Lietuva toliau finansuoja karą Ukrainoje, o politikų nuomonės dėl santykių su Kinija išsiskiria
Lietuva pastaruoju metu aktyviai formuoja savo užsienio politikos kryptį: prezidentūra pranešė apie siekį normalizuoti santykius su Kinija, pabrėždama, kad Pekinas nėra laikomas priešu, o diskusijos dėl diplomatinių ryšių atkūrimo – būtinos, nors jos neturi prieštarauti šalies vertybėms. Galima tik pasvarstyti, kad kadangi nelaikome Kinijos savo priešu, dėl to KAM galimai ir įsigijo dronus iš šios. Kad palaikyti kuo draugiškesnius santykius.
Tuo tarpu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pasiūlė keisti Taivano atstovybės Vilniuje pavadinimą, siekdamas atkurti santykius su Kinija, nes, anot jo, neišsipildė investicijų viltys, o dabartinė užsienio politika sukėlė įtampą. Tačiau premjeras G. Paluckas apie nuolaidas nė nekalba, pabrėždamas, kad pagarba tarp valstybių turi būti abipusė, o sprendimai turi būti dalykiniai.
Tuo pat metu Lietuva skelbia stiprinanti savo partnerystę su Ukraina, o iš tiesų ir toliau prisidedanti prie tolesnio konflikto eskalavimo – skyrė 10 mln. eurų pažangios tolimojo nuotolio ginkluotės gamybai ir planuoja paramą išplėsti iki 20 mln., o bendra karinė pagalba šiemet gali siekti net 200 mln. eurų.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda paskyrė buvusį VSD vadovą Darių Jauniškį Lietuvos ambasadoriumi prie NATO – šis žingsnis ne tik simbolizuoja pasitikėjimą saugumo ekspertais, bet ir sustiprina šalies pozicijas viename svarbiausių gynybos aljansų pasaulyje.
KT sprendimai: vienalytė partnerystė įgrius per „užpakalines duris“?
Šią savaitę Konstitucinis Teismas (KT) žengė dar toliau ir konstatavo, kad partnerystės apribojimas tik vyro ir moters sąjungai prieštarauja Konstitucijai, taip atveriant duris tos pačios lyties porų pripažinimui.
Teismas ne tik konstatavo lygiateisiškumo principo pažeidimą, bet ir sukritikavo Seimą už daugiau nei du dešimtmečius trukusį neveiklumą – nors partnerystė įtvirtinta dar 2001 m., jos įgyvendinimo mechanizmo taip ir neatsirado.
Tuo tarpu pastaruoju metu tai ne pirmas KT sprendimas, sudrebinęs visuomenėje nusistovėjusias normas – štai dar visai neseniai buvo konstatuota, kad teisę į pagalbinį apvaisinimą turi visos šeimos, o dar prieš Kalėdas išpakavo ir kitą „dovanėlę“ – konstatavo, kad draudimas nepilnamečiams skatinti LGBTIQ šeimos sampratą prieštarauja mūsų Konstitucijai.
Nuspręsta pratęsti sankcijas kaimynams ir „nepurtyti“ socialiai pažeidžiamų grupių pasirenkant elektros tiekėją
Tuo tarpu Seimas šią savaitę nusprendė pratęsti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams iki 2026 m., tuo pat metu užtikrindamas, kad apie 800 tūkst. socialiai pažeidžiamų ar mažai elektros vartojančių gyventojų galėtų likti prie visuomeninio elektros tiekimo iki 2030-ųjų.
Sankcijos, įvestos reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje, riboja vizas, gyvenimo leidimus, nekilnojamojo turto įsigijimą ir prekybą su šių šalių piliečiais, o nuo 2025 m. gegužės įsigalios papildomi ribojimai rusams, dažnai lankantiems savo šalį.
Tuo tarpu energetikos srityje Seimas pripažino, kad rinkos liberalizacija ne visiems atnešė naudą, tad kai kurioms gyventojų grupėms suteikė galimybę grįžti prie stabilesnio, valstybės reguliuojamo elektros tiekimo – sprendimas, kuris gali padėti ne tik socialiai jautriems gyventojams, bet ir paskatinti žaliosios energijos plėtrą.
NT mokesčio reforma skaldo ne tik visuomenę, bet ir politikus
Lietuvoje bręstant aistroms dėl planuojamo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, Finansų ministerijos siūlymu, nuo 2026 m. būtų apmokestinamas gyvenamasis ir kitas nekomercinis turtas, kurio vertė viršija 40 tūkst. eurų vienam asmeniui ar 50 tūkst. – daugiavaikėms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms.
Tarifai – progresiniai: nuo 0,1 iki 1 proc., priklausomai nuo turto vertės, su dalinėmis nuolaidomis pagrindiniam būstui. Socialiai pažeidžiami gyventojai bei tie, kuriems mokestis nesiektų 5 eurų, būtų atleisti.
