Rusija liko viename didžiausių tarptautinių mokslo projektų
Europos Sąjunga po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą nutraukė arba smarkiai apribojo daugelį mokslinio bendradarbiavimo ryšių su Maskva. Tačiau Rusijos specialistai ir įmonės toliau dalyvauja ITER – Prancūzijos pietuose statomame didžiausiame pasaulyje eksperimentiniame branduolių sintezės įrenginyje.
ITER projekte dalyvauja Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos, Kinija, Indija, Japonija, Pietų Korėja ir Rusija. Skaičiuojant visas ES valstybes, bendradarbiavimas apima daugiau kaip 30 šalių. Projektas įgyvendinamas Kadaraše, netoli Sen Pol lez Diuranso miestelio.
Politiniu požiūriu tokia partnerystė atrodo prieštaringa. ES didina ekonominį spaudimą Rusijai, riboja jos prieigą prie pažangiųjų technologijų ir kaltina Maskvą hibridinėmis atakomis, tačiau vienoje strategiškai svarbiausių ateities energetikos programų bendradarbiavimas nenutrūko.
ITER turi parodyti, ar sintezės energija gali būti naudojama pramonėje
ITER – tai ne komercinė elektrinė ir ne būsimas elektros tiekėjas Europos vartotojams. Tai eksperimentinis tokamakas, kuriuo siekiama įrodyti, kad branduolių sintezės reakciją galima stabiliai valdyti ir iš jos gauti daugiau šiluminės galios, negu plazmai perduodama išorinėmis kaitinimo sistemomis.
Branduolių sintezės metu lengvieji atomų branduoliai sujungiami į sunkesnį branduolį. ITER įrenginyje planuojama naudoti dvi vandenilio formas – deuterį ir tritį, o jų plazmą įkaitinti iki maždaug 150 mln. laipsnių temperatūros.
Plazmą nuo reaktoriaus sienelių turės atskirti itin stiprus magnetinis laukas. Jeigu eksperimentai bus sėkmingi, ITER sukauptos žinios galės būti panaudotos vėlesnėms demonstracinėms elektrinėms kurti. Vis dėlto komercinis branduolių sintezės naudojimas energetikoje realistiškai siejamas tik su antrąja šio amžiaus puse.
Rusija teikia 9,1 proc. projekto statybos indėlio
Europos Sąjunga finansuoja ir pagamina didžiausią ITER statybos dalį – jos indėlis siekia 45,6 proc. Kiekvienam kitam pagrindiniam partneriui, įskaitant Rusiją, tenka po 9,1 proc. projekto statybos įsipareigojimų.
Tačiau šios dalys neturėtų būti suprantamos vien kaip tiesioginiai piniginiai mokėjimai. Didžioji ITER indėlių dalis teikiama natūra: projekto narės savo šalyse gamina sutartus įrenginius, sistemas ir komponentus, o vėliau pristato juos į statybų aikštelę Prancūzijoje.
Tokia sistema buvo pasirinkta tam, kad kiekvienas partneris įgytų praktinės patirties kuriant branduolių sintezės technologijas. Kartu ji sukūrė sudėtingą tarptautinę tiekimo grandinę, kurioje skirtingose valstybėse gaminami komponentai turi veikti kaip vienos mašinos dalys.
Rusija tiekia nepakeičiamus magnetų ir plazmos įrenginius
Vienas svarbiausių Rusijos įsipareigojimų yra PF1 poloidinio lauko ritės gamyba. Ši milžiniška elektromagnetinė ritė priklauso sistemai, kuri padeda formuoti, valdyti ir stabilizuoti reaktoriaus viduje esančią plazmą.
Rusija taip pat tiekia girotronus – galingus įrenginius, generuojančius aukšto dažnio elektromagnetines bangas. Jos naudojamos elektronams plazmoje kaitinti ir padeda pasiekti branduolių sintezės reakcijai reikalingą temperatūrą.
Rusijos pramonės atsakomybė apima ir viršutines vakuuminės kameros angas, per kurias įrengiamos diagnostikos bei plazmos kaitinimo sistemos. Maskva taip pat gamina superlaidžių magnetų maitinimo ir apsaugos įrangą: komutavimo sistemas, šynas, energiją sugeriančius rezistorius, valdymo spintas ir avarinio energijos išleidimo įrenginius.
