Rusijos televizijoje ir radijuje – branduolinio pavojaus pranešimai
Kibernetiniai nusikaltėliai ne juokais išgąsdino dalies Rusijos miestų gyventojus, kai vietos televizijoje ir radijuje netikėtai pasirodė pranešimai apie neva prasidėjusią branduolinę ataką ir žmonėms kylantį pavojų.
Perspėjimo apie pavojų pranešimuose gyventojai raginti nedelsiant ieškoti slėptuvių, užsidėtėti dujokaukes ir išgerti kalio jodido tablečių.
„Buvo smūgis. Skubiai eikite į slėptuvę. Uždarykite langus ir duris. Naudokite visų rūšių dujokaukes. Jei dujokaukių nėra, naudokite vatos ir marlės tvarsčius“, – pranešta tiesioginiuose televizijos ir radijo eteriuose[1].
Pranešimai ne juokais išgąsdino žmones ir atrodė itin įtikinami – juk buvo transliuojami per televiziją, girdimi per radijo stotis. Ši žinia apie tariamą branduolinę ataką pasiekė Maskvos ir Sverdlovsko sritis, Jekaterinburgą.
Tačiau netrukus paaiškėjo, kad visa tai tėra hakerių darbas. Tai patvirtino Rusijos nepaprastųjų situacijų tarnyba, kuri dėl plataus kibernetinės atakos masto net suskubo išplatinti pranešimą apie tai, kad žinia dėl branduolinės atakos tėra melas.
„Maskvoje buvo transliuojamas melagingas pavojus dėl oro pavojaus po to, kai buvo įsilaužta į radijo stočių ir televizijos kanalų serverius“, – teigiama Rusijos nepaprastųjų situacijų tarnybos pranešime.
Pastaruoju metu kibernetiniai nusikaltėliai vis dažniau taikosi į Rusiją, siunčia signalus ir žinutes apie tariamas atakas ir Rusijos piliečiams kylantį pavojų.
Vasario mėnesį Rusijos žmones pasiekė žinia apie oro pavojaus signalą. Vėliau pasirodė ir žinutės, skelbiančios raketų atakos grėsmę.
Hakeriai buvo įsilaužę ir į srautinio transliavimo kanalus – tai nutiko būtent per Vladimiro Putino kreipimąsi į tautą. Už pastarąją ataką atsakomybę prisiėmė „IT Army Ukraine“, tačiau kas kaltas dėl žinios apie branduolinį pavojų, kol kas tebėra neaišku.
Pati Rusija spaudžia save prie sienos ir gali būti priversta naudoti branduolinius pajėgumus
Rusija toliau tęsia savo karą Ukrainoje, o JAV žvalgyba skelbia, kad V. Putino kariams toliau nepasiekiant jokių reikšmingų pergalių, Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą.
JAV žvalgybos agentūrų ataskaitoje teigiama, kad Rusijos prezidentas V. Putinas siekia dar didesnio visuomenės palaikymo ir palankaus požiūrio į karo Ukrainoje tęsimą.
Manoma, kad tai jis padaryti gali į karą įtraukdamas kitas Vakarų šalis, kurias rusų populiacija laiko kaip didelę grėsmę jų tėvynės egzistavimui[2].
„Per savo invaziją į Ukrainą Maskva ir toliau rodė, kad savo branduolinius pajėgumus laiko būtinais atgrąsymui palaikyti ir savo tikslams pasiekti galimo konflikto su JAV ir NATO metu, o savo branduolinių ginklų arsenalą laiko galutiniu Rusijos Federacijos garantu“, – teigiama JAV vyriausiosios žvalgybos agentūros metinėje grėsmių ataskaitoje.
Žvalgybos vertinime pabrėžiama ir tai, kad Rusijai toliau planuojant finansuoti karą Ukrainoje, šalis vis labiau priklausoma tampa būtent nuo savo branduolinių ginklų arsenalo, kurio šiuo metu bene vienintelio neeikvoja mūšio lauke Ukrainoje.
„Dideli jos sausumos pajėgų nuostoliai ir didelio masto tikslaus valdymo amunicijos išlaidos konflikto metu susilpnino Maskvos antžeminius ir oro konvencinius pajėgumus bei padidino jos priklausomybę nuo branduolinių ginklų“, – teigiama ataskaitoje.
Tuo tarpu JAV Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines Senatui teigė, kad nėra ženklų, jog Rusija šiais metais gali pasiekti didelių teritorinių laimėjimų Ukrainoje, o dėl to, auga branduolinio karo rizika.
Rusijos propagandos mašina neveikia taip, kaip anksčiau
Tačiau kare Ukrainoje Rusija naudoja ne tik kariuomenės pajėgumus ar branduolinę gasdinimo retoriką, tačiau ir propagandą. Nors ilgą laiką manyta, kad Kremliaus propagandos mašina yra beveik nepalaužiama, paskutinėmis dienomis į dienos šviesą iškilo ne viena tikrųjų Rusijos politinių realijų detalė, kuri anksčiau neabejotinai būtų buvusi nuslėpta.
Štai Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova neseniai netikėtai patvirtino, kad Kremliaus vidiniame rate vyksta vidinės kovos.
