Š. Narbutas padavė Lietuvą į teismą ir laimėjo
Buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovas Šarūnas Narbutas po trejų metų teismų maratono buvo išteisintas korupcijos byloje. Tačiau tai, ką Lietuvos teisėsauga jam padarė, buvo sunkiai suvokiama protu, tad jis kreipėsi į Strasbūrą su ieškiniu prieš Lietuvą ir jį laimėjo. Nustatyta, kad Lietuvos Vyriausybė – STT, prokuratūra ir teismai – pažeidė žmogaus teises pagal 4 Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius.
Specialiųjų tyrimų tarnyba dar 2020 metais pareiškė įtarimus Š. Narbutui, esą valstybės institucijoms kovo mėnesį siekiant ypatingai skubiai įsigyti didelį kiekį koronaviruso (COVID-19) tyrimo reagentų ir pradėjus derybas su vienos užsienio įmonės įgaliotu atstovu, Š. Narbutas ėmė veikti kaip neoficialus tarpininkas tarp Lietuvos institucijų ir minėtos bendrovės.
Teigta, kad už tarpininkavimą Š. Narbutas gavo ir savo dalį pinigų – STT teigimu jau įvykus didesnės nei 5 mln. vertės koronaviruso (COVID-19) tyrimo reagentų pirkimams, į Š. Narbuto asmeninę banko sąskaitą per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. eurų suma.
Jo namuose buvo atliktos kratos[1].
Tik praėjusių metų gegužės viduryje Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, kad Š. Narbutas nėra kaltas ir STT tyrimas, kaip jau ne kartą yra buvę, subliuško.
„Teismas nusprendė išteisinti, nes kaltinamasis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių“, – per posėdį sakė teisėjas Valerij Lauš.
Teismas taip pat priteisė išteisintajam 16,8 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Vis dėlto tai – dar nebūtinai pabaiga. Prokuroras Gintaras Jasaitis sakė, kad nuosprendis tikrai bus apskųstas.
„Teismas trumpai žodžiu motyvus nuosprendžio aptarė, jie iš esmės neatitinka, kaip buvo formuluotas kaltinimas, kokie buvo surinkti įrodymai. Galiu pasakyti tik tiek, kad apeliacine tvarka šitą nuosprendį bent jau aš tikrai apskųsiu. Mano pozicija nesikeičia“, – teisme sakė prokuroras[2].
Žmogaus teisių teismas Š. Narbutui priteisė 26 tūkst. eurų žalos
Pats Š. Narbutas savo socialiniame tinkle džiaugėsi pergale, nors tenka pripažinti, kad tris metus jis ir jo šeima turėjo pereiti tikrą pragarą, tad vargu, ar priteisti pinigai atperka finansinius, moralinius ir reputacinius nuostolius, kuriuos jis patyrė.
„Keturios pergalės vienoje Europos žmogaus teisių teismo byloje‼
1. STT mane sulaikė neteisėtai;
2. Vieši STT ir prokuroro komentarai žiniasklaidoje pažeidė mano teisę į privatumą;
3. Draudimas komentuoti ikiteisminio tyrimo medžiagą buvo neteisėtas ir pažeidė mano reputaciją;
4. Mano lėšos buvo laikomos areštuotos neteisėtai.
Teismas priteisė 26 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo, kuriuos Lietuvos Vyriausybė turi sumokėti per 3 mėnesius“, – rašė nukentėjusysis[3].
Be jokios abejonės, minėti pinigai bus sumokėti iš mūsų visų mokesčių mokėtojų surinktų mokesčių, mat panašu, kad kaip visada, atsakingų konkrečių asmenų niekas nė nesiruošia nubausti.
Š. Narbutui buvo draudžiama lankytis reikiamose sveikatos priežiūros įstaigose, nors jis serga vėžiu
Absoliutus šalies teisėsaugos nežmoniškumas šioje situacijoje matomas ir dėl to, kad Š. Narbutas ne šiaip sau vadovavo POLA organizacijai – sirgęs vėžiu nuo jauno amžiaus vyras reikalavo nuolatinės sveikatos priežiūros ir patikrinimų. Prasidėjus teismų maratonui ir tokiems drastiškiems teisėsaugos veiksmams ir sveikam žmogui gali sutrikti sveikata, o Š. Narbutas teisme įrodė, kad jo sveikata faktiškai ir ėmė blogėti dėl jam taikytų apribojimų.
Kaip rašoma Europos žmogaus teisių teismo sprendime, Š. Narbutas teigė, kad dėl jo vėžio jam reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra, tačiau draudimas lankytis sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiose įstaigose užkirto kelią jam gauti reikiamą medicininę priežiūrą. Liga, kuria jam buvo diagnozuota, Lietuvoje galėjo būti gydoma tik trijose sveikatos priežiūros įstaigose, kurios visos buvo pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai; jis vienoje iš jų buvo nuolat gydomas nuo 2006 m. Todėl, priešingai nei siūlė Vyriausybė, tokios medicininės priežiūros, kurios reikia jo būklei, nebuvo galima gauti nei savivaldybėse, nei privačiose įstaigose, nei nuotoliniu būdu.
Š. Narbutas teigė, kad dėl ginčijamo apribojimo pablogėjo jo sveikata. Savo pareiškimuose jis įtraukė lentelę, kurioje apibendrinami parametrai, pagal kuriuos buvo stebima jo sveikata. Pagal ją jo būklė buvo tikrinama kas pusmetį – kasmet kovą ir rugsėjį, o atitinkami parametrai pablogėjo nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio[4].
Iš anksto Š. Narbutą nuteisė ir šalies politikai
Ar dabar kas nors jau atsimena, kas buvo prieš tuos kelerius metus, kai prieš pat rinkimus Š. Narbutas buvo apkaltintas ir suimtas, kaip, paaiškėjo, neteisėtai?
Tąkart žodžių apie jį nerinko ir drąsiai nuosprendžius jam žarstė ir aukščiausi šalies politikai.
„Mano sulaikymas COVID-19 įkarštyje (ir likus keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų) buvo garsus ir apipintas žiniasklaidos skleistomis sąmokslo teorijomis. STT ir gen. prokuratūros atstovai prieš kameras mane šmeižė, o dalis žiniasklaidos priemonių melagingus neva nustatytus „faktus“ publikavo daugiau nei šimtą kartų. Žodžių nerinko nei G. Nausėda, nei L. Kaščiūnas, nei A. Gedvilienė – dar sulaikymo dienomis viešai paskelbę, kad aš padariau nusikaltimą, kad su manimi reikia kovoti“, – rašė buvęs POLA vadovas.
„STT ir prokuroro įsivaizdavimu aš buvau toks pavojingas, kad beveik trejus metus privalėjau būti atribotas nuo visos sveikatos sistemos, beveik du metus privalėjau gyventi be jokių lėšų, negalėjau gauti jokių pajamų. Dabar rankose laikydamas mane išteisinantį nuosprendį, kuriuo teismas įvertino, kad STT ir prokuroro veiksmai buvo neteisėti, nepagrįsti, absurdiški, ramybės vis dar neturiu. Nes lėšas atgausiu tik tuomet, kai nuosprendis įsiteisėjęs. O prokuroras prieš televizijos kameras net nematęs nuosprendžio turinio jau pasakė, kad nuosprendį skųs“, – pridūrė jis[5].