Kai žmonės pažymi savo neigiamas emocijas, tai sumažina jų pesimizmą. Mark Daynes/Unsplash nuotrauka.
Dėl kūdikio mirties atsakys jį turėję prižiūrėti medikai?
Praėjusią savaitę pasklidus žiniai apie Vilniaus Santaros klinikose mirusį iki pusės sugipsuotą vos 2 mėnesių kūdikį, klausimų iškilo daugiau nei rasta į juos atsakymų. Kol medikai laikosi pozicijos, kad mažylis galėjo iškristi iš gultuko ir taip patirti daugybinius kūno sužalojimus, vaiko motina Julija Plečkaitienė pateikė kiek kitokią įvykių versiją, kurioje didžiausias šešėlis krenta būtent ant medikų bendruomenės dėl galimo jų aplaidumo.
Visgi internautai, nežinantys, kuria puse tikėti, pastebi keletą įdomių detalių. Viena iš jų ta, kad mirusio kūdikio mama teisybės užsimojo ieškoti iškart po jo mirties ir savo feisbuko paskyroje pradėjo rinkti paramą teisinėms išlaidoms. Tačiau abejoti moters ketinimais ir mintis apie galimą siekį pasipinigauti veja tai, kad šeimoje tvarkingai auga kiti mažamečiai vaikai.
Žiniomis apie kūdikio būklę ir visa ligos istorija J. Plečkaitienė dalijosi savo socialinėje feisbuko paskyroje, o pradėjusi rinkti lėšas teisinėms išlaidoms, pranešė, kad šios bylos nusprendė imtis vienas garsus medicinos advokatas.
Julija įsitikinusi, kad sūnaus gyvybės pareikalavo būtent gydytojų abejingumas – pasak jos, šie delsė diagnozuoti ligą, neteikė jokių rekomendacijų kaip toliau elgtis su tokiu kūdikiu, o galiausiai ir atsisakė atlikti tyrimus.
Kūdikis į medikų akiratį papuolė sulaukęs vos 2 savaičių
Iškart po žinios apie netektį J. Plečkaitienė pasidalino ir savo įvykių versija. Pasak jos, bėdos su mažyliu prasidėjo šiam sulaukus vos 2 savaičių – per apžiūrą šeimos gydytoja pastebėjo patechiją ant naujagimio smakro, todėl įspėjo stebėti, ar jų toliau nedaugės.
Po kurio laiko, tačiau ilgai netrukus, J. Plečkaitienė, bekeisdama sauskelnes, ant berniuko galūnių pastebėjo ir daugiau patechijų. Apie tai pranešus šeimos gydytojui, kaipmat buvo išrašytas siuntimas į Santaros klinikas, kur kūdikis buvo hospitalizuotas, o atlikus tyrimus, aptiktas nežymus kraujo krešėjimo rodiklių pakitimas.
Visgi atlikus galvos echoskopiją, nieko grėsmingo rasta nebuvo, o Julijai paprašius atlikti tikslesnį galvos tyrimą, t. y., kompiuterinę tomografiją arba magnetinį rezonansą, neva tik buvo atsakyta, kad tam nėra pagrindo.
Mama su kūdikiu iš naujagimių skyriaus esą buvo paleisti namo sutarus, kad po savaitgalio atvyks į Santaros klinikų onkohematologinį dienos stacionarą darytis tolimesnių tyrimų.
Tačiau naujoji savaitė vėl prasidėjo nuo ligoninės lovos. Apsilankius pas gydytoją ir jai pastebėjus į herpes panašią pūslelinę ant kūdikio lūpos, jau popiet buvo paprašyta, kad mama su vaikeliu sugrįžtų atgal į ligoninę, į naujagimių skyrių.
J. Plečkaitienės tikinimu, gana greitai buvo nustatyta, kad ši pūslelė nėra herpes, tačiau ant kūdikio kūnelio esą vis atsirasdavo naujų patechijų ir mėlynių, dėl to mama su vaiku liko ligoninėje tolimesniems tyrimams.
Netrukus kūdikio išmatose buvo pastebėti juodos spalvos taškeliai, tad buvo paimtas tyrimas, kad būtų įsitikinta, ar nėra jokio slapto kraujavimo. Visgi tyrimo atsakymas buvo teigiamas, tačiau gydytoja visus šiuos simptomus neva nurašiusi alergijai laktozei. Nepaisant to, per visą gulėjimo ligoninėje laikotarpį mama su kūdikiu nesulaukė jokio alergologo.
Prasidėjo nesibaigiantis ligoninių durų varstymo periodas
Kūdikiui vėl sugrįžus namo, prie nusilpusio organizmo prisikabino ir COVID-19 infekcija.