Tai buvo atskleista Kremliaus žurnalistų ir akademikų surengtame forume „Praktiniai ir technologiniai informacinio ir pažintinio karo aspektai šiuolaikinėse realijose“.
Diskusijoje dalyvavusi M. Zacharova pareiškė, kad Kremlius negali pakartoti anuomet sėkmingos laikytos stalinistinės informacijos politikos ir „įsteigti šiuolaikinį sovietinio Informacijos biuro atitikmenį“.
Toks „biuras“ centralizuotai kontroliuotų Rusijos vidaus informacinę erdvę, tačiau anot M. Zacharovos, jo įsteigimui trukdo Kremliaus elito vidinės kovos[3].
Po tokių pranešimų JAV Karo studijų institutas (ISW) išplatino ataskaitą, kurioje teigia, kad M. Zacharovos pareiškimas yra vertas dėmesio ir patvirtina jau anksčiau pateiktus vertinimus apie blogėjančią Kremliaus režimo ir informacinės erdvės kontrolės dinamiką.
„Pareiškimu patvirtinami keli vertinimai: kad tarp pagrindinių V. Putino artimiausio rato narių vyksta Kremliaus vidaus kovos; kad V. Putinas laikui bėgant iš esmės perleido Rusijos informacinę erdvę įvairiems beveik nepriklausomiems veikėjams; ir kad V. Putinas akivaizdžiai nesugeba imtis ryžtingų veiksmų, kad susigrąžintų Rusijos informacinės erdvės kontrolę“, – teigiama ISW ataskaitoje.
Po tokių Karo studijų instituto pareiškimų, į juos netrukus sureagavo ir pati Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai M. Zacharova, kuri pareiškė, kad ISW atlikta jos komentarų apžvalga yra „melaginga informacinė ataka“.
Tačiau ISW pabrėžia, kad atlikdamas analizę rėmė Rusijos žiniasklaidos šaltiniais ir pačioje diskusijoje dalyvavusio rusų tinklaraštininko bei verslininko Igorio Ašmanovo komentarais[4].
Tiesa, po M. Zacharovos pareiškimo pats tinklaraštininkas sutiko, kad Vakarai iškraipė komentarus, tačiau kiti renginio dalyviai patvirtino, kad pats I. Ašmanovas kaltino Kremlių nesugebant sukurti „patikimos centralizuotos informacinės kampanijos“.
Gera žinia Rusijos propagandą mėgstantiems lietuviams: baudžiami nebus
Tuo tarpu Lietuvoje rusiškos propagandos sklaida yra atidžiai kontroliuojama. Kaip teigia Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Teisės skyriaus vedėjas Vadimas Gasperskis, propagandiniai kanalai draudžiami keliais lygiais: europiniu, kai taikomos Europos Sąjungos (ES) patvirtintos sankcijos, ir nacionaliniu, kai sprendimus priima valstybė[5].
Rusijai pritaikius ES sankcijas, buvo priimtas sprendimas blokuoti ir konkrečių IP serverių adresus. Tai leido dar labiau sumažinti rusiškų televizijos kanalų pasiekiamumą.
Tačiau nepaisant to, manoma, kad Lietuvoje iki 5 proc. gyventojų toliau vartoja su rusiška propaganda susietą turinį. Vieni vartotojai užsisako įvairias paslaugas, siekdami žiūrėti kai kuriuos kitus mokamus kanalus, tačiau kartu gauna ir propagandinių televizijos kanalų paketą. Kiti patys sąmoningai ieško propagandinių kanalų. Vis gi, tokie vartotojai baudžiami nėra.
„Svarbu, kad patys interneto paslaugų tiekėjai sąžiningai vykdytų sprendimą ir tikrai panaikintų galimybę tuos IP adresus pasiekti. Tikrai mes žmonių internete neieškosime ir negaudysime, nesistengsime jų nubausti, bet svarbu, kad vieningai tas sprendimas būtų vykdomas“, – sako V. Gasperskis.
Kita situacija yra su paslaugų tiekėjais, sudarančiais Lietuvos gyventojams galimybes pasiekti propagandinį turinį. Tiekėjams yra numatoma atsakomybė, apie juos yra renkama informacija, jie gali būti stebimi, gali būti pritaikytos ir sankcijos.
Tačiau dalis visuomenės nepalankiai vertina tokius draudimus. Vieni gina savo įsitikinimus, kiti primena laisves, teises bei skuba cituoti Konstitucijos straipsnius.
O Lietuvos Respublikos Konstitucijos II-ajame skirsnyje, 25-ajame straipsnyje teigiama, kad „žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“.
„Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija“, – teigiama Lietuvos Konstitucijoje[6].
Šiuo atveju aktualiausi yra būtent paskutiniai Konstitucijos straipsnio punktai. Rusiška propaganda šiuo atveju ne tik dirba prieš atakuojamą Ukrainą, tačiau ir prieš Vakarus, artimiausias kaimynes, tarp kurių – ir Lietuva.
Pasikartojantis priešiškas ir neapykantos kupinas diskursas neretai yra tautinės neapykantos pavyzdys, kupinas šmeižto ir dezinformacijos. Tokiu atveju, tampa svarbu atsakyti į klausimą, kurią Konstitucinę teisę apsaugoti svarbiau: žodžio laisvės ar teritorinio, politinio, socialinio saugumo?
