Paukščius nuo salmoneliozės skiepijo nemokamai
Salmoneliozė – viena dažniausių infekcinių žarnyno ligų, kuriomis žmonės užsikrečia valgydami netinkamai apdorotą, salmonelėmis apkrėstą paukštieną, kiaušinius arba mėsą. Nepaisant to, kad paukštynai gali gauti nemokamas vakcinas nuo salmoneliozės, šios ligos protrūkių išvengti nepavyksta. Kartais liga tampa nebesuvaldoma, todėl gali tekti išskersti ir visus paukštyne esančius gyvūnus.
Jau ne vienerius metus paukštynai galėjo gauti vakciną nuo salmoneliozės nemokamai.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdė salmoneliozės kontrolės vištų dedeklių ūkiuose programą, kurios metu vykdomas ne tik paukštynų stebėjimas, bet ir nemokama vakcinacija nuo salmoneliozės. Tiesa, programa buvo vykdoma tik paukštininkystės ūkiuose, o tie asmenys, kurie vištas augina savo reikmėms arba turi mažus kiekius kiaušinių, kuriuos tiekia vartotojams, tokių nuolaidų, kaip nemokamos vakcinos, negavo[1].
Užkrėsta paukštiena Lietuvoje – iš Lenkijos
Nepaisant to, kad Lietuvoje itin griežtai reguliuojama salmoneliozė, kartą metuose pagal programą, o jei reikia, ir dažniau, vykdomi patikrinimai, paukštininkai sako, kad dauguma salmoneliozės protrūkio atvejų yra dėl paukštienos ir kiaušinių, atvežtų iš Lenkijos.
„Naujausioje Europos Komisijos paskelbtoje sveikatos ir maisto saugos ataskaitoje „Alert and Cooperation Network“ teigiama, kad daugiausia kokybės pažeidimų 2022-aisiais, kaip ir metais anksčiau, užfiksuota būtent lenkiškoje produkcijoje. Į tai atkreipti dėmesį ypač svarbu mums, kaimyninei šaliai, kurioje nemažą dalį importuojamos produkcijos sudaro pagaminta Lenkijoje“ , – sakė Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktoriaus Gytis Kauzonas.
Jis teigė, kad 2022 metais pranešimų apie maisto ir pašarų kokybės pažeidimus lenkiškoje produkcijoje buvo net 312, kai palyginimui lietuviškos produkcijos kokybės pažeidimų skundai buvo vos 29.
„Mūsų gamintojų į rinką tiekiama vištiena atitinka aukštus, Skandinavijoje įprastus, kokybės standartus. Reikia suprasti ir tai, kad Lietuvoje dažnai remiamasi uždara gamybos grandine, kai gamintojas atsako už visus jos etapus, įskaitant ir paukščių auginimą, o Lenkijos paukštienos ūkiai yra decentralizuoti – dalis įmonių mėsą tik perdirba, bet jos neaugina. Taigi, tokie perdirbėjai negali užtikrinti atsekamumo, o už siūlomų sąlyginai mažesnių kainų dažnai slypi prastesnės paukščių auginimo ir jų mėsos apdorojimo sąlygos“, – teigė G. Kauzonas.
Jis pridūrė, kad Lietuvos augintojai turi tiek paukštienos ir kiaušinių, kad importuoti jų iš kitų šalių nė nereikėtų – taip būtų išvengta ir salmoneliozės protrūkių, tačiau Lietuvos valdžia išimčių nedaro.
„Deja, situacija tokia, kad mūsų gamintojai produkciją priversti eksportuoti į kitas šalis, kuriose kokybė vertinama labiau, nes Lietuvoje yra sunku konkuruoti su lenkiškos paukštienos kainomis. Vienas iš Vyriausybės programos prioritetų yra Žaliasis kursas, kuris apima ir ES strategiją „Nuo lauko iki stalo“. Mes jau turime ją atitinkančius gamintojus, tiesiog padėkime jiems klestėti savo rinkoje“, – ragino paukštininkas[2].
Nesusitvarkius su salmonelioze, išskerdė visas paukštyno vištas
Su salmonelėmis susiduriama visame pasaulyje. Štai Švedijoje viename paukštininkystės ūkyje, kuriame augo 20 proc. visos šalies vištų dedeklių, salmoneliozė įsisuko taip smarkiai, kad protrūkio suvaldyti buvo nebeįmanoma – teko išskersti visas vištas.
Švedijos žemės ūkio valdyba atsisakė eilinį kartą dezinfekuoti įmonės „CC Cedergren“ vištides, kuriose pastaraisiais metais nuolat pasikartoja salmoneliozės atvejai. Įmonei buvo nurodyta atlaisvinti paukštides – paskersti dedekles ,kurių ten buvo 1,2 milijono.
Taip institucijos siekia sukurti būtinas sąlygas, reikalingas kruopščiai išvalyti ir dezinfekuoti ūkio patalpas. Ankstesni bandymai suvaldyti salmoneliozę nedavė norimo rezultato. Infekcijos protrūkiai jau turėjo tiesioginės įtakos rinkai: ėmė trūkti produkcijos ir kilti kainos. Balandį kiaušinių tiekimas buvo sustabdytas, kai bakterijų rasta pakavimo patalpoje. Rugpjūtį teko paskersti 340 tūkst. viščiukų, nustačius infekciją dvejose vištidėse[3].
Ką daryti, įtarus užsikrėtimą salmonelioze?
Salmonelioze apsikrečiama dažniausiai naudojant naminius nevakcinuotų vištų kiaušinius bei mėsą, jei ši nėra tinkamai apdorota. Patiekalai, kuriuose yra žalio kiaušinio trynio, yra pirmasis kelias į apsikrėtimą salmonelioze.
Paprastai suvalgius apkrėsto maisto žmogus pirmuosius simptomus jausti ima jau po kelių valandų, tačiau jie gali pasirodyti ir po paros ar net dviejų.
Pagrindiniai salmoneliozės simptomai: karščiavimas, pilvo skausmas, viduriavimas, vėmimas, pykinimas, galvos skausmas, raumenų skausmas.
Dažniausiai liga prasideda ūmiu pykinimu, vėmimu ir viduriavimu, jaučiamas skausmas skrandžio srityje. Dažniausiai liga be specifinio gydymo praeina per 5-7 dienas.
Pirmiausiai sunegalavęs žmogus turėtų pasistengti pašalinti visą skrandžio turinį, mat prasidėjus infekcijai skrandis nustoja virškinti. Siūloma gerti daug šilto vandens ir taip išvalyti skrandį. Tuomet lieka simptominis gydymas – daug skysčių, arbatų, elektrolitai, tam, kad neprasidėtų dehidratacija.
Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju, negydant, liga gali baigtis mirtimi. Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei asmenims su silpnesne imunine sistema.
Nesunkių atvejų metų antibakteriniai preparatai neskiriami. Pirmų metų vaikams, senyviems ligoniams, esant susilpnėjusiam imunitetui, išplitusiai infekcijai gali būti skiriama ampicilino, amoksicilino, ciprofloksacino. Ligoniui skiriama tausojanti dieta.
