Ministrų krizė: „Nemuno aušra“ grasina trauktis iš valdžios
Šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino Ingos Ruginienės vadovaujamą Vyriausybę, tačiau paliko laisvas aplinkos ir energetikos ministrų kėdes – jo teigimu, dėl Povilo Poderskio ir Mindaugo Jablonskio kandidatūrų dar reikia sprendimų.
Šaltiniai skelbia, kad prezidentas galutinai atmetė abu kandidatus, o tai supykdė „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį, kuris atvirai kalba apie galimą partijos pasitraukimą iš koalicijos, grasinant mažumos Vyriausybe.
Situacija dar labiau įkaitusi po to, kai Seimas atleido Saulių Skvernelį iš Seimo pirmininko posto, atverdamas kelią socialdemokratui Juozui Olekui perimti parlamento vairą. Politologai sako, kad artimiausiomis dienomis paaiškės, ar valdančioji dauguma išsaugos stabilumą, ar politinė krizė taps neišvengiama.
Lietuva didina saugumą pasienyje ir svarsto karių siuntimą į Ukrainą
Nors Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad tiesioginės Rusijos agresijos grėsmė šiuo metu išlieka maža, tačiau prasidėjus „Zapad 2025“ pratyboms pasienyje su Baltarusija padidėjo provokacijų – dronų įskridimų, signalų trikdžių ir sienos pažeidimų – tikimybė, todėl šalies gynyba stiprinama: dislokuoti NATO sąjungininkai, vykdomi koviniai budėjimai, sienos fortifikavimas ir plataus masto pratybos su daugiau nei 17 tūkst. karių.
Tuo pat metu Lietuva svarsto galimybę siųsti iki kelių šimtų karių į Ukrainą taikos palaikymo misijai, tačiau tokį sprendimą sietų su stipresniu NATO užnugariu ir tarptautinių pajėgų garantijomis, kad nebūtų pažeista šalies gynybos sistema.
Diskusijos dėl konkrečių pajėgų ir jų vaidmens dar vyksta tiek Europos lyderių, tiek NATO formatu, o sprendimai priklausys nuo sąjungininkų derinimo ir Rusijos veiksmų regione.
Vilniuje degė dujų vagonai, Kaune – Jachtklubo terasa
Tuo tarpu penktadienio popietę PAGD direktorius Renatas Požėla pranešė, kad dujų išpilstymo stotyje Vilniuje degančią talpyklą bus bandoma užgesinti nelaukiant, kol išdegs dujos[1].
Lenkija ir Lietuva derina saugumo strategiją: skiriasi nuomonės dėl Ukrainos narystės ES
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis lankydamasis Vilniuje aptarė su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda regiono saugumo ir Rusijos hibridinės agresijos klausimus, pabrėždamas bendrą atsakomybę Baltijos šalyse ir Vidurio Europoje.
Abi šalys vieningai pabrėžė JAV karių buvimo regione svarbą, nors K. Nawrockis ir G. Nausėda išsiskyrė nuomonėmis dėl Ukrainos narystės ES: Nausėda ragina nustatyti konkrečią datą – 2030 metų sausio 1-ąją, o Nawrockis siūlo nuosaikesnį požiūrį, akcentuodamas, kad sprendimai turi būti apgalvoti.
Vizito metu taip pat buvo aptartas bendradarbiavimas NATO, papildomos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, grėsmės iš Rusijos dronų, lenkų mažumos atstovų paskyrimas Lietuvos Vyriausybėje bei regiono karinio finansavimo iššūkiai, susiję su JAV planuojamu programų finansavimo mažinimu, siekiant didinti Europos atsakomybę už savo gynybą.
Šią savaitę Europos Sąjunga taip pat pratęsė sankcijas daugiau nei 2 500 Rusijos asmenų ir įmonių, įskaitant V. Putiną ir S. Lavrovą, dar šešiems mėnesiams dėl jų vaidmens kare prieš Ukrainą. Nepaisant Vengrijos ir Slovakijos pastangų sumažinti sąrašą, jis išliko beveik nepakitęs, o diskusijos dėl sankcijų trukmės atskleidė įtampą tarp ES šalių.
Savo ruožtu Briuselis ruošia naują, 19-ąjį sankcijų paketą, nukreiptą į šešėlinę tanklaivių flotilę ir finansinius tarpininkus, padedančius apeiti apribojimus, bei skatina rusiškų išteklių atsisakymą iki 2027 m.
Rusijos dronų įsiveržimas į Lenkiją: NATO rytinis flangas sustiprina saugumą
Naktį iš rugsėjo 10-osios į 11-ąją Lenkijos oro erdvę įskrido Rusijos bepiločiai orlaiviai, dalis jų buvo numušti Lenkijos ir Nyderlandų naikintuvų, o rastos 16 dronų nuolaužos rytinėse šalies srityse. Incidentas, pirmasis tiesioginis Rusijos karinių objektų pažeidimas nuo karo pradžios Ukrainoje, buvo vertinamas kaip kryptinga provokacija prieš NATO sieną.
