Sakartvelo valdančioji partija atšaukė sprendimą, kuris paskatino protestus
Pastarųjų dienų įvykiai Sakartvele pasiekė aukščiausią įtampos tašką. Po masinių protestų, kurių tramdymui buvo pasitelktos gausios policijos pajėgos, vandens patrankos ir net guminės kulkos, valdančioji šalies partija atsitraukia ir atšaukia visuomenės pyktį sukėlusį „užsienio agentų“ įstatymą.
Antradienio ir trečiadienio naktį tūkstančius kartvelų išeiti į gatves privertė prorusiška laikomos valdančiosios partijos parengtas ir patvirtintas įstatymas, pagal kurį visos organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. finansavimo iš užsienio, turi registruotis kaip „užsienio agentai“; priešingu atveju joms gresia didelės baudos[1].
Tokį sprendimą Sakartvelo piliečiai laiko pavojumi ir taip ant plauko kabančiai šalies demokratijai. Į sostinės Tbilisio pagrindines aikštes ir gatves išėję piliečiai ne tik kritikavo Kremliui simpatijų nuslėpti negalinčią vyriausybę, tačiau ir drąsiai išreiškė europietiško Sakartvelo viziją.
Policijos ir protestuotojų susirėmimai ir pastarųjų dienų įtampa vis dėlto palaužė ir valdančiuosius, kurie ketvirtadienį paskelbė atšaukiantys prieštaringai vertinamą įstatymą. Nepaisant to, opozicija atsitraukti neketina ir perspėjo, kad ketvirtadienį planuojama surengti daugiau demonstracijų.
Paveikti valdžią padėjo tik milžiniškas visuomenės pasipriešinimas
Ketvirtadienį šalies valdančioji partija „Gruzijos svajonė“ viešai paskelbė, kad atšaukia masinius protestus, demonstracijas šalies viduje iššaukusį įstatymo projektą.
Nors apie tai kalbėta dar po vakaryksčių protestų, opozicinės partijos „Droa“ vyriausiasis sekretorius Giga Lemonjala sakė, kad jo partija netikėjo, kad įstatymas tikrai bus atšauktas.
„Turime labai liūdnos patirties, kai „Gruzijos svajonė“ ne kartą melavo Sakartvelo visuomenei“, – sakė G. Lemonjala, kuris dabar reikalauja, kad iš sulaikymo įstaigų būtų paleisti per pastarąsias kelias dienas sulaikyti protestuotojai[2].
Kitos opozicinės partijos „Už Gruziją“ atstovai pažymi, kad net 85 proc. Sakartvelo visuomenės yra labai europietiška, o Europos perspektyva yra įrašyta Sakartvelo konstitucijoje.
„Šis valdančiosios partijos parengtas įstatymas tiesiogiai kenkė Sakartvelo konstitucijai“, – sako partijos atstovai[3].
Pasak opozicinės partijos „Už Gruziją“ atstovų, valdančiųjų priimtas įstatymo atšaukimas yra ypatingas visuomenės didelio pykčio rezultatas.
O „Gruzijos svajonė“ partijos atsitraukimą palankiai įvertino ir Europos Sąjunga (ES).
„Sveikiname valdančiosios partijos pareiškimą atšaukti teisės akto projektą dėl „užsienio agentų įtakos“. Raginame visus Sakartvelo politinius lyderius tęsti ES palankias reformas, kad Sakartvelas įgytų kandidatės šalies statusą“, – sakoma pareiškime.
Prorusiškai valdžiai nepritaria nei visuomenei, nei prezidentė
Iki šiandien valdančioji partija „Gruzijos svajonė“ aktyviai gynė savo „užsienio agentų“ įstatymą ir teigė, kad jis neva yra parengtas pagal JAV 1930 m. teisės aktus[4].
Trečiadienį „Gruzijos svajonė“ pirmininkas Iraklijus Kobachidze pareiškė, kad įstatymas padės „išrauti iš šaknų tuos, kurie veikia prieš šalies ir galingos Sakartvelo stačiatikių bažnyčios interesus“. Jis taip pat kritikavo Sakartvelo „radikaliąją opoziciją“ dėl protestuotojų kurstymo.
Tuo tarpu „Gruzijos svajonė“ priklausantis įstatymų leidėjas Nikolozas Samcharadze teigė, kad sąvokos „užsienio agentas“ suvokimas nėra labai teigiamas, tačiau iš tiesų įstatymas neva yra susijęs tik su skaidrumo didinimu.
Pasak jo, įstatymas reikalingas, nes pilietinės visuomenės veikėjai ir ne pelno siekiančios organizacijos vis dažniau dalyvauja formuojant Sakartvelo politiką.
„Kodėl veikėjai, kurie dalyvauja priimant sprendimus ir atstovauja tam tikriems interesams, kodėl jų finansavimas neturėtų būti skaidrus?“, – kalbėjo ji.