Tačiau visuomenėje tvyro nepasitenkinimas – kritikai sako, kad ši reforma gali smogti net tiems, kurie gyvena kukliai, ypač regionuose.
Visgi, šiuo klausimu vieningo sutarimo tarp politikų nėra – vieni siūlo didinti neapmokestinamą ribą iki 100 tūkst. eurų ir vertinti turtą pagal šeimos narių skaičių, kiti ragina mažinti tarifus, kad būtų išvengta socialinių neramumų.
Mokesčių giljotina: nieko gero paprastam žmogui?
Savo ruožtu Finansų ministerija pasiūlė mokesčių pertvarką, kuri numato progresinius GPM tarifus nuo 20 iki 36 proc., priklausomai nuo metinių pajamų, taip pat reikšmingai didina mokesčius individualiai dirbantiems.
Kartu ketinama naikinti lengvatinį 9 proc. PVM šildymui, karštam vandeniui ir malkoms, jį pakeičiant 21 proc. tarifu, kas gali smarkiai padidinti gyventojų išlaidas. Nors žadamos kompensacijos socialiai pažeidžiamiems, pokyčiai palies ir viduriniąją klasę. Tuo pačiu siūloma mažinti PVM knygoms iki 5 proc., tačiau kitiems sektoriams – viešbučiams, transportui, kultūrai – jis didėtų iki 12 proc., kas brangins paslaugas.
JAV pasigirdo siūlymai visiškai nutraukti finansavimą NATO bei JT
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija siūlo drastiškai mažinti Valstybės departamento biudžetą – net 48 proc. – ir visiškai nutraukti finansavimą NATO, JT bei dešimtims kitų tarptautinių organizacijų, tuo tarpu Lietuvoje Finansų ministerija planuoja panaikinti PVM lengvatas šildymui, karštam vandeniui ir malkoms, padidindama tarifą iki 21 proc. ir taip stipriai padidindama šildymo kainas gyventojams.
Vašingtone „America First“ virsta pasaulinio pasitraukimo politika, kelianti nerimą dėl humanitarinių projektų ir saugumo sąjungų ateities, o Lietuvoje sprendimai grindžiami siekiu didinti biudžeto pajamas ir laikytis ekologinių tikslų, žadant kompensacijas pažeidžiamiausiems.
Vašingtonas spaudžia Ukrainą pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pateikė taikos sąlygas dėl karo Ukrainoje, kurias po susitikimo atskleidė JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas – jos susijusios su aneksuotomis teritorijomis ir NATO klausimais. Tuo metu Donaldas Trumpas pareiškė, kad karo būtų buvę galima išvengti, jei Joe Bidenas ir Volodymyras Zelenskis būtų buvę „kompetentingesni“, ir įvedė vadinamąjį „psichologinį terminą“ Maskvai – neva jei paliaubos vilkinamos, JAV griežtins sankcijas.
Stambule vykstant svarbiam susitikimui dėl Juodosios jūros regiono saugumo, kur Turkija, Ukraina, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė aptaria galimas paliaubas ir ateities saugumo garantijas, užkulisiuose verda ne mažiau įtemptos derybos tarp JAV ir Ukrainos dėl strateginių išteklių.
Turkija, vėl mėgindama imtis taikdario vaidmens, siūlo koordinuoti regiono stabilumą po galimų paliaubų, ypač po kruvinos Rusijos atakos Sumų mieste. Tuo metu Vašingtonas spaudžia Kijevą pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, siūlydamas mažesnę skolą, bet mainais reikalaudamas kontrolės tiek infrastruktūros projektuose, tiek išteklių valdyme. Kijevas tam priešinasi, baimindamasis suvereniteto praradimo.
Nepaisant to, svarstoma, kad susitarimas su Ukraina dėl naudingųjų iškasenų gali būti pasirašytas jau šią savaitę.
Vakarai toliau užsiima karo Ukrainoje eskalacija
Būsimas Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pasiūlė Ukrainai smogti Kerčės tiltui Kryme, o Danija ruošiasi siųsti savo karius mokytis iš ukrainiečių dronų karo patirties – tai Maskva jau vadina provokacija.
Vakarai, viešai kalbėdami apie taikos siekį, realybėje vis giliau įsitraukia į konfliktą, o Ukraina, spaudžiama iš visų pusių, vis dar lieka be aiškaus vieningo plano, kaip ne tik gintis, bet ir išgyventi šiame geopolitiniame chaose.
Sudarytas istorinis pandemijų valdymo paktas – tik šįkart be JAV
Šią savaitę Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė istorinį susitarimą, žadantį naują pandemijų valdymo erą – šalys įsipareigojo dalintis vakcinomis, testais, patogenų pavyzdžiais ir net gamybos technologijomis, taip užtikrindamos greitesnę ir teisingesnę reakciją į globalias sveikatos krizes; nors JAV, pasitraukusios iš PSO, šioje iniciatyvoje nedalyvauja, likusios narės tikisi, kad bendradarbiavimas ir solidarumas įveiks net ir giliausius geopolitinius nesutarimus.
