Rusija atnaujina branduolinę doktriną ir sugrąžina „RS-26 Rubež“ raketų kūrimą?
Vakarų raketų smūgių iš Ukrainos į Rusijos teritorijos gilumą fone Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino atnaujintą šalies branduolinę doktriną. Keliais mėnesiais anksčiau Maskva ir Pchenjanas pasirašė partnerystės susitarimą, numatantį abipusę karinę pagalbą.
Prieš kelias dienas Rusija atakavo Dnepro miestą. Tuomet Ukrainos pusė teigia, kad tam buvo panaudotos balistinės tarpkontinentinės raketos. Rusijos ir Ukrainos kariniai tinklaraštininkai teigia, kad tai buvo „RS-26 Rubež“ raketos.
Oficialaus patvirtinimo iš Rusijos gynybos ministerijos, tuo kartu, sulaukta nebuvo.
„Rubež“ buvo pradėtas kurti Rusijoje ne vėliau kaip 2006 m., naudojant „Topol-M“ ir „Jars“ raketų kūrimo patirtį. Galima teigti, kad tai – palengvinta „Jars“ versija. Tačiau 2016 m. programa buvo sustabdyta. Po dvejų metų buvo paskelbta, kad „Rubež“ sistemų Rusijos kariuomenė negaus, tačiau po to, kai 2018 m., dėl pasaulinės politikos pokyčių, Jungtinės Valstijos pasitraukė iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, buvo oficialiai paskelbta, kad ji pašalinta iš ginklų programų.[1]
Visgi atsižvelgiant į JAV pasitraukimą iš Sutarties dėl vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų naikinimo bei įtampą santykiuose su NATO, „Rubež“ kūrimo klausimas vėl tapo aktualus.
„Rubež“ paleidimo sistema sveria apie 80 tonų. Iš jos paleistos raketos gali skrieti iki 6000 km. Kietuoju kuru varomos raketos gali turėti atsiskiriančią kovinę galvutę su individualiai valdomais vienetais. Galvutės gali būti tiek branduolinės, tiek nebranduolinės.
Nuo raketos „Vojevoda“ iki raketos „Sarmat“
Viena iš pagrindinių Rusijos kariuomenės arsenalo raketų yra „R-36M Vojevoda“ – sunkiosios klasės tarpkontinentinė balistinė raketa. Ji buvo sukurtas dar Sovietų Sąjungoje ir jos veikimo nuotolis siekia nuo 10 200 iki 16 000 km.
„R-36M Vojevoda“ raketa, pasak autoritetingo amerikiečių leidinio „Military.com“, yra galingiausia pasaulyje. Ji gali įveikti priešraketinę gynybą ir pataikyti į bet kurį JAV tašką, smogdama mažiausiai dešimčia termobranduolinių blokų.
„Vojevoda“ turėtų būti pakeista „Sarmat“ raketų sistema, kurios veikimo nuotolis yra iki 18 000 km.
2022 metų balandį Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie pirmąjį sėkmingą raketos „Sarmat“ paleidimą iš Plesetsko kosmodromo Archangelsko srityje.
2023 m. Rugsėjį „Roscosmos“ vadovas Jurijus Borisovas pasidžiaugė, kad „Sarmat“ kompleksas buvo perduotas kariškiams.
Rugsėjo 23 d. „Reuters“, remdamasi palydoviniais vaizdais, pranešė apie tariamai nepavykusius „Sarmat“ raketos bandymus. Rusijos gynybos ministerija šios informacijos nekomentavo.
Pavojingas ginklas Rusijos arsenale yra ir „Iskander“ raketų sistema. „Iskander-M“ diapazonas yra iki 500 km. Ji gali būti aprūpinti daugybe skirtingų tipų galvučių. Raketa sveria apie 3,8 tonų ir juda apie 2000 m/s greičiu.
