<h2>Savivaldybės skaičiuoja papilnėjusius biudžetus</h2>
<p>Savivaldybės praneša apie rekordinius biudžetų prieaugius, kurie, pasibaigus su COVID-19 susijusiems suvaržymams, gerokai viršija fiksuotus praėjusiais metais. Tačiau, panašu, kad ir tai negelbėja buksuojančio ekonomikos variklio – jau pranešama apie besitraukiančią šalies ekonomiką. Smunka ne pirmojo būtinumo prekių pardavimo apyvartos, o ateities prognozės tampa vis niūresnės. Ekonomikos „aukso amžius“ jau greitai gali nukeliauti užmarštin, o tą liudija ir pasikeitusios prognozės, girdimos iš Europos Komisijos.</p>
<p>Lietuva susiduria su įdomia tendencija – kol stebimas kosminis kainų augimas, o gyventojai vis labiau stumiami į skurdo bedugnę, savivaldybės skaičiuoja gerokai išaugusius biudžetus, kurie joms sukrenta iš mokesčių mokėtojų pinigų. Šie metai savivaldybėms leido gerokai atsikvėpti po kelis metus trukusios COVID-19 pandemijos, o tą patvirtina ir Finansų ministerijos pateikti duomenys.</p>
<p>Lyginant savivaldybių biudžetus 2022 m. sausio–birželio mėnesiais ir tokiu pačiu laikotarpiu pernai, pastebima, kad į savivaldybių biudžetus šiemet suplaukė 25,8 proc. daugiau pajamų (1 637,7 mln. eurų)[2]. Iš viso per minimus mėnesius buvo gauta daugiau nei pusė per šiuos metus suplanuoto biudžeto – 7 995,1 mln. eurų iš 2022 m. suplanuotų 14 519,4 mln. eurų.</p>
<blockquote>
<p>Daugiausia pajamų buvo gauta iš mokesčių – 6 086,8 mln. eurų (25,4 proc. daugiau nei pernai), iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 2 827,2 mln. eurų (24,9 proc. daugiau), gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – 2 434 mln. eurų (32,7 proc. daugiau), už visas akcizines prekes – 811,9 mln. eurų (7,1 proc. daugiau), iš pelno mokesčio – 991,4 mln. eurų (34,6 proc. daugiau) bei iš kitų (nemokestinių) pajamų, išskyrus ES lėšas buvo gauta 408,5 mln. eurų (10,9 proc. daugiau)[2].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/biudzetas-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ekonominio variklio tempai lėtėja</h2>
<p>Tačiau kol savivaldybės gali džiaugtis papilnėjusiais biudžetais, bendras pragyvenimo lygis Lietuvoje pamažu pradeda kristi ir riestis į ožio ragą. Tą rodo ir Lietuvos statistikos departamento paskelbti išankstinio įverčio duomenys, pagal kuriuos 2022 m. antrąjį ketvirtį (lyginant su ankstesniu ketvirčiu) ekonomika sumenko 0,4 proc.[6]. </p>
<p>Skelbiama, kad sulėtėjusiai ekonomikai daugiausiai įtakos turėjo transporto ir saugojimo, nekilnojamojo turto operacijų veiklos. Nors prasidėjus karui Ukrainoje kai kurios įmonės susidūrė su gamybos iššūkiais dėl medžiagų tiekimo grandinių trikdžių, apdirbamosios gamybos pramonės tempai nelėtėjo, o su žaliavų ir medžiagų trūkumu susiduriančių įmonių kiekis nebuvo didelis.</p>
<blockquote>
<p>Visgi, nors apdirbamosios gamybos raida buvo viena palankiausių tarp ekonominių veiklų, mažmeninės prekybos raida visiškai stojo.</p>
</blockquote>
<p>Šių metų antrąjį ketvirtį buvo apskaičiuota, kad apyvarta išliko kone tokio pat lygio kaip ir ankstesnį ketvirtį. Nors ir buvo stebimas teigiamas drabužių ir avalynės, medicinos prekių ir automobilių degalų pardavimų poveikis, jį kaipmat užgožė sumažėję informacinių ryšių ir technologijų įrangos bei kitų laisvalaikio prekių, namų apstatymo daiktų ir maisto prekių pardavimai.</p>
<p>Kita vertus, įdomūs reiškiniai pastebėti ir paslaugų sektoriuje, kuriame dalis veiklų pardavimų mažėjo, o kita dalis dar labiau plėtėsi. Balandžio–gegužės mėnesiais pastebėti itin sumenkę transporto sektoriaus ir nekilnojamojo turto operacijų veiklos pardavimai. O štai pardavimų kartelė augo su informacija ir ryšiais, profesine, moksline ir technine veikla ar administracine ir aptarnavimo veikla susijusiose veiklose[6].</p>
<p>Ekonominį stojimą lėmė ir prastėjanti statybų sektoriaus padėtis. Nors statybų apimtys didėjo, inžinerinių statinių darbų apimtys buvo kone penktadaliu mažesnės nei metų pradžioje. Atmosferą dar labiau kaitina ir darbo jėgos trūkumas, kuris gana stipriai riboja sektoriaus veiklą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/krize-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>Niūrios prognozės ateičiai</h2>
