Seimas dega žalią šviesą prabangos mokesčių didinimui
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį pritarė socialdemokratų siūlymui apmokestinti prabangų pagrindinį būstą, kurio vertė viršija 450 tūkst. eurų, o mokesčio tarifą leis nustatyti savivaldybėms, tačiau šis sprendimas susilaukė konservatorių ir „valstiečių“ kritikos dėl menkų pajamų ir netikslumo.
Tuo tarpu antradienį Seimas patvirtino svarbius mokesčių pokyčius, kurie įsigalios nuo 2025 ir 2026 metų – įvedamas 10 % mokestis ne gyvybės draudimams, didinamas pelno mokestis, pratęsiamos lengvatos smulkiajam verslui, o saldintiems gėrimams įvedamas naujas cukraus akcizas, surinktos lėšos keliaus į Valstybės gynybos fondą.
Įsibėgėjus savaitei parlamentarai pritarė ir griežtesniems NT mokesčio tarifams: pagrindinis būstas būtų apmokestinamas nuo 450 tūkst. eurų, o antrasis ir kitas – nuo 50 tūkst. Eur, o komerciniam turtui mokestis išaugtų net iki 130 %, kas kelia nerimą smulkiajam verslui ir gyventojams, nes apmokestinimas platus net apims fermas, daržines ir šiltnamius.
Tuo pat metu Teisės ir teisėtvarkos komitetas patvirtino siūlymą švelninti atsakomybę už piktnaudžiavimą vadinamose „čekiukų“ bylose, ribojant baudžiamąją atsakomybę tik atvejais, kai padaryta didelė turtinė žala, tačiau ekspertai ir opozicija perspėja, kad tai gali susilpninti kovą su korupcija ir leisti kaltininkams išsisukti nuo atsakomybės.
Iš orlaivio išlaipintas Laurinavičius dėl šmeižto svarsto kreiptis į teismą
Izraelyje viešėjusius tautiečius evakuojant lėktuvu iš Jordanijos, žinomas politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius buvo netikėtai išprašytas iš orlaivio dėl viešos kritikos verslininkui Gediminui Žiemeliui, kurio įmonė organizavo skrydį.
Nacionalinis krizių valdymo centras jau pareikalavo oficialių paaiškinimų dėl šio precedento neturinčio incidento, o Laurinavičiui į pagalbą atvyko net ir pats „Spartanas“. Nepaisant to, pasigirdo kalbų, kad politikos apžvalgininkas iš orlaivio nebuvo išprašytas veltui – neva grasinęs lėktuvą susprogdinti.
Pats Laurinavičius griežtai paneigė verslininko G. Žiemelio ir bendrovės „Skyllence“ vadovės melagingus pareiškimus apie jo tariamus grasinimus lėktuvui šią pavadinęs „tarnaite“ ir svarsto kreiptis į teismą dėl šmeižto. Jis teigia, kad išlaipinimas buvo kerštas už viešą kritiką Žiemeliui dėl jo ryšių su Rusija, o skrydžio organizatoriai po incidento su juo nesusisiekė[1].
Laurinavičius dėkoja valstybės institucijoms už paramą ir pabrėžia, kad šis incidentas atskleidžia ilgalaikes Lietuvos klaidas, kai į valstybės užsakymus įsitraukia verslas, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui. Jis taip pat patvirtina, kad evakuacijos plano ir skrydžio maršruto pasirinkti nesiėmė pats – tai esą buvo Izraelio institucijų sprendimas.
Sostinės centre burzgė šimtai žemdirbių traktorių
Ketvirtadienį Vilniuje įvykęs ūkininkų protestas „Ne – mokesčių buldozeriui“ sutraukė apie 3000 dalyvių ir šimtus traktorių, o pagrindinis mitingo akcentas – pasipriešinimas siūlomai mokesčių reformai, kuri, pasak žemdirbių, grėstų smulkiųjų ir vidutinių ūkių išlikimui.
Ūkininkai piktinosi ignoruojamais siūlymais dėl švelnesnių GPM tarifų ir mokestinių išimčių, ragino atsižvelgti į sektoriaus sezoniškumą bei reikalavo trejų metų pajamų vidurkio taikymo.
Nors Vyriausybė pažadėjo ieškoti kompromisų, o premjeras susitiko su žemės ūkio atstovais, dalis ūkininkų perspėjo, kad tai tik įspėjamoji akcija – jei jų balsas liks neišgirstas, protestai tęsis.
