G7 lyderiai susitinka Kanadoje: D. Trumpas raginamas paaiškinti „taikos tarp Irano ir Izraelio“ viziją
Kanados Kananaskio kalnų kurorte sekmadienį prasidėjusiame G7 viršūnių susitikime Europos ir kitų demokratinių valstybių lyderiai ketina pirmąją dieną skirti pokalbiams su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, siekdami suprasti jo planą dėl augančios įtampos tarp Irano ir Izraelio.
D. Trumpas pastarosiomis dienomis keliskart pareiškė, kad „taika tarp Irano ir Izraelio, jau netrukus“, nors Izraelio vyriausybė tuo pat metu tęsia karinius veiksmus prieš Irano objektus ir pareiškia tikslą visiškai išmontuoti Teherano branduolinę bei gynybinę infrastruktūrą[1].
Europos lyderiai teigia norintys išsiaiškinti, ar prezidentas D. Trumpas ketina pasinaudoti įtaka Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu, siekdamas ugnies nutraukimo, ar leisti konfliktui vystytis toliau.
Neapibrėžta JAV strategija kuria susipriešinimą tarp sąjungininkų
D. Trumpo nepatvirtinti teiginiai apie artėjančią taiką kelia klausimų tarp G7 narių, ypač Europoje. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris ir Kanados vadovas Markas Carney bando suformuoti bendrą poziciją dėl Irano. Visi keturi siekia, kad JAV aiškiai įsipareigotų deeskaluoti konfliktą, o ne remtų vienos pusės karinę operaciją.
Pasak diplomatinės informacijos, JAV ir Irano derybos dėl civilinės branduolinės programos, turėjusios vykti sekmadienį Omane, buvo atšauktos po to, kai Izraelis pradėjo smūgių kampaniją. Iranas tvirtina, kad derybos būtų buvusios produktyvios, jei ne kariniai veiksmai.
Teheranas pareiškė, kad jo atsakomieji smūgiai liausis tik tuomet, kai Izraelis nutrauks puolimą. Pagrindinis ginčo taškas tai JAV reikalavimas, kad Iranas visiškai atsisakytų urano sodrinimo šalies teritorijoje.
Vokietija skubina lyderius palaikyti Izraelio pusę konflikte su Iranu
G7 susitikime tikimasi neoficialių derybų dėl keturių pagrindinių principų, kuriuos įvardijo kancleris F. Merzas: Iranas neturi įgyti branduolinio ginklo; Izraelis turi teisę gintis nuo egzistencinių grėsmių; konfliktas neturi eskaluotis toliau; ir būtina sudaryti sąlygas diplomatinėms iniciatyvoms[2].
Vokietija išlieka viena iš labiausiai Izraelį palaikančių valstybių, o Japonija vertina Izraelio veiksmus kritiškiausiai. Bendros deklaracijos, kuri paprastai būna G7 susitikimo pabaigoje, šiemet tikėtis neverta. Kanada kaip pirmininkaujanti valstybė nusprendė jos neskelbti, siekdama išvengti viešo konflikto su JAV.
Europos diplomatų nuomone, nėra aišku, ar D. Trumpas turi konkretų planą taikos link, ar jo strategija apsiriboja Izraelio kariniais veiksmais, kuriais siekiama „palaužti“ Iraną ir priversti grįžti prie derybų. Kol kas Vašingtono siunčiamos žinutės gana prieštaringos. Tuo pat metu D. Trumpas tvirtina, kad jo vadovaujama diplomatija galėtų greitai pasiekti susitarimą tarp abiejų pusių, tačiau neatskleidžia detalių, kaip tai būtų pasiekta.
Iranas neigia pranešimus, kad kreipėsi per Kiprą perduoti žinutes JAV, tačiau patvirtino, kad atviras tarpininkavimui. Teherano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi informavo diplomatus, jog „jei agresija liausis, mūsų atsakas taip pat baigsis“. Jis teigia, kad Izraelio veiksmai buvo skirti sabotuoti taikos derybas.
Tuo metu Kanados pareigūnai vengia prognozių apie tai, kaip karas Artimuosiuose Rytuose paveiks susitikimo eigą. Gynybos ir užsienio politikos klausimai, įskaitant Ukrainos karą bei dirbtinio intelekto reguliavimą, taip pat liks svarbūs, tačiau Tel Avivo ir Teherano eskalacija dabar užėmė pagrindinę vietą darbotvarkėje.
