Valstybė nežino, kur dingo 700 mln. eurų, tačiau skuba įvesti naujus mokesčius
Lietuvos valstybės finansai klimpsta migloje – Valstybės kontrolės auditas atskleidė, kad milijardai eurų valstybės turto apskaitomi netvarkingai, o kai kuriais atvejais duomenys išvis neegzistuoja: nežinoma, kur dingo 700 mln. eurų, 7 mlrd. vertės turtas kelia abejonių, o vakcinų švaistymas viršijo 50 mln. eurų.
Tuo metu Vyriausybė skuba su mokesčių reforma – siekia įvesti nekilnojamojo turto mokestį, keisti PVM lengvatas ir apmokestinti dividendus, tikėdamasi papildomai surinkti šimtus milijonų eurų, daugiausia – krašto apsaugai. Tačiau Seime trūksta sutarimo, projektai stringa, o premjeras grasina sankcijomis saviškiams, nes esą trūksta disciplinos.
Verslas savo ruožtu įspėjo – skubota reforma gali pridaryti žalos už 600 mln. eurų. Visa tai vyksta fone, kai net nežinoma, kiek iš tiesų turto turi valstybė ir kaip leidžiami jos pinigai – biudžeto planavimas virsta spėlione, o pasitikėjimas skaidrumu toliau byra.
LRT nuo plataus dėmesio ir audito nebeišsisuks
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas įpareigojo Europos Komisiją iš naujo ištirti, ar LRT finansavimo modelis neprieštarauja ES valstybės pagalbos taisyklėms – byla iškelta po Interneto žiniasklaidos asociacijos skundo.
Ginčas kilo dėl reikšmingai išaugusio LRT biudžeto, kurio teisėtumas nebuvo tinkamai įvertintas. Jei tyrimas atskleis pažeidimus, Lietuvai gali tekti grąžinti milijonus. Nors teismo sprendimas dar nereiškia, kad LRT finansavimas buvo neteisėtas, jis atvėrė duris platesniam tyrimui, kurį šiuo metu jau vykdo ir Valstybės kontrolė.
Nuspręsta kelti kariams atlyginimus
Trys Europos valstybės renkasi naujus lyderius
Per kelias pastarąsias savaites Europoje įvyko trys istorinės politinės kovos, atskleidusios gilėjančius susiskaldymus ir visuomenės nepasitenkinimą tradicine politika: Portugalijoje centro dešinės Demokratinis aljansas laimėjo rinkimus, bet negavo daugumos, o kraštutinių dešiniųjų „Chega“ pasiekė rekordą, nors liko izoliuota.
Rumunijoje, po panaikintų rinkimų ir įtarimų dėl Rusijos kišimosi, prezidentu išrinktas nepriklausomas reformų šalininkas Nicușor Dan, pažadėjęs naują etapą ir pilietinės visuomenės atgimimą; o Lenkijoje pirmąjį prezidento rinkimų turą vos laimėjo liberalus kandidatas Rafalas Trzaskowskis, kurio pergalę antrajame ture gali sužlugdyti stiprėjantis dešinysis elektoratas.
Visose trijose šalyse aiškiai juntamas rinkėjų noras keisti politinę realybę, tačiau taip pat – ir didžiulė rizika, kad naujai formuojamos valdžios bus trapios, priklausomos nuo kompromisų, o kai kur – net ir ideologinės aklavietės.
Užduota mįslė: pagaliau artėja taikos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos?
Po pokalbio su Vladimiru Putinu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie artėjančias derybas dėl paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos, tačiau konkrečių sąlygų neįvardijo. Tuo metu Europa ėmėsi ryžtingų veiksmų – paskelbė naują sankcijų paketą, siekdama spausti Maskvą sutikti su besąlyginėmis paliaubomis.
Rusija rodo ribotą susidomėjimą, kartodama senus reikalavimus, o JAV laikosi atsargios pozicijos, vengdama naujų sankcijų. Derybų iniciatyvą siūloma perkelti į Vatikaną, tačiau realus proveržis kol kas neįvyko, o ES svarsto perimti lyderystę sprendžiant konfliktą.
PSO ruošiasi ateities pandemijoms, bet JAV tame nebedalyvauja
78-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje Ženevoje JAV sveikatos sekretorius Robertas F. Kennedy jaunesnysis paskelbė, kad JAV pasitraukia iš PSO, kaltindamas organizaciją biurokratija, interesų konfliktais ir Kinijos įtaka pandemijos metu. Jis paragino kurti naują, skaidresnį globalų bendradarbiavimo modelį, orientuotą į lėtinių ligų prevenciją ir sveiką gyvenseną.
Tuo pat metu PSO narės patvirtino Pandemijų susitarimą, kuriuo siekiama sustiprinti pasirengimą ateities protrūkiams – dokumentas sulaukė plataus palaikymo, tačiau keli lyderiai ir nepriklausomi stebėtojai jį vertina kaip simbolinį ir kelia klausimų dėl realaus veiksmingumo bei galimos prievartos rizikos.
Rusija telkia kariuomenę prie Suomijos sienos, Vengrija traukiasi iš TBT
Rusijos karinės infrastruktūros plėtra prie sienos su NATO nare Suomija ir Vengrijos pasitraukimas iš Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) žymi besikeičiantį geopolitinį kraštovaizdį Europoje. Palydoviniai vaizdai rodo, kad Rusija sparčiai stiprina karinius pajėgumus Arkties regione, kur įrengiami nauji angarai, plečiamos bazės ir ruošiama infrastruktūra, kuri, anot analitikų, liudija pasirengimą ilgalaikiam buvimui šalia NATO sienų.
Tuo tarpu Vengrija, kritikuodama TBT kaip „politiškai angažuotą instituciją“, tapo pirmąja ES šalimi, oficialiai inicijavusia pasitraukimą iš šios organizacijos – tai sprendimas, kurį daugelis sieja su TBT paskelbtu arešto orderiu Izraelio premjerui Netanyahu.
Izraelio atakos Gazoje: siekis perimti kontrolę, pasaulio spaudimas ir auganti humanitarinė krizė
Izraelis tęsia plataus masto karinę operaciją „Gideono vežimai“ Gazoje, siekdamas visiškai demilitarizuoti „Hamas“, perimti teritorinę kontrolę ir įgyvendinti saugumo planą pagal JAV buvusio prezidento D. Trumpo viziją.
Nors Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu skelbia, kad karas tęsis iki visiško „Hamas“ pralaimėjimo, humanitarinė situacija Gazoje katastrofiškai blogėja: žuvusiųjų skaičius viršija 53 000, daugiausia – moterys ir vaikai, ligoninės uždaromos, o beveik pusė milijono žmonių gyvena bado grėsmėje.
Tarptautinė bendruomenė, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Kanadą, grasina sankcijomis, jei nebus nutraukta blokada ir neprasidės realios paliaubos. Tuo pat metu derybos Katare stringa, o Izraelio viduje auga protestai ir kritika Netanyahu, kurį kaltina karo vilkinimu politiniais tikslais. „Hamas“ atsisako tartis be visiško karo nutraukimo, o Izraelis – be visiško nusiginklavimo. Konfliktas grimzta į dar gilesnį humanitarinį ir politinį akligatvį.