Vienos valstybės komponentų negalima lengvai pakeisti kitais
ITER nėra sudarytas iš savarankiškų nacionalinių modulių, kuriuos būtų galima paprastai pakeisti alternatyviais gaminiais. Pavyzdžiui, poloidinio lauko magnetų sistema apima Europoje, Rusijoje ir Kinijoje pagamintas dalis, kurios projektuojamos kaip vienas tarpusavyje susietas mechanizmas.
Norint atsisakyti Rusijos komponentų, neužtektų užsakyti panašią detalę kitoje valstybėje. Teiktų peržiūrėti techninius brėžinius, sertifikavimo procedūras, medžiagų savybes, jungtis, aušinimą, valdymo programas ir kitų sistemų suderinamumą.
Kai kurios Rusijoje gaminamos dalys jau yra pristatytos, kitos – pasiekusios pažengusią gamybos arba bandymų stadiją. Jų keitimas galėtų pareikalauti daugelio metų ir dar labiau padidinti projekto, kuris jau susidūrė su vėlavimais bei sąnaudų augimu, kainą.
Rusijos negalima paprastai pašalinti iš projekto
ITER veiklą reglamentuoja 2006 metais pasirašytas tarptautinis susitarimas, įsigaliojęs 2007 metais. Projekto taisyklėse nėra mechanizmo, leidžiančio kitoms narėms balsavimu pašalinti vieną partnerę.
ES energetikos komisaras Danas Jørgensenas, atsakydamas į Europos Parlamento narių klausimą, nurodė, kad valstybė gali pasitraukti savo sprendimu, tačiau negali būti pašalinta kitų ITER narių. Rusija nepareiškė ketinanti trauktis ir toliau vykdo savo įsipareigojimus.
Tai nereiškia, kad ITER automatiškai netaikomos jokios sankcijos. Organizacija tvirtina, kad visi su projektu susiję veiksmai vykdomi laikantis galiojančių teisinių ir reguliavimo reikalavimų. Vis dėlto ES sankcijos Rusijai nėra visuotinis bet kokio mokslinio ar branduolinio bendradarbiavimo draudimas, todėl ITER veikla gali tęstis pagal atskirą tarptautinę teisinę sistemą.
Ryšiai su Rusijos mokslu neapsiriboja senomis sutartimis
Po 2022 metų ES sustabdė Rusijos dalyvavimą programose „Horizon Europe“, „Horizon 2020“, Euratomo mokslinių tyrimų bei mokymo veikloje ir „Erasmus+“. Europos branduolinių tyrimų organizacija CERN panaikino Rusijos stebėtojos statusą ir atsisakė naujo institucinio bendradarbiavimo.
ITER pasirinko kitokią kryptį. 2026 metų birželį organizacija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Rusijos Kurčiatovo institutu. Jame numatytas keitimasis moksline informacija, bendros mokslinių tyrimų programos ir specialistų rengimas.
Liepos mėnesį ITER statybų aikštelėje lankėsi Rusijos mokslo ir aukštojo mokslo ministras Valerijus Falkovas su gausia delegacija. Tokie kontaktai rodo, kad bendradarbiavimas nėra vien pasyvus iki 2022 metų sudarytų sutarčių vykdymas – kuriami ir nauji instituciniai ryšiai.
Europos Parlamente reikalaujama įvertinti saugumo riziką
Dalis Europos Parlamento narių abejoja, ar Rusijai turėtų būti paliktas vaidmuo kuriant strategiškai svarbias branduolių sintezės technologijas. Jie ragina Europos Komisiją parengti planą, kaip ilgainiui sumažinti technologinę priklausomybę nuo Rusijos.
Vokietijos europarlamentarė Andrea Wechsler teigia, kad Komisija iki šiol nepateikė įtikinamos politinės strategijos dėl Rusijos dalyvavimo ITER valdyme ir technologinėje sistemoje. Jos nuomone, būtina atlikti išsamų saugumo vertinimą ir užtikrinti, kad nebūtų kuriamos naujos priklausomybės.
