Kinija pateikė taikos planą Rusijos-Ukrainos konflikte
Minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, Kinija paskelbė dokumentą, kuriame abi kariaujančias puses ragina kuo greičiau nutraukti ugnį Ukrainoje ir pradėti taikos derybas[1].
Pekinas ir anksčiau siūlėsi imtis tarpininko vaidmens sprendžiant šį karinį konfliktą, tačiau Kijevas ir Vakarai atsargiai vertina Kinijos pasiūlymą vien dėl to, kad šalis pastaraisiais metais ėmė palaikyti stebėtinai glaudžius ryšius su Rusija.
Dar praėjusią savaitę Maskvoje lankėsi vienas iš aukščiausių Kinijos diplomatų Wang Yi. Čia jis susitiko su pačiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kitais Kremliaus pareigūnais. Šio susitikimo metu Kinijos atstovas taipogi pabrėžė, kad vienintelis būdas išspręsti susidariusią krizę yra diplomatinės derybos.
Vakarai atsargiai sureagavo į Kinijos pateiktą taikos Ukrainoje planą. JAV valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas sakė, kad bet koks pasiūlymas, galintis paspartinti taiką, yra vertas dėmesio, tačiau kartu JAV pareigūnas pažėrė kritikos pačiai Kinijai.
„Žinote, kad Kinijos plane yra 12 punktų. Jei jie rimtai žiūrėtų į pirmąjį iš jų, suverenitetą, šis karas galėtų baigtis rytoj. Kinija bando turėti abi puses: viena vertus, ji stengiasi viešai pasirodyti esanti neutrali ir siekianti taikos, kita vertus, ji naudoja melagingą Rusijos naratyvą apie karą“, – teigia A. Blinkenas.
Tuo tarpu Estijoje besilankantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažymėjo, kad pats Pekinas pasirašė naują susitarimą su Rusija likus vos kelioms dienoms iki jos invazijos į Ukrainą, o dėl to Kinija tikrai nėra patikima partnerė kalbant apie situacijos deeskalavimą.
„Kinija neturi didelio pasitikėjimo, nes nesugebėjo pasmerkti neteisėtos invazijos į Ukrainą“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas[2].
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Kinijai už parengtą taikos planą ir net pritarė kai kuriems kinų pasiūlymams dėl paliaubų. Vis dėlto, jis pabrėžė, kad taikos plano iniciatorė turėtų būti tik ta šalis, kurioje vyksta karas.
V. Zelenskis taip pat atskleidė, kad planuoja susitikti su Kinijos lyderiu ir pareiškė manantis, kad susitikimas bus naudingas tiek jų šalims, tiek ir viso pasaulio saugumui. Tiesa, kada šis susitikimas galėtų įvykti, V. Zelenskis neatskleidė[3].
Stiprėjantis Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas neramina Vakarus
„Kinijos ir Rusijos santykiai atlaikė drastiškų pokyčių pasaulyje išbandymą ir tapo brandūs bei tvirti“, – sakė Wang Yi susitikimo su V. Putinu metu[4].
Iš tiesų, pastaruosius metus galėjome stebėti, kaip nuo Vakarų atstumta Rusija atrado ištikimą ir pavojingą draugę – Kiniją. Dėl tokio šių dviejų galingų ir nenuspėjamų šalių bendradarbiavimo nerimauja Vakarai, o JAV net praneša, kad Kinija Rusijai gali imti tiekti pavojingus ginklus, kuriuos agresorė naudos Ukrainoje.
Su JAV žvalgybos informacija susipažinę saugumo pareigūnai perspėja, kad Pekinas svarsto galimybę siųsti įvairios amunicijos, šaudmenų, šaunamųjų ginklų. Vis dėlto, kol kas atrodo, kad tokios siuntos į Rusiją dar neišvyko.
„Mes dar nematėme, kad jie teiktų Rusijai „mirtiną“ pagalbą, bet taip pat pastebėjome, kad jie neatsisakė šios galimybės“, – teigia JAV generolas Patas Ryderis.
Prezidento Joe Bideno vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas teigia, kad Baltieji rūmai taip pat neturi informacijos, jog Kinija jau teiktų Rusijai karinę pagalbą[5].