Ligoniuko būklė buvo stabili, todėl šeima vėl buvo paleista namo. Visgi, po savaitės atvykus pakartotiniems tyrimams, gaida medikų balse kiek pasikeitė.
„Buvo paimta daugiau tyrimų, parodytos naujos mėlynės. Išvykome namo. Vakare su manimi susisiekė onkohematologė ir pasakė, kad vaikelio prasti tyrimai, viskas rodo stiprų kepenų pažeidimą ir turime atvykti į ligoninę. Bet kadangi nebuvo vietų, pasakė, kad susisieks po savaitgalio. Antradienį su mumis susisiekė, trečiadienį atvykome gultis į ligoninę, – rašė mama Julija. – Tą pačią dieną buvo atlikti tyrimai, kraują pavyko paimti sunkiai, jis labai krešėjo ir teko traukti su švirkštu. Sulaukėme rezultatų, kurie labai nepatiko daktarams, tyrimai rodė trombozę, bet kadangi vaikui buvo kepenų pažeidimas, nuspręsta stebėti ir bandyti apsieiti be vaistų. Vakare, būnant ligoninėje, keičiant kūdikiui sauskelnes, jam trakštelėjo kojytė.“
Galiausiai vaiko patirti lūžiai susilaukė ir genetikų dėmesio – kūdikį apžiūrėjusi gydytoja genetikė net įžvelgė trapių kaulų ligos – osteogenezės požymių, apie ką išdavė ir melsvi akių obuoliai, priskiriami prie šios ligos simptomų.
Tačiau nors tyrimas dėl ligos buvo paimtas, tai ramybės nesuteikė, mat gydytojos patikinimu, atsakymo teks laukti net pusmetį, o kaip elgtis su tokiu vaiku, jei visgi jis serga šia liga, patarimų niekas neskubėjo dalinti.
Apie galimai gimdymo metu patirtas traumas išdavė rentgenas
Kadangi kūdikis buvo sugipsuotas nuo liemens iki pirštų galiukų, Julija teigė besikreipusi į traumatologą su prašymu berniuką pergipsuoti, kadangi gipsas visad išsipurvindavo ir sušlapdavo. Ir štai ši apžiūra buvo lemtinga – jos metu paaiškėjo, kad kai kūdikiui lūžo koja, kartu buvo pastebėtas ir senas, jau sugijęs bei nauju kauliniu audiniu pasidengęs kitos šlaunies lūžis, kuris, tikėtina, įvyko gimdymo metu arba dar net ir prieš gimdymą.
„Prieš išvykstant paprašėme gydytojos patarimo, kaip elgtis, ką daryti, jei mūsų vaikeliui yra osteogenezė – gi tokiu atveju jį reikia labai saugoti, galbūt reikalinga speciali įranga vaiko nešiojimui, gydytojos atsakymas buvo toks – kol diagnozė nepatvirtinta, gyvenkite įprastą gyvenimą. Mums perklausus, ar tai tikrai saugu, konkretaus atsakymo nesulaukėme“, – feisbuko socialinėje paskyroje dalinosi J. Plečkaitienė.
Tačiau po dviejų dienų kūdikiui pasidarius neramiam, o ypatingai tada, kai buvo liečiama šonkaulių sritis keičiant jam sauskelnes ir rengiant, pakartotinai buvo kreiptasi į traumatologus. J. Plečkaitienė tikina net ir čia sulaukusi abejingumo – gydytojas neva tik patikino, kad tokio amžiaus vaikams šonkauliai nelūžta, o vaikas esą verkia todėl, kad neva jam spaudžia gipsas, todėl tik buvo patarta į liemens dalį pakišti „marliuką“.
Persigalvojo ir nusprendė nebeguldyti į ligoninę
Mažylio kančios ties tuo nesibaigė.
Po kelių dienų J. Plečkaitienei kartu su kūdikiu nuvykus planiniam vizitui dėl galimų kepenų ligų ir vis ant kūnelio daugėjančių mėlynių, gydytoja esą vizito metu susisiekė su kūdikį prižiūrinčia onkohematologe ir konsultavosi, ar atsiųsti jį apžiūrai. Tačiau, pasak J. Plečkaitienės, prie jos vykusio telefoninio pokalbio metu tik buvo patikinta, kad iš jos pusės jau esą buvo atlikti visi tyrimai ir belieka sulaukti tyrimo atsakymo dėl osteogenezės, kuris bus gautas tik už pusmečio.