Kritikai nebūtinai reikalauja izoliuoti visus Rusijos mokslininkus. Pagrindinis klausimas – ar bendradarbiavimas tokioje srityje gali būti laikomas politiškai neutraliu, kai branduolių sintezės technologijos turi potencialią ekonominę, pramoninę ir strateginę vertę.
ES į branduolių sintezę investuoja vis daugiau
Branduolių sintezė tampa vis svarbesne Europos energetikos politikos dalimi. Europos Komisija rengia atskirą sintezės strategiją ir paskelbė skirsianti 330 mln. eurų sektoriaus plėtrai, technologijoms bei specialistų gebėjimams stiprinti.
2026 metų liepos mėnesio ES Tarybos dokumente, kuriame vertinama branduolinės energetikos ir ITER reikšmė, Rusija tiesiogiai nepaminėta. Dokumente tik nurodyta, kad ES turi tęsti bendradarbiavimą su ITER organizacija ir jos partneriais.
Tai atskleidžia politinį kompromisą: Briuselis nenori legitimuoti įprastų mokslinių santykių su Maskva, tačiau kartu negali lengvai atsisakyti Rusijos komponentų ir specialistų, nes tai gali pakenkti visam projektui.
ITER tapo mokslo ir geopolitikos konflikto pavyzdžiu
Bendradarbiavimo šalininkai pabrėžia, kad ITER buvo kuriamas kaip kelias politines kartas trunkantis projektas, turintis atlaikyti tarptautines krizes. Branduolių sintezės tyrimai reikalauja milžiniškų investicijų ir kompetencijų, kurių viena valstybė negali lengvai sutelkti.
Kita vertus, technologinė tarpusavio priklausomybė suteikia partneriams įtakos vieniems kitų sprendimams. Kuo labiau strateginė technologija priklauso nuo vienoje priešiška laikomoje valstybėje gaminamų komponentų, tuo sudėtingiau politines sankcijas atskirti nuo praktinių pramonės interesų.
Todėl Rusijos vaidmuo ITER nėra paprasta sankcijų spraga ar visiškas Maskvos izoliavimo politikos paneigimas. Tai anksčiau sukurtos tarptautinės sutarties, sunkiai pakeičiamų technologijų ir tarpusavyje susietų tiekimo grandinių rezultatas. Tačiau nauji susitarimai su Rusijos institucijomis jau kelia kitą klausimą – kur baigiasi būtinybė užbaigti bendrą įrenginį ir prasideda naujos strateginės priklausomybės kūrimas.
Šaltiniai
„Euronews“. (2026). The Russian Exception: Why Moscow Still Has a Role in Europe’s ITER Fusion Project Despite EU Sanctions. https://www.euronews.com/my-europe/2026/09/09/the-russian-exception-why-moscow-still-has-a-role-in-europes-iter-fusion-project-despite-e
ITER organizacija. (2024). Recent Milestones in Russia. https://www.iter.org/node/20687/recent-milestones-russia
Europos Sąjungos Taryba. (2026). EU Sanctions Against Russia: Questions and Answers. https://www.consilium.europa.eu/en/policies/sanctions-against-russia-explained/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai paaiškina Rusijos vaidmenį ITER projekte, kas yra aktualu tiek Lietuvos, tiek pasaulio kontekste. Informacija apie branduolių sintezės technologijas ir tarptautinį bendradarbiavimą yra vertinga skaitytojams.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Rusijos dalyvavimą ITER projekte, aiškiai nurodo projekto struktūrą ir finansavimo detales, taip pat išlaiko nešališkumą, todėl atitinka žurnalistikos etikos normas.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes nagrinėja Rusijos vaidmenį tarptautiniame ITER projekte, kuris yra svarbus energetikos ateičiai. Be to, jis atskleidžia politinius ir ekonominius aspektus, susijusius su bendradarbiavimu, kas yra svarbu Lietuvos auditorijai šiuo metu.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Rusijos dalyvavimą ITER projekte, kuris yra esminis branduolių sintezės tyrimų projektas. Tai padeda suprasti tarptautinį bendradarbiavimą mokslo srityje, nepaisant politinių įtampų.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Rusijos dalyvavimą ITER projekte, neskatindamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos. Jame analizuojama sudėtinga tarptautinė situacija, kas prisideda prie emocinės pusiausvyros.
