Vokiečių verslai iš Rusijos tikrai pasitraukė?
Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, šalis agresorė sulaukė ne tik Vakarų lyderių pasmerkimo ir greitų sankcijų. Dėl vertybinės pozicijos ir vartotojų pasipiktinimo šimtai Vakarų kompanijų suskubo palikti Rusiją. Nuo energetikos įmonių iki prabangių mados dizainerių, staiga ar kiek lėčiau, tačiau Rusijos rinką apleido daugybė Vakaruose puikiai žinomų verslų. Tačiau, tai padarė tikrai ne visi.
Vokietijos žiniasklaida atkreipė dėmesį, kad kai kurios šalies įmonės vis dar plėtoja veiklą Rusijoje, o pastarosios valstybės prekybos centruose netrūksta ir vokiškų prekių bei produktų.
Kitų Vakarų šalių įmonės taip pat vis dar veikia Rusijoje, o tos, kurios nusprendžia trauktis – patiria ženklius praradimus. Be to, be darbo lieka tūkstančiai darbuotojų, kurie nenumatė, jog darbo vietą praras ne dėl masinių atleidimų ar kitų sunkmečio aktualijų, bet dėl karo.
Vokietijos prekės ir toliau pasiekia rusų namus
Rusai ištisus mėnesius turėjo apsieiti be kai kurių patogumų: dėl invazijos į Ukrainą įvestų sankcijų šalis neteko daugybės prekių ir paslaugų. Kita vertus, suklestėjo „šešėlinė prekyba“ dėl kurios, į šalies rinkas vis dar patenka daugybė Vakarų prekių[1].
Daugelis Vokietijos plataus vartojimo prekių gamintojų atsisako eksportuoti savo gaminius dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Pavyzdžiui, „Haribo“, „Jägermeister“, „Krombacher“ ir „Bitburger“ atsisako kadaise gana pelningo verslo su Rusijos klientais. Taip įmonės nori parodyti savo vertybinę politiką ir aiškiai išreikšti savo požiūrį į karą.
Tačiau, dešimtys rusų verslininkų jau sutvarkė daugelio maisto produktų importo iš Vokietijos formalumus. Remiantis atitikties deklaracijų duomenų baze, jų pateikimo skaičius beveik nesumažėjo, palyginti su tuo, kuris buvo prieš karą.
Rusijos vartotojai gali pirkti užsienio bendrovių produktus nepaisant Vakarų sankcijų
To priežastis yra klestinti „šešėlinė prekyba“. Žinoma, sankcijų apėjimas vykdant šešėlinę veiklą ne tik kenkia atitinkamų bendrovių įvaizdžiui, bet ir gamintojai yra beveik bejėgiai prieš tai kovoti. Teoriškai prekių ženklų savininkai Rusijoje gali uždrausti lygiagretų importą ir jį konfiskuoti. Tačiau realybė tokia, kad Rusijos muitinė užsienio produktus praleidžia.
Prekių importas be gamintojų leidimo Rusijoje nėra naujiena. 2008 m., kai Rusija įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją, prezidentas Vladimiras Putinas dėl Vakarų bendrovių spaudimo uždraudė lygiagretų importą. Kai 2014 m. jis aneksavo Krymą, šios nutarties atšaukimo galimybė buvo svarstoma, tačiau tik šių metų kovą V. Putinas galiausiai įteisino „šešėlinį“ importą.
Tai reiškia, kad Rusijos vartotojai gali pirkti užsienio bendrovių produktus nepaisant Vakarų sankcijų. Rusijos pramonės ir prekybos ministerija net sudarė prekių, kurias galima importuoti ir parduoti Rusijoje be gamintojo ir teisių turėtojo leidimo, sąrašą.
Liepos ir rugpjūčio mėnesiais dar buvo atlikti šio sąrašo pakeitimai. Štai keletas prekių iš 23 puslapių sąrašo: BMW, „Volkswagen“, „Škoda“, „Audi“, „Porsche“, „Mercedes-Benz“ ir kitų gamintojų automobiliai ir atsarginės dalys, „Volkswagen“, „Volvo“ varikliai ir komponentai. „Apple“, „Asus“, HP, „Nokia“, LG išmanieji telefonai ir kompiuterinė technika. Žaidimų konsolės, tokios kaip „Xbox“ ar „PlayStation“, mediena, kailiai, ginklai. Kai kurių iš daugiau nei 100 į sąrašą įtrauktų produktų grupių negalima parduoti oficialiose parduotuvėse, todėl interneto platformos, tokios kaip „Ozone“ ir „Wildberries“, klesti[2].
