Lietuvoje – netikėtas paradoksas: praėjo 100 metų, tačiau moterys vis dar susiduria su tomis pačiomis kliūtimis

Prieš 100 metų ji pralaužė sieną, tačiau šiandien skaičiai vis dar stebina

Prieš šimtmetį Elena Jackevičaitė tapo pirmąja Lietuvos teisėja moterimi, nors siekdama šių pareigų turėjo atlaikyti net žeminančius klausimus dėl savo ambicijų. Atrodytų, per 100 metų viskas turėjo pasikeisti, tačiau vienas faktas verčia suklusti: šiandien Lietuvos Konstituciniame Teisme iš devynių teisėjų tėra viena moteris. Kodėl aukščiausios pareigos vis dar sunkiai pasiekiamos?

Šis klausimas nuskambėjo tarptautinėje konferencijoje, skirtoje pirmosios Lietuvos teisėjos paskyrimo šimtmečiui. Žinomos Lietuvos ir Europos teisininkės atvirai prabilo apie karjeros kliūtis, kolegų nepasitikėjimą ir iki šiol gyvuojančius stereotipus. Kai kurios jų prisiminė, kaip buvo tikinamos, kad aukščiausių pareigų niekada nepasieks, tačiau vėliau įrodė priešingai.

Prieš šimtmetį moteris ryžosi tam, kas daugeliui atrodė neįmanoma

Elenos Jackevičaitės paskyrimas teisėja prieš 100 metų tapo svarbiu įvykiu Lietuvos teisinės sistemos istorijoje. Tuo laikotarpiu moterų galimybės siekti aukščiausių profesinių pareigų buvo gerokai ribotesnės nei šiandien, todėl jos pasiekimas reiškė daugiau nei vien asmeninę karjeros sėkmę. Tai buvo reikšmingas žingsnis plečiant moterų dalyvavimą valstybės valdyme ir teisingumo vykdyme.

Konferencijoje doc. dr. Dovilė Sagatienė priminė, kad pirmosios Lietuvos teisėjos kelias nebuvo lengvas. Siekdama pareigų, E. Jackevičaitė turėjo dalyvauti pokalbyje, kurio metu, pasak pranešėjos, sulaukė žeminančių klausimų dėl savo ambicijų. Teisininkė į tokius klausimus neatsakinėjo ir neleido jų paversti kliūtimi siekti profesinio tikslo.

Ši istorija konferencijoje buvo prisiminta kaip moters ryžto ir atkaklumo pavyzdys. Pranešėjos pabrėžė, kad E. Jackevičaitės pasiekimas tapo įkvėpimu kitoms moterims, vėliau siekusioms aukštų pareigų teisėje ir politikoje. Vis dėlto jos istorija taip pat primena, kokias kliūtis moterims teko įveikti vien tam, kad jų profesinės ambicijos būtų vertinamos rimtai.

Konstituciniame Teisme – tik viena moteris iš devynių teisėjų

Nors per šimtmetį moterų vaidmuo Lietuvos teisinėje sistemoje smarkiai pasikeitė, konferencijoje atkreiptas dėmesys į jų atstovavimą aukščiausiose pareigose. Profesorė Toma Birmontienė pateikė iškalbingą pavyzdį – Lietuvos Konstituciniame Teisme iš devynių teisėjų yra tik viena moteris.

Šis skaičius tapo vienu iš argumentų diskusijoje apie tai, ar formalios lygios galimybės visada reiškia vienodas karjeros perspektyvas. Nors moterys šiandien gali siekti visų teisinių profesijų ir vadovaujamų pareigų, jų atstovavimas aukščiausiose institucijose išlieka aktualus klausimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Danguolė Bublienė pabrėžė, kad teisės sistema turi būti atvira skirtingoms žmonių patirtims. Jos teigimu, viena iš svarbiausių kliūčių moterų karjerai išlieka šeimos pareigų ir profesinio gyvenimo derinimas. Šios problemos, pasak teisininkės, susijusios su nusistovėjusiomis tradicijomis ir socialiniais modeliais.

Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja Katerina Šimačkova taip pat atkreipė dėmesį į teisėjų karjeros taisykles. Jos vertinimu, profesinės karjeros modeliai neretai vis dar remiasi tradiciškai vyrams palankesnėmis sąlygomis, todėl moterims tenka prisitaikyti prie seniai susiformavusių lūkesčių.

Politikas perspėjo apie mėginimus grąžinti moteris į tradicinius vaidmenis

Konferencijoje dalyvavęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis teigė, kad Lietuva prieš šimtmetį buvo tarp valstybių, kuriose moterys gana anksti pradėjo siekti reikšmingų pareigų viešajame gyvenime. E. Jackevičaitės paskyrimą teisėja jis įvardijo kaip pažangų žingsnį platesniame tarptautiniame kontekste.

