Izraelio tikslas yra teritorinė kontrolė Gazoje
Izraelio kariuomenė paskelbė apie plataus masto sausumos operacijos pradžią Gazoje, kurios tikslas yra perimti „operacinę kontrolę“ strategiškai svarbiose teritorijose. Šis puolimas, pavadintas „Gideono kovos vežimai“, prasidėjo tuo metu, kai Katare jau antrą dieną vyksta netiesioginės paliaubų derybos su „Hamas“, tačiau kol kas be jokių proveržių.
Izraelio kariuomenė nurodė, kad per paskutines 24 valandas „buvo sunaikinta dešimtys teroristų, išardytos jų infrastruktūros, o kariai užėmė svarbias pozicijas“. Tačiau humanitarinė padėtis Gazoje toliau katastrofiškai blogėja.
Gelbėtojai ir medikai praneša apie mažiausiai 130 žuvusiųjų, tarp jų daug vaikų ir moterų, po intensyvių oro antskrydžių šiaurėje, centre ir pietuose.
Po didelio tarptautinio spaudimo Izraelio premjero Benjamino Netanyahu biuras pranešė, kad į Gazą bus įleista „minimalus kiekis maisto“, siekiant išvengti bado krizės. Tačiau Izraelis žada užtikrinti, kad „Hamas“ neturėtų jokios įtakos pagalbos paskirstymui. Kada ir kaip pagalba pasieks civilius kol kas neaišku.
Tuo metu beveik 500 000 palestiniečių jau gyvena katastrofinėmis sąlygomis, teigia Maisto saugumo analizės institucija (IPC). Dar milijonas žmonių gyvena riboje tarp bado ir minimalaus išgyvenimo.
Ligoninės uždaromos, o aukų jau šimtai
Gazos sveikatos ministerija praneša, kad didžiausia šiaurinės Gazos ligoninė, Indonezijos ligoninė, buvo priversta užsidaryti dėl antskrydžių ir personalo trūkumo. Tik per vieną dieną Khan Yuniso rajone žuvo daugiau kaip 48 žmonės, tarp jų ir šeimos su vaikais, pasislėpusios palapinėse.
„Mūsų padėtis jau katastrofiška. Sprogimai naktį neleidžia miegoti, viską persmelkusi baimė. Netekome visko, teliko viltis, kad ši beprotybė greitai baigsis“, „Guardian“ sakė Beit Lahiyos gyventoja Fatima al-Rahal. Basel al-Barawi, pabėgęs iš to paties miesto, pasakojo, kaip po antskrydžio žuvo 10 jo šeimos narių: „Tik šešiametė mergaitė liko gyva.“
Nepaisant Izraelio spaudimo, „Hamas“ toliau atsisako priimti bet kokį susitarimą, kuris neapimtų visiško ugnies nutraukimo, Izraelio pasitraukimo ir kalinių paleidimo. B. Netanyahu biuras tvirtina, kad derybininkai „ieško bet kokios galimybės susitarimui“, kuris apimtų įkaitų paleidimą, „Hamas“ vadovybės ištremimą ir Gazos ginkluotės atsisakymą.
Tačiau „Hamas“ atstovas pareiškė: „Izraelis nori atgauti įkaitus nesibaigiant karui, o tam mes nepritarėme ir nepritarime.“
Karas nesibaigia: žuvusiųjų skaičius viršijo 53 000
Nuo karo pradžios, 2023 m. spalio 7 d., kai „Hamas“ išpuolyje pietų Izraelyje žuvo apie 1 200 žmonių ir buvo paimti 251 įkaitai, Izraelio atsakas jau nusinešė daugiau kaip 53 000 palestiniečių gyvybių, daugiausia moterų ir vaikų, skelbia „Hamas“ valdoma Gazos sveikatos ministerija. Izraelis tvirtina, kad „Hamas“ naudoja civilius kaip gyvuosius skydus. Tačiau tai grupuotė neigia.
Šiuo metu „Hamas“ tebelaiko 57 įkaitus, iš kurių tik 22 laikomi gyvais.
Izraelyje vis garsiau reiškiamas nepasitenkinimas karu. Vis daugiau žmonių atsisako vykdyti karinę tarnybą, net rizikuodami kalėjimu. Gatvėse vyksta protestai, kuriose gyventojai neša nuotraukas žuvusių palestiniečių vaikų, reikalaudami susitarimo su „Hamas“ ir visų įkaitų paleidimo.
Vienos iš įkaitų motina, Einav Zangauker, kaltina Netanyahu manipuliuojant karu politiniais sumetimais: „Vyriausybė mus tyčia kankina. Grąžinkite mūsų vaikus! Visus 58!“
JT žmogaus teisių vyriausiasis komisaras Volkeris Türkas pareiškė, kad dabartinė bombardavimo kampanija „siekia nuolatinio demografinio pokyčio Gazoje“ ir prilygsta etniniam valymui, kas pažeidžia tarptautinę teisę.
Tęsiant karinę kampaniją ir griežtą blokadą, Gazai gresia badas
Humanitarinės organizacijos perspėja, kad jeigu Izraelis nesiliaus su karine kampanija ir neatsisakys blokados, Gaza per artimiausias savaites gali patekti į bado zoną, ypač tarp vaikų. Pagalbos planas, kuriame numatoma pagalbą skirstyti per Izraelio apsaugotus „humanitarinius centrus“, tarptautinių organizacijų vertinamas kaip pavojingas ir neteisėtas – jis gali sukelti priverstinį gyventojų perkėlimą.
Šiuo metu Izraelis spaudžia „Hamas“ sutikti su laikinu paliaubų susitarimu, kuris leistų išlaisvinti įkaitus, bet neužtikrintų karo pabaigos. Tuo metu „Hamas“ sako, kad be visapusiško ugnies nutraukimo ir kariuomenės pasitraukimo, jokių sandorių nebus.
Tuo tarpu aukų skaičius toliau auga, infrastruktūra griaunama, o tarptautinė bendruomenė vis garsiau reikalauja veiksmų.