<p>Nors sektoriai vis dar veikia padrikai ir kol vienų veikla stoja, kitų „varikliukas“ vis labiau sukasi, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas pastebi, kad ateities dangų gali dengti vis tamsesni debesys. Jo teigimu, birželio mėnesį atnaujintose Lietuvos banko prognozėse pateiktas itin neigiamas rizikų balansas esą dar labiau pablogėjo[6].</p>
<p>Pastebima ir tai, kad padaugėjo veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Lietuvos ekonomikos raidą ateityje, o jau anksčiau įvardytų tokių veiksnių botagas gali kirsti dar skaudžiau. Neraminanti geopolitinė įtampą ir konfliktai, COVID-19 pandemija taip pat destabilizuoja ekonominę padėtį. </p>
<blockquote>
<p>„<…>. Vis stipriau eskaluojama pasaulinės recesijos tema veiks Lietuvos vidaus paklausą: namų ūkių norą ir galimybes išlaidauti, verslo – didinti investicijas <…>“, – teigė D. Imbrasas[6].</p>
</blockquote>
<h2>Raida geresnė nei buvo galima tikėtis</h2>
<p>Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas, vertindamas ekonominę šalies raidą, laikosi kiek labiau optimistinio scenarijaus ir teigia, kad ji yra geresnė nei buvo galima tikėtis metų pradžioje[7]. Finansų analitiko teigimu, jeigu Lietuva ir „įvažiuos“ į recesiją, tas esą bus daroma labai stipriu ritmu, o jei laikinas ekonomikos lėtėjimas apsiribos tik šiais dviem ketvirčiais, tuomet, pasak M. Dubnikovo, viskas bus gerai.</p>
<p>Visgi, jei tai įsisenės ir taps tendencija, tokiu atveju Lietuva esą gali susidurti su problemomis. Tačiau net ir pradėjus pildytis pačiam pesimistiškiausiam scenarijui, ekonomistas tikina, kad tai esą „visiškai nepanašu į šuolį nuo uolos, kaip buvo 2008 metais“.</p>
<blockquote>
<p>Šiuo metu jau stabilizuojasi ir iki gegužės mėnesio patirtas kainų šokas – medienos kainos jau grįžusios į priešpandeminį lygį, o metalai atpigo daugiau nei penktadaliu. Pasak M. Dubnikovo, šiuo metu vienintelė rizika, su kuria galima susidurti, yra dujų ir elektros kainų šuolis.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dujos-8.jpg" alt="" /></p>
<h2>EK keičia scenarijų Lietuvai</h2>
<p>Dėl Ukrainoje prasidėjusio karo, Europos Komisija (EK) kaipmat sukruto keisti ir savo prognozes Europos Sąjungai bei Lietuvai. Anksčiau tikėtasi, kad įveikus su COVID-19 pandemija susijusias kliūtis, naujų barjerų šalims nebeiškils, tačiau jau dabar EK sumažino ES augimo perspektyvas ir padidino prognozuojamos infliacijos lygį[8].</p>
<p>Numatoma, kad realusis BVP tiek ES, tiek euro zonoje šiemet augs 2,7 proc., o 2023 m. – 2,3 proc. </p>
<p>Infliacija euro zonoje 2022 m. sieks 6,1 proc., o 2023 m. sumažės iki 2,7 proc. Numatoma, kad infliacija ES padidės nuo 2,9 proc. 2021 m. iki 6,8 proc. 2022 m., o 2023 m. sumažės iki 3,2 proc.</p>
<p>Prognozuojama, kad nedarbo lygis ES toliau mažės iki 6,7 proc. šiais metais ir 6,5 proc. 2023 m., o euro zonoje 2022 ir 2023 m. atitinkamai iki 7,3 ir 7,0 proc.</p>
<p>Ekonomikos lėtėjimo neišvengs ir Lietuva. Štai numatoma, kad vietoje šiais metais prognozuoto 3,4 proc. augimo, ekonomika augs tik 1,7 proc. Jis, tikimasi, paspartės jau 2023-aisiais – iki 2,6 proc.</p>
<blockquote>
<p>Liūdnos žinios ir vartotojams – kainos šiemet vidutiniškai augs 12,5 proc., o 2023 m. tikimasi, jog infliacija sulėtės iki 3 proc. </p>
</blockquote>
<p>O štai sparčiai didėjančios valstybės išlaidos ir riboti naujų biudžeto pajamų šaltiniai skaudžiai kirs ir valdžios sektoriaus deficitas padidės nuo 1 proc. BVP (2021 m.) iki 4,6 proc. BVP (2022 m.).</p>
<h2>Brangs dujos</h2>
<p>Nerimą dar labiau sustiprina iš EK skriejantys pareiškimai apie šaltą žiemą. Kitaip tariant, būtinybę gyventojams ir verslams laikinai prisukti šilumos „kranelį“ ir iki kitų metų pavasario dujų suvartojimą Europoje sumažinti iki 15 proc.[9]</p>
<p>Tokio sprendimo norima imtis dėl vis dar nesibaigiančio karo Ukrainoje, o ES šalims nenorint remti agresorės Rusijos veiksmų iš šios perkant dujų. Todėl pateiktame dujų suvartojimo mažinimo plane svarstoma imtis visų įmanomų taupymo priemonių ir prisukti šilumą tam, kad turimų rezervų užtektų kuo ilgesniam laikui.</p>
<blockquote>
<p>Visgi, blokui nusprendus iki lapkričio 1-osios savo dujų saugyklų pajėgumus užpildyti bent iki 80 proc., tai gali tapti neįmanoma užduotimi, mat Rusija jau dabar tiekia tik 40 proc. bloko importuojamųjų dujų, o kad priimti suskystintas dujas iš alternatyvių šaltinių, trūksta infrastruktūros[10].</p>
</blockquote>
Naujienos
Bendruomenė
