Lenkijos prezidentas nesutaria su Gitanu Nausėda dėl Ukrainos narystės ES
Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis pirmojo oficialaus vizito Vilniuje metu pareiškė, kad jo požiūris į Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą skiriasi nuo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos. G. Nausėda jau ne kartą yra pareiškęs, kad 2030 metų sausio 1-oji turėtų tapti konkrečia data, kada Ukraina įstos į ES.
„Prezidentas ir aš kiek skirtingai žiūrime į Ukrainos integraciją į ES. Mūsų diskusijos šiuo klausimu tęsis kitu lygiu… Aš neatmetu galimybės visiškai solidarizuotis su Ukraina, tačiau tai klausimai, kurie liečia tik Lenkiją ir Ukrainą“, – sakė K. Navrockis Vilniuje vykusio susitikimo metu[1].
Anksčiau K. Navrockis buvo pareiškęs, kad kol Ukraina tebėra kare su Rusija, jos narystė NATO neturėtų būti svarstoma. Be to, prezidentas vetavo įstatymą dėl socialinės paramos ukrainiečiams Lenkijoje. Jo teigimu, 800 Plus programa ir nemokamos medicinos paslaugos turėtų būti taikomos tik tiems Ukrainos piliečiams, kurie oficialiai dirba Lenkijoje. „Lenkai turi likti valstybės politikos centre“, – pareiškė jis.
K. Navrockis tikina D. Trumpo vizito metu kalbėjęs apie JAV karių buvimą Lietuvoje
Vizito Vilniuje metu K. Navrockis teigė, jog praėjusią savaitę susitikęs su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu iškėlė klausimą dėl Amerikos karių dislokavimo Lietuvoje. Lenkijos vadovas patvirtino, kad pokalbio su D. Trumpu metu buvo aptarti Baltijos šalių saugumo klausimai.
„Dėl savo ekonominio, finansinio, demografinio, bet taip pat karinio ir ginkluotųjų pajėgų potencialo, Lenkija jaučiasi atsakinga už visą Vidurio Europos regioną. Todėl pokalbyje su prezidentu Trumpu buvo iškeltas šis klausimas — ir Baltijos valstybės, ir Lietuva“, – teigė K. Navrockis.
Abu prezidentai, tiek K. Navrockis, tiek G. Nausėda, patvirtino, kad JAV karių buvimas regione yra būtinas saugumui užtikrinti. Lenkijos vadovas pridūrė, jog D. Trumpo pažadas išlaikyti ar net padidinti JAV karių skaičių Lenkijoje „turėjo teigiamą poveikį viso regiono saugumui“.
Lenkijos vadovas palankiai vertina lenkų kilmės ministrų paskyrimą Lietuvoje
Po susitikimo su G. Nausėda K. Navrockis išreiškė džiaugsmą, kad į būsimą Lietuvos Vyriausybę tikėtina bus paskirti du ministrai iš lenkų tautinės mažumos[2].
„Kalbėjome apie Lietuvoje gyvenančius lenkus ir temas, kurias jie kelia. Sutarėme, kad jie yra lojalūs Lietuvos piliečiai. Mane labai džiugina, kad du ministrai Lietuvos Vyriausybėje atstovaus lenkų mažumai — tai tikrai gera žinia Lenkijai“, – sakė K. Navrockis.
Premjerė Inga Ruginienė šią savaitę turi pateikti visą ministrų kabineto sudėtį, suderintą su prezidentu, bei Vyriausybės programą. Prezidentas jau pareiškė pasitikėjimą laikinai vidaus reikalų ministro pareigas einančiu Vladislavu Kondratovičiumi.
Tikėtina, kad teisingumo ministre taps Rita Tamašunienė, kurią siūlo Lietuvos lenkų rinkimų akcija — Krikščioniškų šeimų sąjunga. Prezidento patarėjas nurodė, kad paskyrimas įvyks tik tuo atveju, jei specialiosios tarnybos nepateiks neigiamos informacijos apie kandidatę.
Prezidentas jau patvirtino, kad ketina paskirti dar penkis kandidatus, kurie anksčiau dirbo Gintauto Palucko vadovaujamoje Vyriausybėje: užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį, krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę, švietimo ministrę Ramintą Popovienę ir sveikatos apsaugos ministrę Mariją Jakubauskienę. Dvi ministerijos, aplinkos ir energetikos, dar laukia kandidatų pateikimo; šiuos postus siūlo partija „Nemuno aušra“.
