Verda aistros dėl kitų metų gynybos biudžeto
Šią savaitę Premjerė Inga Ruginienė paskelbė, kad 2026 metų valstybės biudžete gynybai bus skirta rekordinė 5,38 proc. BVP (4,79 mlrd. eurų), viršijanti NATO standartus ir išskirianti Lietuvą kaip lyderę regione. Sprendimas priimtas po intensyvių derybų ir analizių, siekiant užtikrinti ne tik kariuomenės, bet ir civilinės saugos, infrastruktūros bei ekstremalių situacijų pasirengimo finansavimą.
Tuo metu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sulaukė kritikos dėl neoficialaus susitikimo su nuomonės formuotojais, kur buvo pristatyta mažesnė biudžeto prognozė, dėl ko Ruginienė ir socialdemokratai įžvelgė informacinį spaudimą Vyriausybei.
Šakalienė tvirtina, kad tai esą buvo nesusipratimas ir jos tikslas – pagrįsti biudžeto poreikius, o premjerė pabrėžia, kad sprendimas atitinka strateginius Lietuvos ir NATO tikslus bei regioninį bendradarbiavimą su kaimynėmis Latvija ir Estija.
Futbolas „atšildė“ kaimynų santykius?
Tuo tarpu praėjusios savaitės sekmadienį Kaune vykusios pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynės tarp Lietuvos ir Lenkijos rinktinių tapo ne tik sporto, bet ir diplomatinio bendradarbiavimo platforma: tribūnose kartu sėdėjo Lietuvos premjerė Inga Ruginienė ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, o renginys suteikė galimybę aptarti dvišalius santykius, regiono saugumą bei energetikos ir infrastruktūros bendradarbiavimą.
Daug dėmesio buvo skirta saugumui, nes Lenkijos sirgalių atvyko apie 4 000, o policija užtikrino tvarką. Premjerė pabrėžė, kad renginys simbolizuoja Lietuvos užsienio politikos kryptį – aktyvų bendradarbiavimą su kaimynais, paramą Ukrainai ir praktinių projektų, nuo karinio mobilumo iki kibernetinės gynybos, įgyvendinimą, o internautai ir politikai pasidžiaugė, kad sportas padeda stiprinti santykius su Lenkija.
ESO prijungimo kainų šuoliai ir savivaldybių biudžetų įšaldymas kelia grėsmę Lietuvos gyventojams ir regionų projektams
Tuo tarpu šią savaitę išryškėjo ir daugiau detalių, susijusių su ESO ir Finansų ministerija: energetikos sektoriuje STT atliktas tyrimas atskleidė, kad ESO prijungimo prie elektros tinklo procesai yra netvarkingi, kainos klientams šoktelėjo iki 40 kartų, o darbuotojų ir rangovų asmeniniai ryšiai kelia korupcijos grėsmę, tuo tarpu vartotojai sulaukė klaidingų pranešimų apie saulės elektrines, o įmonė pripažino sistemos trūkumus.
O štai savivaldybes papiktino Finansų ministerijos siūlymas uždrausti perkelti nepanaudotas biudžeto lėšas į kitus metus, kas galėtų stabdyti regionų infrastruktūros projektus ir sumažinti savivaldybių investicinius pajėgumus apie 600 mln. eurų.
Savo ruožtu socialdemokratai ir dalis Seimo narių pasiūlė palikti dabar galiojančią biudžeto lankstumo taisyklę, o prezidentas pažadėjo peržiūrėti situaciją, siekiant išlaikyti savivaldos savarankiškumą ir finansinį efektyvumą.
Nausėda: migracija Lietuvoje – nacionalinio saugumo klausimas
Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad migracija Lietuvoje tampa nacionalinio saugumo klausimu, todėl šaliai būtina aiški, valstybės interesus sauganti strategija. Diskusijoje su pareigūnais, ministrais ir saugumo tarnybų vadovais buvo sutarta, kad griežtos prevencinės priemonės prieš neteisėtą migraciją, studentų vizų piktnaudžiavimo kontrolė bei darbo migrantų kvotų ribojimas yra būtinos, o prioritetas – nacionalinis saugumas.
Jo Ekscelencija akcentavo, kad migracijos politika turi būti tvarkinga, legali ir sauganti Lietuvos tautinį identitetą, o atvykusieji iš priešiškų valstybių turėtų praeiti papildomus saugumo patikrinimus.
Toks požiūris, reaguojant į Vakarų liberalių klaidų patirtį, rodo Lietuvos kryptį link griežtesnės, kontrolės orientuotos migracijos, kur saugumas ir visuomenės stabilumas viršija socialinės pagalbos ar kvotų išplėtimų prioritetus.
ES naujienos: šeimos lengvatos, sankcijų blokada ir Sarkozy bausmė
O štai Lenkija ir Vengrija įgyvendina ambicingas šeimos politikos reformas, siūlydamos mokesčių lengvatas ir finansinę paramą daugiametėms šeimoms siekdamos skatinti gimstamumą ir stiprinti tautinę tapatybę, tuo tarpu Lietuva ieško balansavimo tarp vaiko priežiūros išmokų ir darbo sąlygų tėvams.
Tuo tarpu Slovakijos premjeras Robertas Fico blokuoja naujas ES sankcijas Rusijai, ragindamas Briuselį pirmiausia spręsti energijos kainų augimo ir automobilių pramonės problemas, o Prancūzijoje buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy bus įkalintas penkeriems metams dėl korupcijos ir bandymo gauti Libijos finansavimą 2007 metų rinkimų kampanijai, pabrėžiant didelį politinės atsakomybės ir teisėsaugos vaidmenį Europoje.
Trumpas Izraelyje: JAV smogė Irano branduoliniams objektams, dabar siekia taikos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Izraelio Knesete pareiškė, kad Iranas „pavargęs nuo karo“, o Vašingtonas „pasiruošęs taikai“, pristatydamas pirmąjį JAV tarpininkaujamo Gazos taikos plano etapą.
Jis pagyrė Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu ir kariuomenę už birželį surengtus oro smūgius Irano branduoliniams objektams, kurie, pasak Trumpo, sunaikino pagrindinius Iranui skirtus branduolinius pajėgumus ir sustabdė šalies siekį įgyti ginklą.
Prezidentas pabrėžė, kad JAV tikslas buvo sustabdyti Irano režimą, o ne šalies gyventojus, ir paragino siekti taikos susitarimo su Teheranu, tuo pat metu akcentuodamas regioninį saugumą bei Iranui priešiškų pajėgų neutralizavimą Libane ir Artimuosiuose Rytuose.