„Dar nematėme, kad Kinija teiktų Rusijai karinę įrangą kare Ukrainoje. To dar nematėme. Mes ir toliau stebime. Išliksime budrūs, kaip sakė prezidentas J. Bidenas, bet kol kas to nematėme to. Nemanau, kad Kinija suinteresuota tai daryti“, – sako J. Sullivanas.
Rusija tampa vis labiau priklausoma nuo Kinijos
Ukrainos karo fone Kinija nenori įsipareigoti ir tvirtai pareikšti savo pozicijų. Dėl to matome šios šalies miglotus pareiškimus ir prieštaringus veiksmus: Pekinas siūlo taikos planus dėl Ukrainos, tačiau pabrėžia nepalaužiamą draugystę su Maskva; kritikuoja Vakarus, JAV ir NATO, tačiau tvirtai stoti Rusijos pusėn vengia. Vis dėlto, aišku, kad Kinija tikrai nėra neutrali.
Šalis iki šiol nepasmerkė Rusijos puolimo Ukrainoje, nors ironiškai, tiek savajame taikos plane, tiek ir savo politikoje ypač pabrėžia šalies suvereniteto klausimą. Juk Taivano klausimas yra viena esminių Vakarų ir Kinijos konflikto priežasčių.
Tačiau šiuo metu Pekinas pamiršta savo vidaus politikos gaires ir naudodamasis proga siekia sukurti palankią sau globalią situaciją, kurioje galingiausios pasaulio valstybės titulas nuguls būtent ant Kinijos pečių. Amerikos universiteto Vašingtone istorikas Josephas Torigianas teigia, kad Kinija skeptiškai žiūri į Vakarus, atmeta demokratiją ir hegemonines JAV ambicijas.
„Jie nori, kad Kinija ir Rusija sulauktų pagarbos, kurios, jų teigimu, pastaraisiais dešimtmečiais joms nebuvo suteikta“, – teigia J. Torigianas[6].
Ekspertas pažymi, kad Kinijai taip pat reikia Rusijos paramos ir dėl to ji sutinka su karu, kuriuo nėra suinteresuota. Be to, atmesdama Rusijai Vakarų pritaikytas sankcijas, Kinija naudojasi Rusija. Pavyzdžiui, praėjusiais metais tarp Rusijos ir Kinijos buvo prekiaujama prekėmis už maždaug 178 mlrd. eurų. Kinija iš Rusijos pirko ir naftos, ir dujų, o visa tai darė labai palankiomis kainomis.
Tačiau jei žvelgtume kitaip, šioje situacijoje Rusija yra žymiai prastesnėje padėtyje: Maskvos ekonominė priklausomybė nuo Kinijos padidėjo ir su kiekviena diena tik auga. Kinija Rusijai svarbi tapo ne tik energetikos srityje, tačiau ir prekybos sektoriuje. Tuo tarpu pačios Kinijos prekyba su Rusija sudaro tik 3 proc.
Kinija jau kovoja su JAV, Rusija ir Europa yra tik žiūrovės
Tuo tarpu Christianas Saint-Etienne’as, ekonomistas, akademikas ir politikos analitikas, Nacionalinės menų ir amatų konservatorijos Pramonės ekonomikos katedros profesorius emeritas bei knygos „Kinijos ir Amerikos konfliktas dėl dominavimo pasaulyje“ autorius, teigia, kad dabar tiek JAV, tiek Kinija kovoja dėl dominavimo pasaulyje.
„JAV yra pirmaujanti pasaulio galybė, o Kinija nori užimti jos vietą. Xi Jinpingas ne kartą yra sakęs, kad nori, jog tai įvyktų iki 2049 m., tačiau iš tikrųjų jis norėtų, kad tai įvyktų dar jo gyvenime, iki 2030 m“, – teigia Ch. Saint-Etienne’as[7].
Eksperto teigimu, konfliktas Ukrainoje yra ne kas kita, bet būtent Kinijos ir JAV kovos dėl dominavimo pasaulyje dalis.
