
Istoriškai Lietuvoje buvo labai aukšti savižudybių rodikliai, ypač tarp vyrų. Nors rodikliai sumažėjo nuo didžiausio 1990-ųjų viduryje, kai žlugus SSRS lietuviai (ir jų kaimynai) atsidūrė naujoje ir nepažįstamoje socialinėje aplinkoje,net ir bėgant metams savižudybių rodikliai Lietuvoje vis dar yra didesni nei kaimyninėse valstybėse, tokiose kaip Latvija ir Estija.
Alkoholio vartojimas ypač aktualus vyrų savižudybių skaičiui, o savižudišką elgesį gali paskatinti nesaikingas gėrimas, o ne reguliarus vartojimas.
Žmonių, kuriems pranešta apie lėtinę depresiją, procentas, palyginti su visais gyventojais, taip pat susijęs su vyrų savižudybėmis. Tačiau manome, kad veiksmingas depresija sergančių žmonių skaičius yra nepakankamai įvertintas, ypač tarp vyrų.
Tiesa, per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje atsivėrė diskusija apie psichikos sveikatos problemas, aktyviau plėtojamos karštosios linijos, vykdomos reformos ligoninėse ir psichikos sveikatos centruose.
Galiausiai, yra daug literatūros apie tai, kaip aplinkos ir meteorologiniai kintamieji veikia psichinę sveikatą, o naujesni tyrimai apie savižudybių ryšį su klimato kaita ar visuotiniu atšilimu.
Lietuvos atveju makroekonominės ir darbo rinkos sąlygos yra stipriai susijusios su bendromis ir vyrų savižudybėmis. Darbo rinkos svarbą patvirtina ir alternatyvus atrankos metodas ir nurodo, kad aktyvi darbo rinka gali sušvelninti neigiamą nedarbo poveikį sveikatai.
Neatrodo, kad kaimo gyventojų procentas yra esminis veiksnys Lietuvai, nors jis toks buvo pripažintas ankstesniuose tyrimuose, nes gyvenimas kaime gali lemti socialines problemas. Izoliacija ir stigma dėl psichikos sveikatos problemų gali būti didesnė ir svarbesnė priežastis, nei gyvenamosios vietovės pasirinkimas[4].
