Dvidešimt pirmasis ES sankcijų paketas priimtas tik pašalinus arba susilpninus dalį siūlytų ribojimų
Europos Sąjungos valstybės liepos 23 dieną patvirtino dvidešimt pirmąjį sankcijų Rusijai paketą. Naujos priemonės nukreiptos prieš Rusijos energetikos, finansų, kriptovaliutų ir karinį pramoninį sektorius, tačiau susitarimas pasiektas tik po kelias savaites trukusių derybų ir daugybės nacionalinių išimčių.
Galutinis dokumentas gerokai skiriasi nuo pradinio Europos Komisijos pasiūlymo. Graikija, Bulgarija, Vokietija, Portugalija, Prancūzija, Italija ir Austrija grasino vetuoti visą paketą arba reikalavo išbraukti jų ekonominiams bei politiniams interesams nepalankias nuostatas.
Sankcijoms ES Taryboje reikalingas visų 27 valstybių pritarimas. Todėl net viena vyriausybė gali sustabdyti visą paketą ir reikalauti nuolaidų srityse, kurios dažnai būna tiesiogiai susijusios su konkrečiomis nacionalinėmis bendrovėmis ar pramonės šakomis.
ES institucijos galutinį susitarimą pristatė kaip dar vieną vienybės demonstraciją. Vis dėlto derybų eiga atskleidė, kad praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą valstybės vis labiau vertina sankcijų kainą savo ekonomikai ir vis atkakliau gina nacionalinius interesus.
Graikija vetavo sankcijas, kol jos laivybos bendrovėms buvo palikta teisė gabenti rusiškas SGD
Didžiausia kliūtimi tapo Graikijos prieštaravimas planui uždrausti ES bendrovėms teikti rusiškų suskystintų gamtinių dujų transportavimo paslaugas. Toks draudimas būtų apribojęs galimybę Europos laivybos operatoriams gabenti rusiškas SGD trečiųjų valstybių klientams.
Graikija valdo didžiausią pasaulyje prekybinį laivyną, o šalies bendrovės užima svarbią vietą pasaulinėje dujų transportavimo rinkoje. Atėnai teigė, kad draudimas nesumažintų Rusijos SGD eksporto, nes graikų laivus pakeistų Kinijos, Japonijos, JAV arba kitų valstybių operatoriai.
Ypatingas dėmesys derybose teko Graikijos bendrovei „Dynagas“, kurios laivai aptarnauja Rusijos Jamalo SGD projektą. „Euronews“ duomenimis, Graikijos vyriausybė ir „Dynagas“ išimtį gynė beveik vienodais argumentais, todėl kitų valstybių diplomatai Atėnų poziciją siejo su konkrečiais komerciniais interesais.
Graikija veto nepanaikino tol, kol kitos šalys sutiko įrašyti vienų metų išimtį. Ji leidžia pagal iki 2022 metų sudarytas sutartis gabenti rusiškas SGD klientams už Europos Sąjungos ribų.
Išimtis gali būti peržiūrima ir pratęsiama, o transportuojamų dujų kiekis negalės viršyti 2025 metų lygio. Naujos sutartys su Rusijos SGD tiekėjais ES bendrovėms neleidžiamos, tačiau esamiems ilgalaikiams susitarimams paliktas veikimo kelias.
Bulgarija pasiekė, kad iš sankcijų sąrašo būtų išbraukti patriarchas Kirilas ir Vagitas Alekperovas
Bulgarija pagrasino blokuoti visą sankcijų paketą, jeigu į asmenų, kuriems būtų įšaldytas turtas ir uždrausta atvykti į ES, sąrašą būtų įtrauktas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas. Sofija taip pat priešinosi buvusio „Lukoil“ vadovo ir vieno iš koncerno įkūrėjų Vagito Alekperovo įtraukimui.
Abu asmenys iš galutinio sąrašo buvo pašalinti. Patriarchą Kirilą ES mėginta sankcionuoti ir anksčiau, tačiau ankstesnius pasiūlymus blokuodavo Vengrijos vyriausybė.
Bulgarijos pozicija pasikeitė po to, kai šalies vyriausybei pradėjo vadovauti prezidento pareigas anksčiau ėjęs Rumenas Radevas. Bulgarijos veto parodė, kad prieštaravimai asmeninėms sankcijoms nepriklauso vien nuo anksčiau dažniausiai jas stabdžiusių Vengrijos ar Slovakijos.
Galutiniame pakete vis tiek įrašyti 48 fiziniai ir 170 juridinių asmenų. Iš viso turto įšaldymo ir kitų ribojimų sąrašas papildytas 218 pavardžių bei organizacijų – tai didžiausias vienu metu įtrauktų subjektų skaičius per pastaruosius ketverius metus.
Vokietija ir Portugalija sustabdė rusiškų menkių bei rudagalvių menkių importo ribojimus
Europos Komisija buvo pasiūliusi riboti rusiškų žuvų, pirmiausia menkių ir rudagalvių menkių, importą. Rusijos žuvininkystės sektorius iki šiol buvo daug mažiau paliestas sankcijų negu naftos, dujų, metalų ar bankų sektoriai.
