Iš partnerių atims galimybę padėti spręsti valstybės finansuojamų medicinos ir rezidentūros studijų vietų klausimą
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir vėl ėmėsi medikų bendruomenę papiktinusių sprendimų. Šį sykį SAM nusprendė, jog jai jau nebereikia ekspertų ir nutarė juos išmesti iš Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komiteto (Valstybinio užsakymo komiteto).
Tarp šiame komitete dirbusių ekspertų yra ne kas kitas kaip universitetų, medikų profesinių organizacijų, studentų ir darbdavių atstovai. Tai reiškia, kad jei seniau dėl valstybės finansuojamų medicinos ir rezidentūros studijų vietų sprendė ne tik ministerijos, bet ir sveikatos apsaugos srities specialistai, tai dabar sprendimą vienašališkai priims tik trys Lietuvos ministerijos.
SAM apie tokią komiteto pertvarką užsiminė būtent dabar, kai paskutiniame posėdyje universitetų, darbdavių ir studentų atstovus išvadino subjektyviais ir emocionaliais. Be to, jie buvo apkaltinti turintys per didelę persvarą priimant sprendimus.
SAM nepatinka universitetų ir kitų įstaigų atstovų galia komitete?
Universitetų atstovai tokias kalbas priėmė kaip tiesioginį pripažinimą, kad SAM nepatinka jų galia komitete, nors pati ministerija kratosi tokių kaltinimų ir teigia, kad tai nėra pagrindinės pokyčių priežastys.
Pasak SAM, komiteto pertvarka leis sukurti didesnę ministerijos atsakomybę, o socialiniai partneriai ir toliau nebus užmiršti. Ministerijos atstovų teigimu, jie tiesiog galės pareikšti savo nuomonę nebe Valstybiniame užsakymo komitete, o patariamosiose ekspertų grupėse.
Tačiau tai reiškia gan aiškų smūgį ekspertų grupei, kuri stengiasi nuolatos užtikrinti kuo didesnį ir įvairesnį valstybės finansuojamų medicinos ir rezidentūros studijų vietų skaičių. Vietoj buvimo komitete, kuriame galėtų prisidėti prie sprendimų priėmimo, ekspertai tiesiog patars ir neturės realios galios užtikrinti kuo palankesnį finansavimą.
Vietoj lygios teisės pakreipti priimamus sprendimus, liks tik trijų ministerijų nuomonė
Socialiniai partneriai, kurių atstovai kaip ekspertai dalyvavo Valstybinio užsakymo komiteto veikloje, į šį komitetą atnešdavo teigiamų pokyčių.
Štai Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius primena, jog 2021 metais pavyko iškovoti papildomų valstybės finansuojamų rezidentūrų vietų. Jei tų metų pavasarį buvo sakoma, kad tokių vietų bus 320, po jaunimo organizacijų susivienijimo šis skaičius pakilo iki 365.
Pasak prof. V. Kasiulevičiaus, būtent dėl šio akibrokšto SAM užsimojo kuo greičiau keisti tvarką, nes ministerijai nepatiko universitetų ir studentų iniciatyva.
Prof. V. Kasiulevičiaus teigimu, komitete buvęs ir papildomų vietų drąsiai išsireikalavęs jaunimas padėjo nepalikti už borto net kelių dešimčių medicinos studentų, tačiau užsitraukė didelį SAM pyktį. VU Medicinos fakulteto prodekanas sako[ref-1]:
„Šitas komiteto sprendimas iš esmės ir lėmė, kad buvo skirtos papildomos vietos. Aišku, taip pat lėmė ir Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) bei studentų atstovybių vizitas pas premjerę, bet iš tiesų šito komiteto sprendimas buvo labai svarbus. O po 2021 m. įvykių SAM galbūt tai suvokė kaip pamoką ir ateinančiais metais jie greičiausiai tokią galimybę norėtų eliminuoti, kad išvengtų tokių precedentų.“
Deja, rezidentūros vietų kiekis nustatomas tik komitete.
Gydytojus rezidentus ruošiantys universitetai, net jei ir norėtų įsteigti papildomų rezidentūros vietų, to daryti negali. Nepaisant to, ar gydytojas rezidentas studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, ar ne, jam atlyginimas mokamas iš valstybės biudžeto, tad universitetai negali savivaliauti.