Įtampa tarp Irano ir Izraelio auga toliau: skaičiuojamos ir aukos
Ketvirtadienį Iranas paleido raketą, pataikiusią į Sorokos ligoninę pietų Izraelyje, taip pat raketos smogė gyvenamiesiems rajonams Tel Avivo apylinkėse, sužeidžiant mažiausiai 40 žmonių.
Tai dalis Izraelio ir Irano karo, kuris prasidėjo birželio 13 d., kai Izraelis ėmėsi plataus masto karinių smūgių Irano branduoliniams ir kariniams objektams, žudydamas aukštus karininkus. Iranas atsakė apie 400 raketų ir šimtus dronų atakų, sukeldamas didelius nuostolius abiejose pusėse.
Izraelis taip pat neseniai smogė Irano sunkiojo vandens reaktoriui Arake, siekdamas stabdyti branduolinių ginklų kūrimą. JAV kol kas tiesiogiai nesikiša, o konfliktas ir toliau eskaluojasi, keldamas grėsmę regiono stabilumui.
Reaguodamas į regione vyraujančią įtampą, JAV valstybės departamentas laikinai uždarė ambasadą Jeruzalėje ir konsulines tarnybas Tel Avive nuo birželio 18 iki 20 dienos dėl prastėjančios saugumo situacijos Izraelyje.
JAV darbuotojams ir jų šeimoms rekomenduojama likti namuose ir vengti viešų vietų. Šiuo metu evakuacija nevykdoma, tačiau piliečiams patariama registruotis kelionių saugumo platformoje. Dėl augančios įtampos uždaryti Ben Guriono oro uostas ir jūrų uostai, išvykimui galimi tik sausumos keliai per Jordaniją ar Egiptą.
Karas Artimuosiuose Rytuose plečiasi
Izraelio ir Irano konfliktas sparčiai eskaluojasi: po Izraelio smūgių Irano branduolinėms bazėms, kuriais sunaikinti svarbūs objektai, Teheranas paleido daugiau nei 400 raketų ir bepiločių orlaivių į Izraelį, kur žuvo civilių. Tuo tarpu Izraelis pradėjo masinę savo piliečių repatriaciją iš užsienio, nes smūgiai tęsiasi ir tarptautinė aviacija šalies oro uostą laikinai uždarė.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas suskaldė savo rėmėjų stovykloje dėl galimo JAV įsikišimo – dalis jo šalininkų ragina vengti karo, o kiti respublikonai spaudžia remti Izraelį. Trumpas, nors ir nepritarė Izraelio planams nužudyti Irano lyderį, išreiškė diplomatinius lūkesčius, kad šalis greitai ras taiką, o derybos netrukus gali atsinaujinti su Rusijos įsikišimu.
Tuo tarpu JT ir Europos Sąjungos valstybių vadovai ragina vengti konfliktų internacionalizavimo, perspėdami apie grėsmę stabilumui ir energetikos tiekimui visame regione.
Pasaulį kaitina G7 pasaulio viršūnėlių susitikimas Kanadoje
Pasaulio lyderiai renkasi į sekmadienį prasidėjusį G7 viršūnių susitikimą Kanados Kananaskio kalnų kurorte, kur pirmąją dieną daug dėmesio skirs pokalbiams su JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl augančios įtampos tarp Irano ir Izraelio.
Trumpas teigia, kad taika tarp šių šalių netrukus bus pasiekta, tačiau tuo tarpu Izraelis tęsia karinius smūgius Irano objektams, o Iranas grasina atsakyti tol, kol puolimas nesibaigs. Europos lyderiai siekia aiškumo dėl JAV strategijos ir ragina Vašingtoną deeskaluoti konfliktą, tuo tarpu Vokietija pabrėžia Izraelio teisę gintis, bet reikalauja užkirsti kelią tolimesnei eskalacijai. Derybos dėl Irano branduolinės programos buvo atšauktos, o Kanada kaip pirmininkaujanti valstybė vengia viešų deklaracijų, kad išvengtų papildomų įtampų susitikimo metu.
Galiausiai Trumpas netikėtai paliko G7 viršūnių susitikimą Kanadoje, sukeldamas spėliones dėl jo sprendimo motyvų – kol Europos lyderiai įtarė, kad jis siekia tarpininkauti paliauboms tarp Izraelio ir Irano, Trumpas tai kategoriškai neigė ir pabrėžė, kad grįžta dėl „daug didesnio reikalo“.
