
ES šešiems mėnesiams pratęsė sankcijas Rusijos veikėjams
Europos Sąjunga sutarė dar pusmečiui pratęsti sankcijas daugiau nei 2 500 asmenų ir įmonių, kaltinamų prisidedant prie Rusijos karo prieš Ukrainą.
Juodajame sąraše išlieka prezidentas Vladimiras Putinas, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, aukšti karininkai, parlamentarai, oligarchai, propagandistai, samdiniai bei asmenys, atsakingi už Ukrainos vaikų deportaciją iš okupuotų teritorijų, nusikaltimą, dėl kurio Putinas yra ieškomas tarptautiniu mastu[1].
Sprendimą penktadienį priėmė ambasadoriai Briuselyje, vos prieš kelias dienas iki teisinio termino pabaigos. Diskusijose Vengrija ir Slovakija siekė išbraukti dalį pavardžių, tačiau dėl politinių priežasčių sąrašas liko nepakeistas. Panaikinta tik keletas įrašų techniniais pagrindais.
Nesutarimai dėl sankcijų trukmės atskleidė gilėjančią įtampą
Diskusijų metu Danijos pirmininkaujanti Taryba siūlė sankcijas tęsti 12 mėnesių, kad būtų sumažinta veto šantažo rizika, tačiau pasiūlymas atmestas — liko tradicinis šešių mėnesių terminas.
Tai jau antras kartas, kai ilgesnis režimas neįsigalioja: anksčiau nepavyko apsaugoti ir 210 mlrd. eurų vertės įšaldyto Rusijos turto nuo galimų blokavimo bandymų. Sprendimas pratęsti sankcijas priimtas tuo metu, kai Briuselis kartu su Vašingtonu siekia dar labiau spausti Kremlių.
ES ruošia 19-ąjį sankcijų paketą, nukreiptą į šešėlinę tanklaivių flotilę ir finansinius tarpininkus, padedančius apeiti ribojimus, o kartu žada spartinti rusiškų iškastinių išteklių atsisakymą iki 2027 m. Tuo tarpu įtampą Europoje dar labiau padidino neseniai Lenkijos oro erdvę pažeidę Rusijos dronai — incidentas, dėl kurio Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas perspėjo sąjungininkus nepasiduoti Kremliaus naratyvams.