Pasak prof. V. Kasiulevičiaus, iki šiol Valstybinio užsakymo komitetas turėjo iš esmės gan teisingą veikimo principą, nes buvo sudarytas taip, kad niekas negalėtų sudaryti visiškos daugumos: SAM ir jai pavaldžių įstaigų nariai sudarė mažiau nei pusę komiteto, o likusi dalis buvo universitetų, studentų ir ligoninių atstovai. Tad nors pavieniui jie negalėjo turėti didelės įtakos priimamiems sprendimams, susivieniję socialiniai partneriai visgi galėdavo pakreipti padėtį norima linkme.
VU Medicinos fakulteto prodekanas sako:
„Anksčiau būdavo kalbų, kad universitetai daro reikšmingą įtaką sprendimų priėmimui, bet po 2013 m., kai komitete buvo gana aiškiai išplėstas socialinių partnerių ratas, universitetų vaidmuo tapo tikrai nedidelis ir jie niekaip vieni negalėjo turėti įtakos sprendimų priėmimui. Būdavo, kad mes abu universitetai (VU ir LSMU) laikomės kokios nors pozicijos, bet dažniausiai likdavome mažumoje ir ministerijos linija, kurios ji laikydavosi, dažniausiai būdavo stipriausia.“
Kad nauja tarka įsigaliotų, trūksta tik ministro parašo
Iki naujos tvarkos Valstybės užsakymo komitete tetrūksta vos vieno žingsnio – kad sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašytų įsakymą. Tai turėtų įvykti jau artimiausiu metu.
Padėtas A. Dulkio parašas reikš, kad kitų metų studijų vietų skaičius taps tik valstybės, o ne socialinių partnerių reikalu.
Po pertvarkos komiteto nariais bus SAM, Švietimo, mokslo ir sporto bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų atstovai. Tuo tarpu iki šiol komitete buvę socialiniai partneriai bus suskirstyti į dvi ekspertų grupes.
Pirmoji grupė patars dėl ikidiplominių studijų klausimų, o antroji – podiplominių.
Kaip jau galima suprasti iš žodžio „patariamoji“, tokios ekspertų grupės pastabos bus išklausytos, tačiau Valstybės užsakymo komitetas neprivalės į jas atsižvelgti priimdamas tam tikrus sprendimus.
„Tai yra balso užgniaužimas – valdžiai nebereikia kitų nuomonių”
Dėl tokios situacijos karčių žodžių neslepia ir Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos (LRLA) pirmininkas Vygantas Sudaris:
„Tai yra balso užgniaužimas. Mes kaip ir suprantame, kad čia yra žingsnis į poziciją, kad nebereikia kitų nuomonių, kad sava nuomonė yra svarbiausia ir bus paprasta ją formuoti. Mes šį sprendimą vertiname taip: jeigu iš šalies kas nors pridėdavo savo žodį arba požiūrį, jis buvo laikomas nereikalingu arba trukdančiu.“
Vadovautis sausa statistika ar skelbimais internete – nėra teisinga
Pasak V. Sudario, iki šiol vyravusi tvarka buvo gera, nes komitete galėjo dalyvauti visos suinteresuotos pusės, darbdavių atstovai ir universitetais turėjo teisę įvardinti ir reikalauti, jog būtų tiksliau paskirstomas medikų kiekis ir atsižvelgiant į jų trūkumą, buvo tinkamiau sudėliojami valstybiniai finansai.
LRLA pirmininkas įsitikinęs, kad SAM dažniau remiasi tik sausomis statistinėmis lentelėmis, tad komitete neliekant kitų grupių atstovų, kils problemų:
„Kai pradeda valstybė žiūrėti į sausus skaičius, pavyzdžiui, skelbimų svetaines ir pagal tai spręsti apie gydytojų specialistų poreikį, tai nėra teisingos žinios, jos dažnai būna iškraipytos ir netikslios. Aš esu komitete nuo jo įkūrimo ir buvo tokių dalykų, tokių gerų darbų – tiesiog fantastinių. Mes buvome surinkę medžiagą apie tikslų gydytojų pasiskirstymą pagal regionus, pagal metus, pagal aktyvių licencijų skaičių, pagal būsimą jų skaičių po 5 metų – galėjome puikiausiai prognozuoti šiuos dalykus.“
Deja, nors dėl planų keisti komiteto sudėtį skundus siuntė abu medikus rengiantys universitetai bei universitetų rektorių konferencija, SAM į tai neatsižvelgė ir vis tiek planuoja keisti iki šiol vyravusią tvarką.
