Optimistinės aukštų valdininkų nuotaikos
JAV iždo sekretorius Skotas Besentas (Scott Bessent) pasidžiaugė, kad susitarimas dėl naudingųjų išteklių su Ukraina gali būti pasirašytas jau šią savaitę. Derybos tęsiamos nepaisant nesutarimų dėl pagrindinių sąlygų, įskaitant turto kontrolę ir finansinės paramos grąžinimo mechanizmą. Žiniasklaida praneša, kad Vašingtonas sumažino Ukrainos skolą iki 100 milijardų JAV dolerių, tačiau išlaikė reikalavimą kompensuoti JAV investicijas per bendrą investicinį fondą. Apie tai informavo „Bloomberg“.[1]
„Esame labai, labai arti. Jau šią savaitę jis gali būti net pasirašytas“, – tikino jis.
S. Besentas patikslino, kad Kijevo atstovai savaitgalį vykusiame susitikime iškėlė naujų reikalavimų, o derybos dėl dokumento detalių tebevyksta.
Derybos dėl susitarimo dėl naudiningųjų išteklių vyko Vašingtone balandžio 11–12 dienomis. „Reuters“, cituodama šaltinius, praneša, kad susitikimas vyko įtemptoje atmosferoje dėl to, jog Amerikos pusė į susitarimo projektą įtraukė reikalavimą perduoti į Europą einančios Ukrainos „Gazprom“ dujotiekio atkarpos kontrolę.
Sunkios Vašingtono ir Kijevo derybos
„Bloomberg“ anksčiau, cituodama informuotus šaltinius, pranešė, kad Jungtinės Valstijos peržiūrėjo Ukrainos skolos vertinimą Kijevo naudai: dabar skolos apimtis vertinama 100 milijardų JAV dolerių, o ne 300 milijardų.
Kijevo skolos Vašingtonui dydžio klausimas taip pat svarstomas rengiant susitarimą dėl naudingųjų iškasenų gavybos. Amerikos pusės siūlymu į susitarimą turėtų būti įtrauktas mechanizmas, kaip kompensuoti finansinę pagalbą, suteiktą Ukrainai valdžioje esant Džo Baideno (Joe Biden) administracijai. Vašingtone šios lėšos laikomos įnašu į būsimą Ukrainos atstatymo fondą ir pastarasis neplanuoja papildomai investuoti į jo formavimą.
Kovo 28 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Kijevas atsisako vertinti iš Vašingtono gautą karinę pagalbą kaip skolą, kurią reikia grąžinti.[2]
„Esame dėkingi už paramą, bet tai nėra paskola ir su tuo nesutiksime“, – pabrėžė jis.
Balandžio 9 dieną Aukščiausiosios Rados deputatas Bohdanas Kitsakas papasakojo, kad Ukraina nesutiko pasirašyti naujo susitarimo dėl naudingųjų iškasenų projekto, kurį pasiūlė Jungtinės Valstijos. Jis pabrėžė, jog Kijevas negali sutikti su Vašingtono iškeltomis sąlygomis, nes tai reikštų šalies ekonominio ir valstybinio suvereniteto praradimą.
Pasak „Bloomberg“ šaltinių, gauti nuolaidų iš Ukrainos delegacijos pasirodė itin sunku.
Datos vis buvo keičiamos
Iš pradžių dokumento pasirašymas buvo planuojamas žiemą, tačiau tam sutrukdė prezidentų Donaldo Trampo (Donald Trump) ir V. Zelenskio kivirčas Baltuosiuose rūmuose. Vėliau Vašingtonas pateikė Kijevui atnaujintą susitarimo versiją, kurioje sąlygos tapo dar griežtesnės.[3]
Pagal šį projektą ekonomikos gaivinimo investicinio fondo valdymą visiškai kontroliuos Jungtinės Valstijos. Lėšos turėtų būti naudojamos tiek Ukrainos skolai grąžinti (tuo pačiu metu skolai bus skaičiuojami 4 proc. per metus siekiantys procentai, taip pat išskaičiuojami iš fondo), tiek projektams Ukrainoje finansuoti. Pusė pelno iš šių projektų taip pat turėtų grįžti į fondą.
Be to, Amerikos pusė primygtinai reikalauja gauti prioritetinę teisę dalyvauti infrastruktūros ir išteklių projektuose, taip pat prioritetinę prieigą prie išteklių, išgautų pagal susitarimą.
Tačiau vis dar lieka neaišku, ar kompromisai šiais klausimais buvo pasiekti.
