Naujoji koalicija: socialdemokratai valdo pagrindines ministerijas, „Nemuno aušra“ – energetiką, valstiečiai – teisingumą
Šią savaitę buvo patvirtinta naujoji Vyriausybė, sudaryta iš socialdemokratų, „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų bei Krikščioniškų šeimų sąjungos, turės 82 mandatus ir kontroliuos pagrindines ministerijas: socialdemokratai – Finansų, Krašto apsaugos, Sveikatos, Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų ministerijas, „Nemuno aušra“ – Energetikos, Aplinkos ir Žemės ūkio, o valstiečiai – Teisingumo bei Ekonomikos ir inovacijų.
Premjere deleguota Ruginienė pabrėžė prioritetus – saugumą, ekonomikos augimą ir socialinę gerovę, taip pat nutraukė ministerijų miestelio projektą dėl finansinių ir geopolitinių rizikų, o diskusijos dėl valstybės kontrolės stiprinimo „Ignitis“ grupėje bei galimo Lietuvos karių dalyvavimo taikos palaikymo misijoje Ukrainoje dar tęsiasi, kol bus įvertinti faktai, ekspertų nuomonės ir koalicijos sutarimai.
Ruginienė patvirtinta premjere: nauja koalicija sulaukė protestų „Gėdos dienoje“
Prezidentui Gitanui Nausėdai patvirtinus Ingą Ruginienę premjere, Seime formuojama nauja koalicija iš socialdemokratų, „Nemuno aušros“, valstiečių ir Tomaševskio sąjungos sulaukė protestų bei visuomenės pasipriešinimo.
Kritikai įspėja, kad tokia dauguma kelia grėsmę Lietuvos saugumui ir reputacijai, ypač dėl R. Žemaičio bei Tomaševskio atstovų praeities skandalų, o „Gėdos dienos“ proteste jau sutraukta tūkstančiai žmonių. Vis dėlto Ruginienė ragina žiūrėti į darbus, ne konfliktus, ir pabrėžia, kad bet kokia koalicija sulauktų nepasitenkinimo.
Premjerė: valstybė gali išpirkti „Ignitis“ akcijas, sprendimo dėl karių siuntimo į Ukrainą dar nėra
Tuo tarpu Ruginienė pranešė apie planus svarstyti „Ignitis grupės“ mažumos akcijų išpirkimą iš privačių investuotojų, nors šiuo metu valstybė jau kontroliuoja beveik 75 proc. įmonės akcijų, ir kritikai, tarp jų buvusi premjerė Ingrida Šimonytė bei europarlamentaras Virginijus Sinkevičius, įspėja apie dideles išlaidas, biudžeto naštą ir neigiamą signalą investuotojams.
Tuo pat metu Ruginienė pripažįsta, kad dar nėra aiškios pozicijos dėl Lietuvos karių siuntimo į tarptautinę taikos palaikymo misiją Ukrainoje, kol nesulaukė išsamių diskusijų su Krašto apsaugos ministerija ir saugumo ekspertais; sprendimas priklausys nuo faktų, Rusijos veiksmų ir plataus politinės bendruomenės sutarimo.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 104 mln. eurų vertės pirkimų
Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius pranešė apie ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrių sandorių, kai buvusio energetikos ministro D. Kreivio partnerių įmonės per tarpininką „Taiklu“ per ketverius metus gavo 104 mln. eurų už paslaugas valstybės institucijoms – Energetikos, Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijoms.
Pasak Skardžiaus, pirkta ne tiesiogiai iš gamintojų, todėl valstybė permokėjo, o Krašto apsaugos ministerija ir toliau užsisako paslaugas iš tų pačių tiekėjų, nors jau pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Vilniuje protestai dėl koalicijos ir prokuratūros tyrimas dėl stadiono projekto skaidrumo
Vilniuje pastaruoju metu išryškėjo pilietinio nepasitenkinimo ir teisinių ginčų banga: tūkstantinė minia protestavo prieš naują valdančiąją koaliciją, išreiškdama nepasitikėjimą socialdemokratų partneriais, tarp jų „Nemuno aušra“ ir kitomis partijomis, bei ragindama prezidentą neskirti jų atstovų ministrų postams, tuo pat metu Seimas patvirtino Ingą Ruginienę premjere, suteikdamas naujai koalicijai 82 mandatus.
Lygiagrečiai Vilniaus miesto tarybos opozicijos narys Aleksandras Nemunaitis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl nacionalinio stadiono projekto, teigdamas, kad miesto valdžia galėjo pažeisti viešąjį interesą, sudarydama palankias sąlygas privačiam investuotojui, nes sutartys dėl žemės nuomos, statybų teisėtumo ir mokesčių lengvatų galimai vykdomos neskaidriai.
Už ginklų pardavimus Ukrainai mokės Europa
Šią savaitę JAV administracija patvirtino 825 mln. dolerių vertės ginklų pardavimą Ukrainai, įskaitant 3 350 ilgą nuotolį pasiekiamų raketų, GPS įrenginių, komponentų, mokymų ir techninę pagalbą, finansuojamą kartu su NATO sąjungininkais – Danija, Nyderlandais ir Norvegija.
Teigiama, kad šis žingsnis sustiprins Ukrainos gynybines galimybes, tuo metu kai Rusija intensyvina raketines atakas prieš Kijevą, sukeldama civilių aukas ir tarptautinį pasipiktinimą, o raketos planuojamos pristatyti dar šiais metais, ženklinant naują JAV strategiją remti Ukrainos gynybą.