„Abi šalys turi daug sąlyčio taškų prekybos ir technologijų srityje, taip pat teritorinių ir strateginių sąlyčio taškų Ramiojo vandenyno regione. Juk Kinija nori tapti pirmaujančia jūrų galybe Ramiojo vandenyno regione, o tokia buvo JAV vadovybės pozicija nuo Antrojo pasaulinio karo. Kinija norėtų užvaldyti Europą, o Jungtinės Valstijos norėtų ją išlaikyti savo rankose. Šiomis aplinkybėmis Rusija silpsta dėl to, kad jai nepavyko perimti Ukrainos kontrolės, o Kinijos ir Jungtinių Valstijų konfliktas tampa vis intensyvesnis. Kinai tyliai tiekia Rusijai ginklus ir šaudmenis, tačiau, kaip pranešama, svarsto galimybę žengti dar toliau. Būtent tai labai erzina Jungtines Valstijas. Svarbu suprasti, kad konfliktas Ukrainoje yra Kinijos ir JAV konflikto dalis“, – teigia analitikas.
JAV pozicija dėl paramos Ukrainai tampa vis mažiau užtikrinta
O JAV pozicija Ukrainos atžvilgiu gali imti svyruoti. JAV prezidentas praėjusią savaitę lankydamasis Kijeve pabrėžė JAV paramą Ukrainai, tačiau šalyje parama ginklų siuntimui į Ukrainą mažėja. Tokį pokytį paaiškinti nesudėtinga: juk karas tęsiasi jau antrus metus, Ukraina neparodė reikšmingo teritorijų atkovojimo, kalbos apie taikos derybas kol kas vyksta tik tarp ekspertų, o karo pabaigos nematyti.
Didelė grupė respublikonų įstatymų leidėjų jau kuris laikas ragina apriboti pagalbos Ukrainai tiekimą. Nors kol kas respublikonai Kongrese nesutaria vieningai priešintis didžiulei Baltųjų rūmų inicijuojamai pagalbai Ukrainai, situacija gali greitai kisti[8]. Kongresas patvirtino naują finansavimo Ukrainai paketą: tai maždaug 113 mlrd. dolerių. Natūralu, kad toks gerumas anksčiau ar vėliau sustos.
Be to, vienas JAV pareigūnas, bendravęs su JAV žiniasklaida ir prašęs likti anonimu teigia, kad pati J. Bideno administracija Ukrainos vyriausybei pasakė, jog JAV ištekliai nėra begaliniai.
„Visi supranta, kad šis karas kada nors turi baigtis. Ir mes visi norėtume, kad jis baigtųsi greičiau nei vėliau“, – sakė pareigūnas.
Saugumui finansų neskiriančios NATO šalys negalės apginti partnerių
Negana to, vis daugiau klausimų kyla dėl NATO. Pasak buvusio prezidento Donaldo Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais, prezidento J. Bideno pažadai dėl NATO gynybos, kai kurioms Aljanso narėms yra tik spektaklis[9].
Praėjusią savaitę kreipdamasis į Rytų Europos šalių grupę Bukarešto devynetą J. Bidenas pabrėžė vieningo NATO svarbą.
„5 straipsnis yra šventas Jungtinių Valstijų įsipareigojimas. Mes ginsime tiesiog kiekvieną NATO colį“, – sakė JAV prezidentas.
Vis gi, D. Trumpo administracijos patarėjas saugumo klausimais, generolas leitenantas Keithas Kelloggas teigia, kad šalys, kurios gynybai neskiria 2 proc. savo BVP, gali būti nepajėgios kariauti ginant visą Aljansą. Pasak K. Kelloggso, šiuo atveju ne mažiau svarbus yra ir 3 NATO straipsnis, kuriame teigiama, kad NATO šalys turi pakankamai finansuoti savo gynybą, kad galėtų apginti save ir partneres.
„Jie dera tarpusavyje. Jie abu yra svarbūs. Jie abu priklauso vienas nuo kito. Jei nepasieksite 2 % BVP, neturėsite karinės struktūros, karinių pajėgų, kad galėtumėte paremti likusias Aljanso šalis, kai jos įgyvendina 5 straipsnį“, – teigia ekspertas.
Pačios JAV šiuo metu gynybai išleidžia beveik 4 proc. savo BVP. Tarp geriausiai pasiruošusių valstybių K. Kelloggsas išskiria Lenkiją, Baltijos šalis bei Jungtinę Karalystę. Vis dėlto, tai vos kelios valstybės iš 30-ies šalių gynybinio bloko.