Šiam pasiūlymui pasipriešino Vokietija ir Portugalija. Abi valstybės įspėjo, kad staigus rusiškų žuvų tiekimo apribojimas pakenktų jų žuvies perdirbimo įmonėms, prekybininkams ir vartotojams.
Po kelių derybų etapų žuvininkystei numatytos priemonės iš paketo buvo visiškai pašalintos. Kai kurių diplomatų teigimu, Europos Komisijos pasiūlymas buvo nepakankamai parengtas, o valstybės iš anksto negavo išsamaus galimo ekonominio poveikio vertinimo.
Šis ginčas parodė vis didėjančią sankcijų rengėjų problemą. Bankininkystė, energetika, transportas, technologijos ir karinė pramonė jau yra apimti daugybės ribojimų, todėl kiekvienas naujas paketas vis dažniau paliečia iki šiol saugotas ES ekonomikos grandines.
Prancūzija ir Italija susilpnino planą uždrausti Rusijos kariams atvykti į Šengeno erdvę
Pradiniame pakete buvo numatytas platesnis draudimas Rusijos kariams ir buvusiems kariams atvykti į Šengeno erdvę. Priemonė būtų galėjusi būti taikoma asmenims, dalyvavusiems kare prieš Ukrainą arba tarnavusiems su Rusijos kariuomene susijusiuose junginiuose.
Prancūzija ir Italija pasipriešino automatiniam ir visa apimančiam draudimui. Po pakartotinių dokumento pakeitimų galutiniame pakete liko tik teisinis pagrindas tokį ribojimą įvesti ateityje.
ES Taryba nurodė, kad valstybės politiškai ir teisiškai įsipareigojo spręsti Rusijos karių keliamą grėsmę, tačiau konkreti priemonės įsigaliojimo data nenustatyta. Dėl jos dar turės būti priimtas atskiras sprendimas.
Todėl ši sankcija šiuo metu nesukuria automatinio visų Rusijos karių įleidimo į Šengeno erdvę draudimo. Praktinis jos poveikis priklausys nuo vėlesnių ES Tarybos sprendimų ir valstybių gebėjimo nustatyti, kurie asmenys tarnavo Rusijos karinėse struktūrose.
Austrija pasiekė pažadą ieškoti sprendimo dėl „Raiffeisen Bank International“ prarastų 2,1 mlrd. eurų
Austrija derybose vėl iškėlė reikalavimą panaikinti sankcijas bendrovei „Rasperia Trading“. Su Rusijos verslininku Olegu Deripaska siejama bendrovė anksčiau valdė Austrijos statybų grupės „Strabag“ akcijų paketą.
Austrijos bankas „Raiffeisen Bank International“ Rusijoje patyrė maždaug 2,1 mlrd. eurų nuostolį po teismo sprendimo, susijusio su „Rasperia“. Vienoje buvo siekiama sankcionuotą „Rasperia“ turtą panaudoti bent daliai banko nuostolių kompensuoti.
Ankstesni Austrijos prašymai buvo kategoriškai atmesti. Šį kartą ES ambasadoriai sutiko vėliau ieškoti galimo sprendimo, nes buvo baiminamasi, kad Austrija gali prisidėti prie sankcijų paketo blokavimo.
Tai dar nereiškia, kad sankcijos „Rasperia“ jau panaikintos arba kad „Raiffeisen Bank International“ automatiškai gaus kompensaciją. Austrija išsiderėjo politinį pažadą klausimo neatmesti ir tęsti jo svarstymą atskirai nuo dvidešimt pirmojo paketo.
ES įšaldė 94 Rusijos finansų įstaigų turtą ir išplėtė operacijų draudimą dar 33 bankams
Nepaisant išimčių, galutiniame sankcijų pakete paliktos plataus masto finansinės priemonės. ES įvedė turto įšaldymą ir draudimą suteikti lėšų 94 Rusijos bankams bei kitoms svarbioms finansų institucijoms.
Operacijų draudimas išplėstas dar 33 Rusijos kredito ir finansų įstaigoms. Taip pat sankcionuotas vienas Kirgizijos bankas, siejamas su Rusijos finansinių pranešimų sistema SPFS, ir trys kiti ne Rusijoje veikiantys bankai, kaltinami sankcijų apėjimu.
Ribojimai pritaikyti keturiolikai kriptovaliutų paslaugų platformų, veikiančių Sakartvele, Panamoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Maršalo Salose, Kirgizijoje ir Baltarusijoje. Į sąrašą pateko ir keturi su tarpvalstybiniu atsiskaitymų tinklu A7 susiję subjektai.
ES taip pat sukūrė galimybę visiškai uždrausti operacijas su trečiosiose šalyse veikiančiais kriptovaliutų paslaugų teikėjais, jeigu jie padeda Rusijai apeiti sankcijas. Tai suteikia Briuseliui priemonę veikti prieš ne Rusijoje registruotas platformas, kurios aptarnauja Rusijos finansinius srautus.
