„Gazprom” gniaužtai Europai, iš kurių išsivaduoti gali būti sudėtinga
Politinės galios dvikova tarp Europos ir Rusijos senąjį žemyną šaltomis žiemomis gali palikti be dujų rezervo. Dujų tiekimas Europai mažėja, kainos didėja, o ši įtempta situacija, tikėtina, susijusi su Rusijos siekiu kuo greičiau užbaigti Nord Stream 2 dujotiekio statybas.
Vis tik, ruošiantis žiemos sezonui, pastebint išsekusius dujų rezervus ir vangų „Gazprom” požiūrį į šių rezervų užpildymą, diskusijos dėl sudėtingos situacijos orams atvėsus yra visiškai pagrįstos.
Dar 2021-ųjų birželį „Gazprom” pranešė, jog laikinai sustabdys 2 Rusijos eksporto dujotiekius Europai ir nusprendė nerezervuoti jokio papildomo tiekimo per Ukrainą liepos mėnesiui, nors būtent tokios įvykių sekos buvo tikimąsi.
Remontuojami transporto keliai Vokietijos link yra uždaromi: tiek dujotiekis „Jamal“, einantis per Baltarusijos ir Lenkijos teritoriją, tiek ir kur kas didesnis „Nord Stream“, besidriekiantis Baltijos jūra.
Pats „Gazprom” praneša, jog šie remonto darbai reiškia, jog dujų tiekimas sumažės 2 milijardais kubinių metrų.
Dėl gana ilgo šaltojo periodo šių metų pradžioje, kas lėmė didžiulį dujų poreikį, „Gazprom” jau vėlavo atlikti savo įsipareigojimus ir numatytu laiku pristatyti dujų atsargas tiek pačiai Rusijai, tiek ir vienai iš pagrindinių pirkėjų – Europai.
Pastebint nemažėjantį dujų poreikį Europoje, Ukrainos dujų tiekimo operatorius pasiūlė „Gazprom” galimybę, už papildomą mokestį, dujas tiekti naudojantis jų dujotiekiu[1].
Dujų tiekimo gigantė, regis, tokiu pasiūlymu nepasinaudojo, tad Europa tampa savotiška įkaite.
Ekspertai neabejoja, jog auganti dujų kaina ir prastėjančios pristatymo sąlygos tiesiogiai koreliuoja su gana įtemptais šalių santykiais. Vis tik, iš šios situacijos Europai išsivaduoti, atrodo, bus ypač sunku.
Atsargos senka, bet dujų Europai tuoj ims stigti
Liepos mėnesį dujų tiekimo milžinė „Gazprom” įsipareigojo per Ukrainą, pristatyti dar didesnį dieninį dujų kiekį nei įprastai, remiantis tiekimo susitarimu, pasirašytu su Europa.
Vis tik, akivaizdu, kad šie įsipareigojimai įvykdyti nebus, o ribojami dujų tiekimo kiekiai turėtų padaryti spaudimą žemynui, siekiant paspartinti „Nord Stream 2“ užbaigimą, dėl kurio Europoje kilo nemenkos diskusijos.
Kita vertus, pati bendrovė „Gazprom“ tvirtina išpildanti visus savo įsipareigojimus bei tikina, jog klientų užsakymų įvykdymas yra prioritetas, pagal kurį ir yra rezervuojamas tranzitinis pajėgumas[2].
Jei įsipareigojimų laikymasis nėra kvestionuojamas, tuomet belieka išsiaiškinti, kodėl bendrovė, nepaisant augančio dujų poreikio bei kainų, nepadidino produkto tiekimo apimčių Europai? Ekspertai aiškina, kad „Gazprom” naudoja daugiau dujų iš rezervų, todėl šie, pavyzdžiui vienas didžiausių, esančių netoli Vokietijos miestelio Rehdeno ar Austrijos miesto Haidacho, šiuo metu yra bene visiškai išsunkti.
Būtent todėl teigti ir įrodyti, kad bendrovė nevykdo produkto tiekimo sudėtinga: dujų atsargos senka, tačiau Europa jų gauna mažiau.
Be Rusijos malonės, nebus ir dujų atsargų
Šiuo metu situacija atrodo miglota. Rusijos žiniasklaidoje rašoma, jog bene svarbiausias šios istorijos aspektas: Nord Stream 2 dujotiekio pabaigimas. Taigi, dujų tiekimo sulaikymą galima interpretuoti ne kaip ką kitą, o kaip eilinį Rusijos jėgos demonstravimą bei spaudimą vakarams.
Rusijos žiniasklaida nevengia tiesiai šviesiai teigti, jog „Gazprom” sulaiko dujas skirtas Europos rinkai ir siunčia akivaizdžią žinutę: tik palaikant draugiškus ryšius, energijos tiekimas bus stabilus ir užtikrintas.
Šiuo metu, atrodo, kad Europa per Ukrainą gaus tik tiek dujų, tiek yra numatyta tiekimo kontrakte, pasirašytame Rusijos bei Ukrainos, dar 2019-ųjų pabaigoje.
Vis tik, artėjant žiemai, Europa neišvengiamai pritrūks dujų, o tuomet teks rinktis: suteikti leidimą tęsti Nord Stream 2 darbus arba viduryje žiemos visą žemyną palikti be dujų atsargų.
Pirmasis variantas reikštų visišką galios atidavimą į Rusijos rankas, antrasis – liūdnas pasekmes visam žemynui[3].
