Visuomenės protestus prieš naująją koaliciją vertina kaip demokratijos išraišką
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienio vakarą patvirtino Ingą Ruginienę kaip naująją premjerę. Susitikime su šalies vadovu aptarta performuojama ministrų kabineto sudėtis. Jau aišku, kad Vyriausybėje tikrai dirbs krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Ruginienė pabrėžė, kad daugiatūkstantinis „Gėdos dienos“ protestas, sutapęs su jos paskyrimu, nėra surengtas marginalų ar palankus užsienio įtakai. Ji vertina piliečių aktyvumą kaip demokratijos išraišką[1].
Premjerė pripažino, kad Vyriausybę teks formuoti su trimis partijomis, kurių dalis turi teisinių ir reputacinių problemų. Tačiau, pasak jos, svarbiausia yra programinės nuostatos ir bendras darbas, o ne postai ar pozicijos.
Ji atkreipė dėmesį, kad bet kuri koalicija, net jei būtų su konservatoriais, tikėtina sulauktų protestų – jei šiandien vienos visuomenės grupės protestas jau vyksta, sudarius koaliciją su konservatoriais iš kitos grupės būtų toks pat protestas. Todėl geriausio varianto nėra, o svarbiausia pradėti darbus.
„Kad ir kokią koaliciją mes sudarytume, kad ir su kokiomis partijomis ją sudarytume, priekaištų, matyt, iš įvairių visuomenės grupių turėtume. Jeigu šiandien turime iš vienos visuomenės grupės, tai sudarytume, pavyzdžiui, koaliciją su konservatoriais (gal mums ji atrodytų nebloga), bet iš kitos visuomenės grupės turėtume lygiai tokį patį protestą su šūkiu „gėda“, – teigė I. Ruginienė.
Ruginienė: darbai svarbiau už konfliktus, koalicija sieks kompromisų
Apie galimą „Nemuno aušros“ neteisėto finansavimo bylą premjerė pažymėjo, kad diskusijos prasidės ir bus priimti sprendima. Kalbėdama apie Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Ruginienė atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė nerengs projekto, galinčio sumažinti politinę atsakomybę už padarytą žalą valstybei. Taip pat bus užtikrinta, kad partnerystės, moterų reprodukcinės sveikatos ir lytinio ugdymo klausimais Seimas galėtų balsuoti laisvai, nepaisant skirtingų nuomonių koalicijos viduje.
Premjerė patikino, kad artimiausiomis savaitėmis bus pristatyti socialdemokratų ministrai, o koalicijos partnerių kandidatai – tik patvirtinus jų vidinius procesus. Prezidentas pasirengęs operatyviai pradėti susitikimus su kandidatais, kad Vyriausybė galėtų pradėti darbą laiku.
Kaip nurodo naujoji ministrė pirmininkė, jos prioritetas yra darbai, ne konfliktai. Pasak jos, svarbiausia pradėti darbus ir pasiekti gerų rezultatų, net jei koalicijos partneriai turi skirtingas nuomones.
Valdančioji koalicija išsidalino ministerijas
Naujoji valdančioji dauguma Seime pasirašė sutartį, pagal kurią ministerijų ir parlamentinių komitetų postai paskirstyti tarp trijų partijų blokų. Daugiausia galių išlaiko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kuri vadovaus net devynioms ministerijoms, įskaitant Finansų, Krašto apsaugos, Sveikatos, Socialinės apsaugos ir darbo, Užsienio reikalų bei Vidaus reikalų portfelius. Be to, socialdemokratai kontroliuos Susisiekimo, Švietimo, mokslo ir sporto bei Kultūros ministerijas, tačiau kai kurių ministrų, pavyzdžiui, finansų ministro Rimanto Šadžiaus ir susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio, ateitis kelia klausimų.
„Nemuno aušra“ savo prioritetu laikė Energetikos ministeriją, kuri yra strategiškai svarbiausia, ir šalia jos gavo Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijas. Partija taip pat kontroliuos Socialinių reikalų ir darbo komitetą Seime. Nors prezidentūra užsiminė apie Žygimanto Vaičiūno kandidatūrą energetikos ministro poste, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tai atmetė, o partija žada neteikti partinių kandidatų į ministrus.
Į koaliciją įsilieję „valstiečiai“ kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovais kontroliuos Teisingumo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas, o parlamentinių komitetų pasiskirstymas užtikrina kiekvienos partijos įtaką.
Susiformavusi 82 parlamentarų dauguma suteikia premjerei I. Ruginienei pakankamą paramą, tačiau politologai atkreipia dėmesį, kad koalicija yra pažeidžiama dėl vidinių įtampų ir skirtingų požiūrių į strateginius klausimus, ypač energetiką ir santykius su užsienio partneriais.