Rusijos naftos kainos riba įšaldyta iki 2027 metų liepos, sankcionuotas dar 41 šešėlinio laivyno laivas
ES sustabdė automatinį rusiškos naftos kainos ribos perskaičiavimą iki 2027 metų liepos 15 dienos. Šiuo metu riba išlaikoma ties 44,10 JAV dolerio už barelį, nors pagal anksčiau sutartą mechanizmą dėl pasaulinių naftos kainų augimo ji galėjo pakilti iki maždaug 58 dolerių.
Kainos kilimą paskatino Hormūzo sąsiaurio uždarymas ir su karu prieš Iraną susiję energijos rinkos sutrikimai. Jeigu ES nebūtų sustabdžiusi automatinio perskaičiavimo, Rusija būtų galėjusi teisėtai parduoti naftą, naudodamasi Vakarų transportavimo ir draudimo paslaugomis, gerokai aukštesne kaina.
Sankcijų sąrašas papildytas 41 laivu, siejamu su Rusijos šešėliniu laivynu. Iki šio sprendimo ES ribojimai jau buvo taikomi 632 laivams, todėl bendras sankcionuotų laivų skaičius padidėjo iki 673.
Naujos taisyklės apima ir laivus, kurie šešėlinio laivyno tanklaiviams tiekia degalus ar teikia kitas paslaugas. Sankcijos pritaikytos aštuonioms šioje sistemoje veikiančioms bendrovėms, vienam asmeniui ir pirmą kartą – šešėlinį laivyną įgulomis aprūpinančiai agentūrai.
Sankcijos palietė Rusijos ir Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas bei bepiločių orlaivių tiekimo grandines
ES į sąrašą įtraukė tris Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, vieną didelę Baltarusijos gamyklą ir bendrovę, sukurtą Baltarusijos naftos produktams parduoti Rusijoje. Dar penkiems naftos prekybininkams pritaikytas operacijų draudimas.
Po šešių mėnesių įsigalios operacijų su Sakartvelo Kulevio naftos perdirbimo gamykla draudimas. ES teigimu, ši įmonė prekiauja rusiška nafta ir ją perdirba.
Sankcijos taip pat pritaikytos dviem Rusijos uostams ir keturiems oro uostams. Įmonės, parduodančios SGD tanklaivius, turės apie tokius sandorius pranešti, o sutartyse numatyti apsaugos priemones, kad laivai nebūtų perparduodami Rusijai ar naudojami jos interesais.
Griežtesni eksporto ribojimai įvesti 51 bendrovei, siejamai su Rusijos kariniu ir pramoniniu kompleksu. Daugiau kaip 50 į paketą įtrauktų subjektų dalyvauja tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių gamyboje arba jų komponentų tiekimo grandinėse.
Ginčas dėl sankcijų atskleidė nacionalinių interesų grįžimą į ES sprendimų centrą
Dvidešimt pirmasis paketas paneigia teiginį, kad Europos Sąjunga jau nepajėgi susitarti dėl naujų sankcijų. Visos 27 valstybės galiausiai balsavo už priemones, kurios apima šimtus finansų, energetikos ir karinės pramonės subjektų.
Tačiau vien pats paketo priėmimas neatskleidžia viso politinio vaizdo. Derybose Graikija gynė laivybą, Vokietija ir Portugalija – žuvies perdirbimo pramonę, Austrija – savo banką, o Bulgarija, Prancūzija ir Italija siekė pakeisti joms nepriimtinas politines bei asmenines sankcijas.
Anksčiau kitų šalių prieštaravimus dažnai užgoždavo buvusio Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno veto. Jam pasitraukus iš valdžios paaiškėjo, kad sankcijų išimčių siekia gerokai daugiau ES narių, įskaitant valstybes, kurios viešai nuosekliai deklaruoja paramą Ukrainai.
Kiekvienas naujas ribojimas turi vis aiškesnių pasekmių pačios Europos įmonėms, tiekimo grandinėms ir vartotojams. Todėl sankcijų rengimas palaipsniui keičiasi iš politinio solidarumo demonstravimo į vis sudėtingesnes derybas, kuriose valstybės skaičiuoja konkrečius nacionalinius nuostolius.
Dalis ES diplomatų siūlo ateityje atsisakyti didelių paketų ir naujas priemones priimti palaipsniui, kai jos parengiamos. Toks metodas jau taikomas sankcionuojant pavienius Rusijos šešėlinio laivyno laivus, tačiau jis nepanaikintų pagrindinės problemos – sankcijoms ir toliau reikėtų vieningo visų valstybių pritarimo.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Chaotic sanctions negotiations expose cracks in EU front versus Russia
https://www.euronews.com/my-europe/2026/07/24/chaotic-sanctions-negotiations-expose-cracks-in-eu-front-versus-russia
Europos Sąjungos Taryba. (2026). 21st package of sanctions: EU hits Russian energy, financial services and crypto hard
https://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2026/07/23/21st-package-of-sanctions-eu-hits-russian-energy-financial-services-and-crypto-hard/
Reuters. (2026). EU targets Russian banks in new sanctions package over Ukraine war
https://www.reuters.com/business/finance/eu-ambassadors-agree-21st-sanctions-package-against-russia-eu-diplomats-say-2026-07-23/