Tuo tarpu Baltarusija netikėtai perspėjo apie artėjančius dronus, o Lenkija reagavo mobilizuodama savo bei sąjungininkų aviaciją ir sustiprindama rytinio pasienio saugumą. Lietuva, solidarizuodamasi su Varšuva, paragino nedelsiant stiprinti NATO oro gynybą rytiniame flange ir taikyti sankcijas prieš Rusiją, pabrėždama, kad vien diplomatinis susirūpinimas nebegali būti atsakas į kylančias grėsmes regione.
Charlie Kirk nužudymas: Trumpas kaltina kairiųjų retoriką ir žada atsakomąsias priemones
Jungtinių Valstijų konservatyvaus aktyvisto Charlie Kirk nužudymas Jutos universitete sukėlė politinę audrą: prezidentas Donaldas Trumpas kaltina radikalios kairės retoriką ir žada atsakomąsias priemones, teigdamas, kad tokia neapykantos skatinimo politika tiesiogiai prisideda prie smurto. Incidento metu Kirk, vedęs diskusiją su minia, gavo šūvį iš stogo, mirė sulaukęs 31 metų, palikdamas žmoną ir du vaikus.
Tyrimas tęsiamas, o policija ieškojo įtariamųjų, tačiau pradžioje sulaikytieji buvo paleisti. Visuomenę ir politikus šis incidentas šokiravo, sulaukta užuojautos iš buvusių prezidentų, pasaulio lyderių ir JAV politikos atstovų.
Charlie Kirk buvo „Turning Point USA“ įkūrėjas, D. Trumpo rėmėjas ir viena ryškiausių konservatyviosios politikos figūrų, žinoma dėl aštrių pasisakymų kultūros ir politinių klausimų temomis, todėl jo nužudymas įvertintas kaip smurtas prieš simbolinę politinę figūrą ir ideologinį lyderį.
Tarptautinė reakcija į Gazos krizę: Europoje sankcijos, „Eurovizijos“ boikotas ir JAV tarpininkaujamos paliaubos
Kelios Europos šalys – Airija, Ispanija, Nyderlandai, Islandija ir Slovėnija – grasina boikotuoti 2026 m. „Eurovizijos“ konkursą, jei jame dalyvaus Izraelis, motyvuodamos humanitarine katastrofa Gazos Ruože ir Izraelio atsakais į palestiniečių civilius.
Ispanija dar sustiprino spaudimą Izraeliui, paskelbdama ginklų embargo įforminimą, draudimus įplaukti kariniams laivams ir apribojimus asmenims, tiesiogiai dalyvavusiems karo nusikaltimuose, o premjeras Pedro Sánchez pabrėžė, kad tai yra atsakas į „genocidą Gazoje“.
Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė tarpininkaujantis paliaubų planą: Izraelis sutiko nutraukti karinę operaciją, jei „Hamas“ paleis visus įkaitus, tačiau grupuotė dar tik svarsto sąlygas. Šiuo metu konfliktas Gazos Ruože tęsiasi, žūsta civilių, o humanitarinė krizė stiprina tarptautinį spaudimą siekti taikos sprendimo.
Netanyahu plečia gyvenvietes Vakarų Krante ir ruošia Gazos puolimą, didėja humanitarinė krizė
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu tęsia ginčytiną politiką Vakarų Krante ir Gazoje: jis patvirtino Maale Adumim rajono plėtros planą, kuris praktiškai užkerta kelią Palestinos valstybės kūrimui, apims 3 400 naujų namų ir infrastruktūrą už beveik milijardą dolerių, o tarptautinė bendruomenė tai plačiai pasmerkė.
Tuo tarpu Gazos gyventojai priversti evakuotis prieš numatomą Izraelio sausumos puolimą, kuris gali dar labiau paaštrinti humanitarinę krizę, kurioje jau žuvo dešimtys tūkstančių palestiniečių.
Vakarų Krante Izraelio pajėgos taiko kolektyvines bausmes, griovė namus ir ribojo darbo leidimus, o tarptautinės pastangos dėl paliaubų ir JAV tarpininkavimas tebėra neaiškūs, stiprinant spaudimą pripažinti Palestinos valstybę.
Trumpas žada „antrą sankcijų etapą“ Rusijai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie galimą „antrąjį sankcijų etapą“ Rusijai, nors konkrečių veiksmų kol kas neatskleidė, o tarptautinė įtampa dėl karo Ukrainoje gilėja.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV Iždo sekretorius raginą griežčiau spausti Maskvą, įvedant antrines sankcijas šalims, kurios perka rusišką naftą, tuo metu Rusija vykdo didžiausius oro smūgius nuo karo pradžios, nukentėjo vyriausybės pastatas Kijeve, žuvo civilių.
Nors Trumpas teigia galintis „užbaigti karą“, realūs jo veiksmai kol kas migloti, o Ukrainos kariuomenė tęsia smūgius Rusijos energetinei infrastruktūrai, siekdama ekonominio spaudimo.
