ESO sisteminės spragos klesti sąmoningai?
ESO skandalas sudrebino energetikos sektorių – kai kurių gyventojų sąskaitos už prisijungimą prie elektros tinklo šoktelėjo net keturiasdešimt kartų, o Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) perspėja: tai gali būti ne klaidos, o sisteminės spragos, leidžiančios klestėti korupcijai.
Vienam klientui, kuriam ESO iš pradžių paskaičiavo 69 eurus, po perskaičiavimo teko sumokėti 4 619 eurų sumą. STT teigia, kad tokių atvejų – šimtai, o iš viso per trejus metus iš 164 tūkstančių prijungimo paslaugų beveik 18 tūkstančių kainos buvo keistos, kai kur – drastiškai[1].
Tarnybos analizė atskleidė, kad ESO prijungimo procesai kupini netvarkos ir nelygybės. Klientams viešai prieinama techninė informacija yra ribota, o preliminarių kainų skaičiuoklė – netiksli, todėl žmonės negali iš anksto žinoti, kiek iš tiesų mokės. Be to, STT nustatė atvejų, kai ESO vartotojams nurodydavo jungtis nuo toliau esančios transformatorinės, nors artimesnė buvo visai šalia, ar net reikalavo keisti transformatorių, kurio keitimas galimai nebuvo būtinas. Tokie sprendimai tiesiogiai didino darbų apimtį ir kainą.
Dar labiau neramina neužtikrinta privačių interesų kontrolė. STT išsiaiškino, kad kai kurie ESO darbuotojai turėjo asmeninių ryšių su įmonės rangovais, tačiau įmonė ne visuomet tinkamai vykdė interesų deklaravimo priežiūrą. Tokios situacijos, pasak tyrėjų, kelia rimtų abejonių dėl sprendimų nešališkumo ir gali tapti korupcijos dirva.
Pasitikėjimą griauna netikėtas galios rezervavimas ir išbrangusios prijungimo kainos
Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį į galios rezervavimo sistemos trūkumus – kai kurie vartotojai gali rezervuoti daugiau elektros galios nei jiems reikia, taip apribodami kitų klientų galimybes prisijungti prie tinklo. Be to, ESO prijungimo kainos, nustatomos pagal faktines sąnaudas, kelia neskaidrumo riziką.
Ne vienas klientas po darbų sužinojo, kad galutinė kaina padidinta, nes rangovas darbus atliko brangiau nei planuota, o kai kuriais atvejais – atvirkščiai, kaina sumažėjo.
Atsižvelgdama į nustatytas rizikas, STT pateikė Energetikos ministerijai, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir pačiai ESO rekomendacijas – plėsti fiksuotų įkainių taikymą, tobulinti prijungimo techninių sąlygų, galios rezervavimo ir kainodaros mechanizmus bei stiprinti darbuotojų nešališkumo kontrolę.
Per tris mėnesius šios institucijos privalės viešai paskelbti, kaip ketina įgyvendinti pasiūlymus. STT pabrėžia, kad energetikos sistema turi tapti skaidresnė, nes kai elektros jungtis tampa prabanga, pasitikėjimas valstybe ima gesti greičiau nei lemputė.
Elektrą gaminantys vartotojai sulaukė klaidingų įspėjimų apie baudas
Rugpjūčio pradžioje gyventojai masiškai gavo klaidinančius laiškus iš to pačio ESO, kuriuose buvo teigiama, kad jų saulės elektrinės viršijo leistiną generuojamos galios ribą. Laiškuose buvo nurodyta, kad kai kurie vartotojai galėjo viršyti galimą galią šimtus kartų, o maksimali generuojama galia buvo gerokai didesnė nei nustatyta.
Pranešimai ragino keisti elektrinės parametrus arba kreiptis į rangovus, nes nepaklusimas galėjo lemti pinigines baudas. ESO jau vėliau atsiprašė vartotojų, paaiškindama, kad pranešimai buvo netikslūs ir turėtų būti ignoruojami, o sistema šiuo metu patiria sutrikimų, kurie galėjo sukelti klaidingą informacijos pateikimą.
Kai kurie vartotojai dalijosi netikėtomis patirtimis: 12 metų senumo saulės elektrinė staiga pradėjo generuoti beveik tris kartus daugiau elektros nei instaliuota galia, o kiti internautai nurodė, kad jų 15 kW ar 17 kW elektrinės sugeneravo 36–46 kW. Atvejai nebuvo vienetiniai – daugeliui gyventojų pasitaikė panašių anomalijų, tačiau galiausiai ESO atsiprašė už sistemos spragas.
Pirmoji programa stojo, ESO pradėjo naują – tik dosnesnę
Tuo tarpu tas pats ESO šiemet nusprendė papildyti savo autoparką net 390 „Toyota Proace“ elektromobilių, todėl daugiau nei pusė jo transporto priemonių važinės elektra – pirmas toks atvejis Lietuvoje.
Šis žingsnis jau atsispindi rinkoje: 2025 m. liepą elektromobilių registracija šalyje šoktelėjo +95,2 %, o populiariausiu modeliu tapo „Toyota Proace City“. ESO pavyzdys rodo, kad masinis perėjimas prie elektromobilių viešajame sektoriuje įmanomas ir efektyvus.
Nuo liepos 1 d. Lietuvoje sustojo senoji paramos programa viešajam sektoriui, bet netrukus startavo nauja, gerokai dosnesnė – už naują elektrinį ar vandeniliu varomą automobilį viešosios įstaigos gali gauti iki 15 tūkst. eurų, o už ne senesnį nei ketverių metų – iki 7 500 eurų.
