Į sąrašų priekį išsiveržė socialdemokratai ir konservatoriai, užsitikrinę daugumą savivaldybėse
Sekmadienio vakarą, 20 valandą galimybė balsuoti už kandidatus į savivaldybių mero ir tarybos narių postus užsidarė, apylinkėse pradėti skaičiuoti balsai. Vienur lyderiai tapo aiškūs iškart, o kitur prireiks ir antrojo turo. Šiuose rinkimuose į pirmąsias gretas stojo socialdemokratai, konservatoriai ir „valstiečiai“ , o ypatingą dėmesį gavo Kaunas, kurio nepaveikė nei Andriaus Tapino vykdytos akcijos prieš Visvaldą Matijošaitį nei pastarojo konkurento, TS-LKD atstovo Vytauto Juozapaičio išsakytos frazės apie Kauno atsilikimą.
Skaičiuojant balsus daugiamandatėse apygardose, daugiausia jų teko Lietuvos socialdemokratų partijai – 17,48 proc., antra pagal populiarumą rikiavosi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) su 16,18 proc. balsų, o po jų pagal populiarumą sekė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), surinkusi 9,22 proc. balsų. Po jų sekė Liberalų sąjūdis (LS) su 6,96 procentais, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL) su 6,64 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su 5,34 proc.
5 procentų kartelę taip pat perlipo ir „Laisvė ir teisingumas“ (5,17 proc.), o paskutinėse sąrašo vietose įsitaisė Darbo partija (3,71 proc.) kartu su Laisvės partija (3,43 proc.)[1].
Iš viso socialdemokratai daugiausiai balsų surinko 16-oje tarybų iš 60 ir turės daugiausiai mandatų. Toliau besirikiavę konservatoriai savo pranašumą užsitikrino dešimtyje savivaldybių tarybų, tuo tarpu Liberalų sąjūdis – aštuoniuose, LVŽS – septyniose, DSVL – penkiose. LLRA-KŠS kartu su partija „Laisvė ir teisingumas“ daugiausiai mandatų turės dvejose savivaldybėse, o Lietuvos regionų partija ir Darbo partija tenkinsis po viena turima savivaldybe, kurioje turės daugumą taryboje.
Socialdemokratams taip pat pavyko jau užsitikrinti 10 merų postų Akmenėje, Alytuje, Birštone, Jonavoje, Kauno rajone, Marijampolėje, Pakruojyje, Prienuose, Rokiškyje ir Vilkaviškyje. Partija taip pat turės šansų ir antrųjų turų metu, per kuriuos ji turės 14 galimybių.
Pavyzdžiui, konservatoriai turi tik du garantuotus merus Palangoje ir Molėtuose, o norėdami užsitikrinti daugiau, turės dar 11 antrųjų turų, o du iš jų – Vilniuje ir Klaipėdoje.
Tuo tarpu „valstiečiai“ negali pasigirti nei viena pergale savivaldybėse, tačiau dar turės 10 antrųjų turų.
Kauno ir dar 25 savivaldybių merams antro turo nebeprireiks
Tuo tarpu kauniečių taip pamilto V. Matijošaičio, panašu, iš miesto mero posto taip greitai ir paprastai išstumti nepavyks. Jau trečią kadenciją skaičiuosiančio mero nepaveikė nei A. Tapino akcijos „Viso, Visvaldai“, nei konservatorių mestos pajėgos į Seimo narį Vytautą Juozapaitį.
Kauno miesto meras savo postą užsitikrino iškart, kai paaiškėjo, kad buvo surinkta 58,33 proc. balsų, antroje vietoje palikus „valstietį“ Aurelijų Verygą su 12,48 proc.
Kauno rajone savo pergalę taip pat gali jau švęsti su socialdemokratų sąrašu išėjęs Valerijus Makūnas su 64,05 proc. balsų, užnugaryje palikęs Justiną Urbanavičių su 13,41 proc.
„Garantuotu“ Akmenės rajono meru tapo socialdemokratas Vitalijus Mitrofanovas (66,64 proc.), antroje vietoje palikęs konkurentą Artūrą Pekauską su 16,02 proc. balsų.
Pergalės saliutus jau gali šauti ir Alytaus miesto meras socialdemokratas Nerijus Cesiulis (69,52 proc.), gerokai atsiplėšęs nuo savo pagrindinio konkurento Andriaus Juco, surinkusio 6,11 proc. balsų.