Yra ir pritariančių tokiam SAM žingsniui
Žinoma, ne visa medikų ar studentų bendruomenė kritikuoja tokį SAM žingsnį. Štai Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA) ir iki pertvarkos komitete neturėjo balsavimo teisės, o dabar jos atstovai mano, jog pokyčiai atneš daugiau skaidrumo ir paskatins orientuotis į visos valstybės sveikatos specialistų poreikį.
Asociacijos nuomone, iki šiol buvo stengiamasi tik dėl didžiųjų miestų ligoninių ir dėl to jau dabar galima stebėti tam tikrų specialistų perteklių, o kitų specialistų, ypač mažesnėse ligoninėse, kaip tik trūksta. LiMSA aiškina:
„Nenuostabu, kad universitetai gali norėti priimti daugiau medicinos studentų ir rezidentų į savo programas, tačiau, „Eurostat“ duomenimis, gydytojų skaičius Lietuvoje jau yra didesnis nei ES vidurkis, mus lenkia vos kelios šalys, o štai slaugytojų turime mažiau nei vidutiniškai ES. Tad akivaizdu, kad akcentuoti reikėtų netinkamą specialistų pasiskirstymą, darbo efektyvumo didinimą ir slaugytojų trūkumą. Tęsiant buvusią praktiką, nukentėti gali jauni specialistai, negalėdami surasti darbo srityje, kurios išsilavinimą įgijo.“
Ar biurokratai gali suprasti, ko reikia Lietuvos medikų bendruomenei?
Visgi prof. V. Kasiulevičius išvis nesupranta, kaip biurokratinis aparatas galės tinkamai suprasti, ko reikia Lietuvos medikų bendruomenei. Profesorius sako:
„Aš neįsivaizduoju, kaip susibūrę žmonės, kurie neturi realiai jokio ryšio su klinikine praktika, kas vyksta Lietuvoje, tiesiog biurokratai, priims sprendimą, kiek, kur ir kokių vietų reikia. Aš manau, kad greičiausiai jie po pirmų metų turės daryti kažkokias pataisas ir kviestis ekspertus į posėdžius kaip patarėjus, kaip stebėtojus.“
Į šią situaciją jau spėjo sureaguoti ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Socialiniame tinkle jis rašė[ref-2]:
„Įdomus posūkis… Didžiąją dalį problemos buvo galima išspręsti didinat studijų įkainį ir valstybės finansavimą. Bet kažkaip matyt nepavyksta SAM atstovėti savo sistemos intereso Vyriausybėje. O finalas spėčiau bus maždaug toks: jei nesikeis profesinis orientavimas ir žmonės svajos būti pvz. chirurgais, tai jų turbūt jokios paskatos neįtikins būti šeimos gydytojais ir atvirkščiai. Šį procesą galima kažkiek modifikuoti, bet tai turi įvykti universitetuose, kuriems demonstratyviai parodoma „kur jų vieta“. Neįvykus lūkesčių ir svajonių pokyčiui studijų metu, tokie studijas baigę žmonės rezidentūrai tiesiog rinksis kitas šalis.“
O medikų išvykimas į kitas šalis ir taip yra puikiai žinoma Lietuvos problema. Dėl menkesnių atlyginimų ir itin didelio darbo krūvio medikai nusprendžia rinktis tas valstybes, kurios gali pasiūlyti daug geresnes socialines garantijas.
Deja, ir šioje srityje kol kas nematyti jokių pokyčių, nes net ir ekonominės krizės akivaizdoje sveikatos apsaugos sektorius negauna pakankamo finansavimo, kad galėtų kelti algas.