Operatyvinės-taktinės raketų sistemos yra dislokuotos netoli Kaliningrado. Potencialūs „Iskander“ taikiniai yra priešo raketų sistemos, daugkartinio paleidimo raketų sistemos ir tolimojo nuotolio artilerija, orlaiviai ir sraigtasparniai aerodromuose, vadavietės ir ryšių centrai.
Taip pat Rusija turi „Kalibr“ raketą, paleidžiama tiek iš sausumos, tiek iš jūros. Ji gali skristi viršgarsiniu greičiu, tačiau dažniausiai jos greitis yra 800-1000 km/h. Raketos įveikiamas nuotolis siekia 1500-2000 km. Ji skrenda palyginti neaukštai – 10–150 metrų aukštyje ir gali aplenkti reljefo nelygumus. Dėl radarams sunku užfiksuoti „Kalibr“ raketas, bet tai dar yra įmanoma.
JAV karinio jūrų laivyno Europoje ir Afrikoje vadas admirolas Džeimsas Fogo (James Foggo), kalbėdamas renginyje „Atlantic Council“, teigė, kad ji gali smogti bet kuriai Europos sostinei, ar tai būtų Varšuva, Paryžius, Londonas ar Berlynas.
Dž. Foggo priminė, kad Juodosios jūros rajone plaukioja šeši nauji Rusijos „Kilo“ klasės povandeniniai laivai, iš kurių gali būti paleistos „Kalibr“ raketos.
Valstybės Dūma yra ratifikavusi Rusijos ir Šiaurės Korėjos visapusiškos strateginės partnerystės sutartį
Spalio 24 dieną Valstybės Dūma ratifikavo Rusijos ir Šiaurės Korėjos visapusiškos strateginės partnerystės sutartį, kuri buvo pasirašyta Pchenjane 2024 metų birželį. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos, šis dokumentas yra „nekonfrontacinio, gynybinio pobūdžio ir nėra nukreiptas prieš trečiųjų šalių interesus“.[2]
Maskvos ir Pchenjano susitarimo 4 straipsnyje numatyta, kad „jei viena iš šalių patiria ginkluotą kurios nors valstybės ar kelių valstybių užpuolimą ir taip atsiduria karo padėtyje, kita šalis nedelsdama suteiks karinę ir kitokią pagalbą visomis turimomis priemonėmis pagal JT Chartijos 51 straipsnį ir pagal Rusijos Federacijos bei KLDR teisės aktus“.[3]
Michailas Zvinčiukas, karinis stebėtojas ir telegramos kanalo „Rybar“ kūrėjas, pažymėjo, kad KLDR „jau atlieka tam tikrą vaidmenį“ pagal partnerystės susitarimą su Rusija.
„Jie aprūpina mus šaudmenimis, raketų paleidimo įrenginiais ir prieštankinių raketų sistemomis, Sprendžiant iš filmuotos medžiagos iš atvirų šaltinių ir karinio konflikto zonos, tai jau yra gana reikšminga pagalba“, – teigė M. Zvinčiukas.
Šiaurės Korėjos balistinės raketos
KLDR dešimtmečius vykdo su raketomis susijusius bandymus, todėl sulaukė Jungtinių Valstijų, Japonijos ir Pietų Korėjos kritikos. Pagrindinis ginklas Pchenjano arsenale yra „Hwasong“ serijos balistinės raketos.
2017 metais Šiaurės Korėja išbandė tarpžemyninę balistinę raketą „Hwasong-15“. Pchenjanas tvirtina, kad ši raketa gali nešti „itin didelę sunkiąją kovinę galvutę, galinčią smogti visai JAV žemyninei daliai“. Jos deklaruojamas veikimo nuotolis siekia nuo 8 500 iki 13 000 km.[4]
2024 m. spalio 31 d. – prieš pat JAV prezidento rinkimus – KLDR paleido naują tarpžemyninę balistinę raketą „Hwasong-19“. Korėjos centrinė naujienų agentūra bandymą pavadino „labai svarbiu“, teigdama, kad jis pasiekė naują Šiaurės Korėjos strateginių raketų galios rekordą.