Birštone užtikrintai laimėjo po socialdemokratų sąrašu kandidatavusi Nijolė Dirginčienė (64,16 proc.), po jos liko Helmanas Lik (24,65 proc.).
Balsų daugumą į savo sąskaitą susižėrė dabartinis Druskininkų meras Ričardas Malinauskas (72,64 proc.), už nugaros palikdamas Gerardą Sokolovą (11,29 proc.).
Neginčijamu tapo ir Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius (72,28 proc.), kaip reikiant atsiplėšęs nuo antroje vietoje likusio Žilvino Galimovo (8,20 proc.).
Joniškyje antrą kadenciją mero pareigas eis Liberalų sąjūdžio narys Vitalijus Gailius, surinkęs 50,93 proc., o po jo liko Vaida Aleknavičienė su 28,60 proc.
Neginčijamą savo merą išsirinko ir Kazlų Rūda, 71,84 proc. balsų dauguma nusprendusi, kad miesto vado pareigas tinkamiausias eiti yra Mantas Varaška, o po jo likęs Marius Zitkus surinko 11,75 proc. balsų.
Kretingiškiai nubalsavo, kad už Kretingos rajono valdymo vairo sės Antanas Kalnius (58,90 proc.), taip pat didžiule persvara atsiplėšęs nuo antroje vietoje likusio savo konkurento Rimvydo Šakinio (8,27 proc.).
Marijampolė savo meru išsirinko socdemą Povilą Isodą (59,90 proc.), užnugaryje palikusį Kęstutį Mažeiką (10,51 proc.).
Molėtų rajono vadovu tapo daugiausiai balsų surinkęs konservatorius Saulius Jauneika (56,53 proc.), už jo liko Mindaugas Kildišius (11,81 proc.).
Paaiškėjo ir Neringos meras – juo tapo nuo savo konkurento Mato Lasausko, surinkusio 31,17 proc., atsiplėšęs Darius Jasaitis ir surinkęs 52,91 proc. rinkėjų balsų.
Pakruojo rajone savo pergalę švenčia LSDP atstovas Saulius Margis su 67,18 proc. balsų, o už jo liko Saulius Gegieckas, surinkęs 12,28 proc.
Palanga taip pat nusprendė, kad mero postą turi eiti po TS-LKD sąrašu kandidatavęs Šarūnas Vaitkus (69,23 proc.), o jo pagrindinė konkurentė Svetlana Grigorian surinko vos 9,27 proc. balsų.
Panevėžio miestas savo meru balsų dauguma išsirinko Rytį Mykolą Račkauską, surinkusį 62,37 proc. ir už savo nugaros palikusį Deividą Labanavičių (9,44 proc.).
Plungėje mero rinkimuose laimi dabartinis meras, po Liberalų sąjūdžio vėliava besiglaudžiantis Audrius Klišonis (52,10 proc.), kiek mažiau nei perpus atsiplėšęs nuo Mindaugo Kauno (23,09 proc.).
Prienų rajono meru pirmajame ture tapo „per plauką“ balsų daugumą perkopęs Alvydas Vaicekauskas (50,05 proc.), gerokai aplenkęs antroje vietoje likusią Loretą Jakinevičienę (15,50 proc.).
Rietave balsų daugumą susišlavė Antanas Černeckis, surinkęs 53,30 proc. balsų ir atsiplėšęs nuo Alfredo Mockaus, surinkusio 27,88 proc.
Savo merą išsirinko ir Rokiškio rajonas – juo pirmajame ture tapo Ramūnas Godeliauskas (58,45 proc.), už savęs palikęs Antaną Vagonį, surinkusį 12,38 proc. balsų.
Šalčininkų rajono mero darbą ir toliau tęs Zdislav Palevič, savo kišenėje turintis 80,04 proc. balsų, o po jo liko vos 11,20 proc. surinkusi Alicija Ščerbaitė.
Savo dabartinį merą Artūrą Visocką nusprendė dar palaikyti ir Šiaulių miestas, skyręs jam 65,79 proc. balsų, o antroje vietoje liko vos 8,93 proc. surinkęs Martynas Šiurkus.