Vis gi, tiek ekspertai, tiek opozicija bei net pati Sakartvelo prezidentė Salomė Zourabichvili pabrėžė, kad šis įstatymas primena įstatymą, kurį Rusija taikė kovodama su disidentais.
Akcentuota tai, kad toks kontraversiškas teisės aktas gali stipriai neigiamai paveikti Sakartvelo europines ambicijas, bendrą Vakarų ir artimiausių partnerių požiūrį į valstybę. Vis dėlto, nors opozicija išreiškė didžiulį nepasitenkinimą įstatymo projektu, o prezidentė žadėjo jį vetuoti, buvo manoma, kad parlamente vis tiek pavyks jį įgyvendinti.
Daugybė politikos apžvalgininkų atvirai kalba apie partijos „Gruzijos svajonė“ keliamą grėsmę. Pabrėžiama, kad partija yra ypač artima Rusijai ir Kremliui, o patį Sakartvelą veda anaiptol ne link svajonės, tačiau link represinės diktatūros.
Draugiškas požiūris į Rusiją atsispindi ir valdžios sprendimuose, pavyzdžiui, kai pernai į Sakartvelą suplūdo tūkstančiai nuo mobilizacijos bėgančių rusų.
Pačiame Sakartvele galima nujausti nuotaikas, jog šalis po truputį atsiduria rusų okupacijoje: valdžioje – nuolat pavojingai kaimynei parankūs politikai, visuomenėje – daugybė Rusijos piliečių.
Tuo tarpu patys kartvelai dažniau yra linkę kritiškai vertinti Maskvą ir su skausmu mena dar 2008 m. įsiplieskusį karą dėl dviejų Rusijos remiamų separatistinių regionų statuso. Tuomet šalis neteko apie 20 proc. savo teritorijos, karas pareikalavo tūkstančių gyvybių.
Protestai Sakartvele atkreipė ir Rusijos bei Vakarų dėmesį
Sakartvelo piliečiai ypač kritiškai sutiko prorusišku keliu žygiuojančių valdančiųjų politikų stumiamus pokyčius ir drąsiai išėjo į gatves. Antradienio ir trečiadienio naktį vyko gausios demonstracijos, neapsieita ir be agresyvių susirėmimų su policija.
Antradienį prie Sakartvelo parlamento miniai išvaikyti buvo panaudotos ašarinės dujos bei vandens patranka, o po susirėmimų buvo suimti 66 žmonės.
Trečiadienį šimtai policijos pareigūnų, siekdami išsklaidyti protestuotojus, iš anksto susirinko gatvėse aplink parlamento pastatą. Galimai dėl to pavyko išvengti didesnės įtampos, žmonės tiesiog demonstravo Sakartvelo, Ukrainos, ES vėliavas, skandavo „Ne Rusijos įstatymui“.
Nors įstatymo įsigaliojimą pavyko sustabdyti, masinių proeuropietiškų demonstracijų tikimasi sulaukti ir šiandien vakare.
O su Rusija besiribojančiame Sakartvele pastarąsias dienas fiksuoti neramumai sudomino ir likusį pasaulį. ES jau kuris laikas vysto partnerystę su šia šalimi, nors stebėtojai ir teigia, kad Sakartvelas smarkiai atsilieka nuo demokratinių reformų, ES pareigūnai perspėja dėl blogėjančios žiniasklaidos laisvės padėties, ragina vykdyti teismų reformas, reiškia susirūpinimą dėl Maskvos įtakos.
Pernai, praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, Ukraina, Sakartvelas ir Moldova pateikė paraiškas dėl narystės ES. Tačiau tuomet Briuselis kiek netikėtai iš karto suteikė Ukrainai ir Moldovai kandidatės statusą, tačiau Sakartvelui – ne.
Po paskutinių dienų protestų ir įtampos, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis pareiškė esąs labai susirūpinęs dėl įvykių Sakartvele.
„Šio „užsienio agentų įtakos“ įstatymo priėmimas yra nesuderinamas su ES keliu, kurio nori dauguma Sakartvelo gyventojų“, – sakė jis.
Tuo tarpu ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas pareiškė, kad galutinis įstatymo priėmimas „gali turėti rimtų pasekmių ES ir Sakartvelo santykiams“.
Į situaciją sureagavo ir Vašingtonas. JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price’as teigė, kad JAV yra „labai susirūpinusi dėl įstatymo, kuris gali būti naudojamas stigmatizuoti ir nutildyti nepriklausomus balsus“.
„Šis įstatymo projektas kėsinasi į kai kurias teises, kurios yra svarbiausios Sakartvelo žmonių siekiui sukurti konsoliduotą demokratiją, euroatlantinę integraciją ir šviesesnę ateitį“, – sakė N. Price’as.
Tuo tarpu Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad yra susirūpinęs dėl situacijos Sakartvele.
„Tai kaimyninė šalis ir nors mes su Gruzija santykių nepalaikome, vis dėlto padėtis šioje šalyje negali nekelti mūsų susirūpinimo“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas[5].