Iškart po šio pokalbio mažylis buvo išsiųstas kraujo tyrimams, kuriuos atliekant buvo pastebėta, kad kraujas bėga sunkiai ir yra užkrešėjęs. Kadangi, kaip tikina Julija, prieš tai buvo įtariama trombozė, gydytoja priėmė sprendimą kelių mėnesių kūdikį vėl guldyti į ligoninę.
Visgi J. Plečkaitienė, nuvykusi namo susirinkti reikiamų daiktų, kaipmat sulaukė gydytojos skambučio, kuri teigė, kad buvo ištirtas užkrešėjęs kraujas ir visi rodikliai esą buvo „normos ribose“. Dėl šios priežasties medikai apsigalvojo dėl kūdikio guldymo į ligoninę ir paprašė nebevažiuoti.
Atvežė merdėjantį vaiką
J. Plečkaitienė savo įraše pasakojo, kad situacija kaipmat ėmė blogėti spalio 11-ąją, kai ji sulaukė skambučio iš savo vyro, jog vaikas labai neramus, keistai atpylinėja ir verkia. Sugrįžusi namo Julija pastebėjo, kad kūdikis buvo labai vangus, tarsi susirietęs, o viena jo galvos pusė buvo patinusi.
Išskubėjus į klinikas dar kartą buvo susidurta su medikų abejingumu, kai atvykus su itin prastos sveikatos būklės kūdikiu į priėmimą, niekas, pasak Julijos, pernelyg neskubėjo. Labiausiai kūdikio mamą esą nustebino priėmime buvusio ortopedo elgesys.
„Jis susisiekė su mūsų onkohematologe ir jie sutarė, kad kitą dieną iš ryto mes atvyksime pas ją. Trumpai atėjo iki priimamojo, jis žvilgtelėjo į mūsų vaiką, pasakė nesuprantantis, kodėl jį kviečiau, išėjo“, – rašė J. Plečkaitienė.
Mažyliui atlikus echoskopiją buvo pastebėta nedidelė 8 mm hematoma, todėl dėl tikslesnių tyrimų būtinybės kūdikį buvo nuspręsta guldyti į reanimaciją.
„Kol neurochirurgai nusileido iš trečio aukšto į antrą pas mus, mano žiniomis, jie kūdikį reanimacijoje rado jau komoje, nekvėpuojantį. Buvo atlikta kompiuterinė tomografija ir pastebėta daugybė įvairaus senumo hematomų galvoje, kaukolės lūžis, daugybiniai seni šonkaulių lūžiai. Būklė buvo kritinė. Nutarta daryti magnetinį rezonansą. Magnetinio rezonanso tyrimas parodė daugiau lūžių ir negrįžtamus pakitimus smegenyse. Kūdikio gyvybę palaikė tik aparatai. Jis buvo keliskart gaivintas. Prognozės jau buvo prasčiausios“, – tęsė kūdikio mama.
Būtent tą dieną ir užgeso šio kūdikio gyvybė.
Kreipiasi į visuomenę dėl paramos
Tačiau situaciją akylai stebinčius internautus itin nustebino po kūdikio mirties sekantis jo mamos Julijos elgesys. J. Plečkaitienė, vaikui esant itin prastos būklės, savo feisbuko paskyroje pradėjo dalintis įrašais, skelbiančiais, kad reikalinga finansinė parama teisybės paieškoms ir teisminėms išlaidoms.
J. Plečkaitienė dalinosi, kad finansinė pagalba reikalinga ir visai šeimai, mat būnant reanimacijoje su kūdikiu, neišeina dirbti, o fiziškai esą reikia pasirūpinti ir kitais vaikais.
„Neskurstame, bet nei ryt, nei po savaitės į darbus neišeisime pilnais etatais. Taipogi rinksime pinigus geriausiam advokatui. O tai labai brangu. Kas gali padėti mums šituo sunkiausiu periodu – apačioj paliksiu rekvizitus“, – dalinosi J. Plečkaitienė.
Pasklidus žiniai apie užgesusią vos dviejų mėnesių berniuko gyvybę, savo versiją pateikė ir Santaros klinikos. Oficialioje pozicijoje teigiama, kad būtent klinikų iniciatyva dėl vaiko būklės jį atgabenus į ligoninę, buvo kreiptasi į policiją.
„Kad būtų galutinai išsklaidytos kylančios abejonės dėl medikų vaidmens šioje tragiškoje istorijoje, pradėsime ir vidinį tyrimą“, – skelbta klinikų pranešime[1].
Pirminiais policijos duomenimis, sužalojimus kūdikis patyrė savo namuose iškritęs iš vaikiškos lovytės. Tokia informacija, pasak policijos, buvo pateikta iš pačių Santaros klinikų[2].