Tačiau, politiko vertinimu, vėliau moterų galimybės ne visada plėtėsi nuosekliai. Kaip vieną istorinių kliūčių jis prisiminė įstatymą, kuriuo buvo nustatyta, kad valstybės tarnyboje gali dirbti tik vienas šeimos narys. Tokie sprendimai galėjo riboti moterų profesines galimybes ir jų ekonominį savarankiškumą.

L. Šedvydis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl, jo vertinimu, vėl stiprėjančių grupių, siekiančių moterų vaidmenį apriboti privačiu gyvenimu. Kalbėdamas apie tokias nuostatas, jis paminėjo vokišką posakį „Kinder, Küche, Kirche“, reiškiantį „vaikai, virtuvė, bažnyčia“. Politikas pabrėžė, kad diskusijos dėl moterų vietos visuomenėje išlieka aktualios ir šiandien.

Jai sakė, kad į Europos teismą nepateks, tačiau ji tapo jauniausia teisėja

Viena ryškiausių konferencijos dalyvių buvo profesorė Danutė Jočienė – pirmoji lietuvė, tapusi Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja, ir vienintelė moteris, ėjusi Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkės pareigas. Šiuo metu ji dirba Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėja.

Kalbėdama apie moterų lyderystę, D. Jočienė prisiminė legendinės JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjos Ruth Bader Ginsburg mintį, kad moterys turi būti ten, kur priimami svarbiausi sprendimai.

„Džiaugiuosi, kad buvau ten, kur priimami itin svarbūs sprendimai“, – konferencijoje sakė D. Jočienė.

Teisininkė pasidalijo ir asmenine patirtimi. Ji prisiminė, kaip kolegos vyrai ją tikino, kad į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus ji nebus išrinkta. Vis dėlto šios prognozės nepasitvirtino – D. Jočienė buvo išrinkta ir tuo metu tapo jauniausia šio teismo teisėja.

Šis pasakojimas konferencijoje tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip moterims tenka susidurti su išankstiniu nepasitikėjimu net ir siekiant aukščiausių profesinių pozicijų. Kartu jis parodė, kad tokios abejonės nebūtinai nulemia karjeros baigtį.

Istorinė nuotrauka priminė, kiek mažai moterų dalyvavo priimant svarbius sprendimus

D. Jočienė konferencijoje kalbėjo ne tik apie asmeninę karjerą, bet ir apie teismų sprendimus, palikusius didžiausią įspūdį. Tarp jų ji išskyrė bylas dėl vaikų grąžinimo į kilmės valstybę, kuriose buvo plėtojama geriausių vaiko interesų samprata. Pasak teisininkės, tokios bylos primena, kokią didelę įtaką teismų sprendimai gali turėti žmonių gyvenimams.

Svarstydama, ar moteriai Lietuvoje lengva siekti karjeros, profesorė prisiminė ir istorinę 1992 metų Konstitucijos pasirašymo nuotrauką, kabančią Konstitucijos salėje. Joje aiškiai dominuoja vyrai – tai atspindi to meto moterų atstovavimą svarbiausių valstybės sprendimų priėmimo procese.

D. Jočienė pasidžiaugė, kad nuo to laiko situacija pasikeitė. Tačiau jos ir kitų konferencijos dalyvių pasisakymai parodė, kad lyčių lygybės klausimai teisės sistemoje nėra vien istorijos dalis.

Po 100 metų – raginimas moterims palaikyti viena kitą

Konferencijoje ne kartą pabrėžta, kad E. Jackevičaitės paskyrimas teisėja prieš šimtmetį buvo svarbus lūžis, tačiau vien istorinių pasiekimų nepakanka. Moterų dalyvavimas teisės sistemoje per šį laikotarpį išaugo, tačiau aukščiausių pareigų siekimas, šeimos ir karjeros derinimas bei visuomenėje išlikę stereotipai tebėra diskusijų objektas.

Teisininkės lyderės sutarė, kad svarbu ne tik siekti asmeninių profesinių tikslų, bet ir palaikyti kitas moteris. Jų teigimu, solidarumas, dalijimasis patirtimi ir tarpusavio parama gali padėti užtikrinti, kad ateities teisininkių kartoms tektų susidurti su mažiau kliūčių.

Prieš šimtą metų E. Jackevičaitė turėjo įrodyti, kad moteris gali būti teisėja. Šiandien moterys vadovauja teismams ir priima sprendimus svarbiausiose Europos teisminėse institucijose. Tačiau konferencijoje nuskambėjusi žinia aiški – tikroji pažanga matuojama ne vien tuo, kiek durų jau atverta, bet ir tuo, ar jos vienodai atviros visiems.