Kaune įvykęs futbolo čempionatas „atšildė“ santykius su Lenkija?
Sekmadienį Kauno Dariaus ir Girėno stadionas virto tikru sporto ir diplomatinio dėmesio centru – pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynes tarp Lietuvos ir Lenkijos rinktinių stebėjo ne tik tūkstančiai sirgalių, bet ir aukščiausi politikai. Tribūnose kartu sėdėjo Lietuvos premjerė Inga Ruginienė su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku, taip pat Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis bei kelių savivaldybių merai.
Rungtynes lydėjo didžiulis Lenkijos sirgalių antplūdis – apie 4 000 žmonių atvyko palaikyti savo rinktinės. Siekiant užtikrinti tvarką, prie stadiono buvo sutelkta sustiprinta policijos komanda, įskaitant specialistus, galinčius reaguoti į galimus neramumus. Likus kelioms valandoms iki mačo pradžios, pareigūnai koordinavo veiksmus ir stebėjo situaciją, kad užtikrintų saugumą tiek tribūnose, tiek aplink stadioną[1].
Futbolo dvikova Kaune tapo ne tik sporto įvykiu, bet ir socialiniu bei diplomatinio bendradarbiavimo momentu. Tribūnose susirinkę politikai, sirgaliai ir sporto aistruoliai dar kartą įrodė, kaip renginiai gali suburti skirtingas bendruomenes ir šalis, tuo pačiu keliančius klausimus dėl viešojo saugumo ir organizacijos.
Susižavėjimo neslėpė ir internautai
Tuo tarpu tokiu premjerės I. Ruginienės žingsniu žavėjosi ir internautai – šie neslėpė džiaugsmo stebėti tokius šiltus kaimyninius santykius.
„Kaip gražu, kaimynai draugauja“, – rašė viena komentatorė.
„Bravo. Čia tikrai stipru. Sveikinimai“, – pridūrė kitas.
O štai Lietuvos vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič rašė rungtynėse taip pat dalyvavęs ir stebėjęs varžybas – kartu politikai pokalbio metu spėjo aptarti ir dvišalius santykius bei regiono saugumą[2].
„Futbole svarbu, kas įmušė įvartį, o politikoje įvartis turi būti bendras, kad regiono saugumas būtų užtikrintas.“ – rašė V. Kondratovič.
M. Sinkevičius: nepaisant dvikovos aikštėje, Lietuvą ir Lenkiją sieja partnerystė
Džiugesio tokiu Vyriausybės vadovės I. Ruginienės veiksmu neslėpė ir socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius[3].
„Džiugu, kad Ministrė Pirmininkė Inga Ruginiene, vos pradėjusi eiti naujas pareigas, ėmėsi stiprinti santykius su mūsų kaimynais ir pakvietė Lenkijos Ministrą Pirmininką Donaldą Tuską atvykti į Lietuvą.
Tai stiprina abipusius ryšius, kurie šiandieniniame pasaulyje svarbūs kaip niekad. Tai stiprina abipusius ryšius, kurie šiandieniniame pasaulyje svarbūs kaip niekad“, – rašė jis.
I. Ruginienė: „Šis savaitgalis ne tik apie koalicines peripetijas, bet ir apie futbolą“
Savo feisbuko paskyroje nuotrauka su D. Tusku pasidalino ir pati premjerė[4].
„Smagu matyti, kad Lietuvoje, o ypač Vilniaus rajone, sparčiai auga futbolo infrastruktūra. Naujas „Transinvest“ stadionas – puikus pavyzdys, kaip investicijos į sportą virsta investicijomis į žmonių, ypač jaunimo, sveikatą ir perspektyvią ateitį. Dalyvavau jo atidarymo renginyje, kuriame pulsavo šventiška nuotaika.“ – rašė I. Ruginienė.
Ji pridūrė turėjusi progą pabendrauti tiek su jos palaikomo sostinės „Žalgirio“, tiek su Vilniaus rajono „Transinvest“ futbolininkais, po metų pertraukos grįžtančiais į aukščiausią lygą.
„Tegyvuoja sportas Lietuvoje!“ – džiaugsmingai užbaigė naujosios Vyriausybės vadovė.
Ruginienė Kyjive ir Varšuvoje stiprina saugumo ir energetikos bendradarbiavimą su Lenkija
Vos pradėjusi kadenciją, Lietuvos premjerė Inga Ruginienė pasirinko aiškią užsienio politikos kryptį – vizitus į Kyjivą ir Varšuvą. Šie vizitai simbolizuoja Lietuvos paramą Ukrainai ir siekį sustiprinti bendradarbiavimą su regiono partneriais. Kaip teigia premjerės patarėjas Vidmantas Kaladinskas, tokia tvarka padeda greičiau įgyvendinti praktinius projektus saugumo, energetikos ir infrastruktūros srityse[5].
Lenkijoje premjerė susitiko su Donaldu Tusku, aptarė bendrus energetikos tinklus, transporto jungtis, karinio mobilumo klausimus ir paramą Ukrainai. Susitikime daug dėmesio skirta regiono saugumo iššūkiams – dronų įskridimams, kibernetinėms atakoms ir Rusijos provokacijoms.
Kaladinskas pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija nuolat koordinuojasi tiek NATO, tiek ES lygmeniu, kad greitai reaguotų į grėsmes ir sustiprintų oro gynybą. Šis bendras atsakas, anot jo, siunčia Maskvai aiškią žinutę: agresija netoleruojama, nes į ją reaguoja visas aljansas, o ne viena valstybė.
Praktinis bendradarbiavimas, pasak patarėjo, svarbesnis už simbolinius gestus. Lietuva ir Lenkija planuoja atgaivinti bendrus Vyriausybių posėdžius bei Liublino trikampio formatą, stiprinti bendrą kibernetinę gynybą ir oro erdvės stebėjimą.
Be to, premjerė užtikrina, kad būtų sprendžiami ir jautresni klausimai, kaip tautinių mažumų padėtis Lietuvoje. Vyriausybė siekia, kad visi piliečiai turėtų vienodas galimybes ir nebūtų diskriminuojami, o strateginiai projektai – nuo energetikos iki infrastruktūros – būtų koordinuojami realiai, o ne deklaratyviai.