Dėl dabartinės merės Živilės Pinskuvienės gebėjimų atstovauti Širvintų rajono gyventojų abejonių taip pat nekilo – po Lietuvos regionų sąrašu į rinkimus atėjusi politikė susižėrė net 78,27 proc. širvintiškių balsų, o už jos liko Anna Kuznecovienė su 6,11 proc.
Švenčionyse savo pergalę švenčia partijos „Laisvė ir teisingumas“ iškeltas meras Rimantas Klipčius su 58,09 proc. balsų, už savęs palikęs Šarūną Birutį su 22,09 proc.
Abejonių nekyla ir dėl Tauragės rajono vadovo – juo tapo Liberalų sąjūdžio iškeltas meras Dovydas Kaminskas (71,19 proc.), užnugaryje palikęs Ritą Grigalienę (10,82 proc.).
Vilkaviškis taip pat jau turi savo merą, kuriuo tapo LSDP atstovas Algirdas Neiberka (65,58 proc.), už jo likęs Žilvinas Gelgota surinko 15,04 proc. balsų.
L. Lavaste rėžė sostinės rinkėjams – tingėjote pakilti nuo sofų, tai turite, ką turite
Po praūžusio pirmojo rinkimų turo kritikos tiek rinkėjams, tiek patiems kandidatams į merus negailėjo žurnalistė Laima Lavaste, rėžusi, kad tingių ir apolitiškų vilniečių dėka dabar sostinę valdys tie patys konservatoriai, kurie pasižymi labai „puikiais“ valstybės valdymo sugebėjimais.
Tačiau labiausiai L. Lavastę nustebino ne tai, kad vilniečiams greičiausiai vadovaus į antrąjį turą patekęs konservatorius Valdas Benkunskas, ne tiek ir daug atsiplėšęs nuo Artūro Zuoko, bet tai, kokia retorika iš pralaimėjusių konservatorių kandidatų sekė toliau. Pavyzdžiui, iš Kauno miesto kandidatų dėl mero posto sąraše buvusio konservatorių frakcijos Seime nario Vytauto Juozapaičio.
„Paprastai civilizuotoje šalyje pralaimėjusieji pasveikina laimėjusį. Čia gi maestro išpylė srutų kibirą. Išdrįso kauniečius palyginti su Stokholmo sindromu, neva pasirinkusiais savo kankintoją. Matijošaitį prilygino koloborantu su agresoriumi Putinu, o savivaldybėje niekada neva nebus demokratijos vėjo. Klausykit, ar taip galima? Čia tokia konservatorių retorika? Man gėda…“ – savo feisbuko paskyroje rėžė žurnalistė.
Ji pridūrė, kad V. Benkunsko retorika buvo panaši, neva politikas džiaugėsi, kad Vilniuje nebeliks praeities šešėlių, nors Vilnius iš provincijos miestelio sostinės lygmenį, pasak jos, pasiekė būtent A. Zuoko valdymo laikotarpiu.
V. Juozapaitis buvo šventai įsitikinęs, kad kauniečiams labiausiai rūpi ne asfaltas ir betonas
Sekmadienio vakarą, jau pasibaigus balsavimui ir užsidarius rinkimų apylinkėms, prabilo ir savo kandidatūrą į Kauno miesto merus iškėlęs V. Juozapaitis. Politikas, belaukdamas pirmųjų rinkimų rezultatų rėžė besitikintis, kad per tą pusmetį rinkiminės kampanijos pavyko įtikinti bent dalį miestiečių, kad gyvenime yra svarbiausia ne asfaltas ir betonas.
Visgi, maestro užkliuvo kauniečių reiškiamas didžiulis palaikymas jau kelintą savo kadenciją iš eilės einančiam merui V. Matijošaičiui – jis tai įvardijo kaip psichikos sutrikimą.
„Yra toks Stokholmo sindromas. Sudėtinga žmonėms atprasti nuo to, kad yra šeimininkas, kieta ranka, gali išsiuntinėti ir nebūtinai lietuviškai. Sakyčiau, mes turime sulaukti ir kartų pasikeitimo, demokratijos. Kaune tas šiek tiek užtrunka. Ir kas yra apmaudžiausia ir baisiausia, kad žmonės nepakankamai skiria dėmesio vertybiniams klausimams, kadenciją baigiančio mero kolaboravimui su teroristine Rusija“, – tėškė V. Juozapaitis[2].