Dėl klestinčios šešėlinės prekybos Rusija taip pat turi iš esmės pertvarkyti savo ekonomiką ir verslo modelį. Pavyzdžiui, darbo skelbimai dabar jau įgauna naujas formas. Skelbiama, kad kai kur darbo ieškantys asmenys turėtų turėti įgūdžių, kurie padėtų atverti naujus pristatymo kanalus. Pavyzdžiui, Maskvoje jau ieškoma lygiagretaus importo vadovų. Jie turėtų išmanyti Europos ir Azijos rinkas, be to, turi gerai mokėti anglų ir kinų kalbas.
Vakarų įmonėms iš Rusijos pabėgti nėra taip lengva
Kai kurios Vakarų įmonės iš Rusijos trauktis net nesvarstė ir dabar toliau aktyviai vykdo ten savo veiklą. Vis dėlto įmonėms, kurios ir toliau vykdo verslą Rusijoje, dabar skiriama kur kas mažiau dėmesio.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Amerikos Jeilio universitetas tvarko Rusijoje veikiančių tarptautinių bendrovių registrą ir renka informaciją apie jų dabartinį statusą. Pavyzdžiui, Jeilio vadybos mokykla skaičiuoja daugiau kaip 1 000 iš Rusijos pasitraukusių įmonių.
Beveik 250 gerai žinomų bendrovių liko ištikimos Rusijai arba išsaugojo bent dalį savo veiklos. Daugiau nei 40 iš jų yra iš Vokietijos, tačiau šis sąrašas toli gražu nėra baigtinis.
Žinoma, galima suprasti ir verslininkus. Pasitraukti iš Rusijos nėra lengva, o vienas iš būdų tarptautinėms bendrovėms bent jau kol kas išlaikyti savo veiklą Rusijoje yra parduoti savo pačių verslą rusams arba kitiems tarptautiniams partneriams.
Užtenka pakeisti pavadinimą…
Vienas iš tokio sprendimo pavyzdžių yra Vokietijos batų mažmenininkė „Deichmann“, turinti 37 filialus Rusijoje. Prieš kelias savaites įmonė paskelbė pasitraukianti iš Rusijos, tačiau iš tiesų bendrovės pareiškime teigiama, kad Rusijos patronuojamoji įmonė buvo perduota „į geras rankas“.
Rusijos komercinio registro duomenimis, Rusijos „Deichmann“ patronuojamoji įmonė dabar turi naują pavadinimą ir vadinasi „NAM GmbH“. Jai vadovauja buvęs „Deichmann“ vadovas Vitalijus Krommas, kuris taip pat dirbo bendrovėje Vokietijoje. Oficialiai kompanija teigia, kad vėliau bus pakeistas Rusijoje veikiančių parduotuvių prekės ženklo pavadinimas, tačiau kol kas tai dar nepadaryta[3].
Verslai jaučiasi įsipareigoję Rusijai
Tiesa, Rusijoje vis dar aktyviai ir atvirai veikiančios Vokietijos įmonės susiduria su vis didesnėmis problemomis. Viena vertus, rusiški prekių ženklai keičia vakarietiškus produktus, kita vertus, kyla grėsmė prarasti darbuotojus dėl paskelbtos dalinės mobilizacijos. Tikslios pasekmės vis dar neaiškios.
Vadybos konsultacijų bendrovės Rusijoje generalinis direktorius Ulfas Šneideris duodamas interviu „WirtschaftsWoche“, teigė, kad Rusijoje vis dar veikia apie pusė tarptautinių korporacijų ir apie 80 proc. vidutinio dydžio įmonių.
Daugelis Vokietijos įmonių teigia, kad jų produktai ir paslaugos yra būtini pagrindiniams Rusijos gyventojų poreikiams tenkinti. Iš tiesų ES sankcijos netaikomos produktams, kurie skirti pagrindiniams poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, maistui ar vaistams.
Kai kurių maisto produktų atveju galima pastebėti, kad Rusijos verslininkai bando užpildyti Vakarų bendrovių paliktą spragą ir sukuria savo alternatyvas. Naujasis Rusijos greitojo maisto tinklas „Vkusno i Totschka“ vietoj „McDonalds“ prekiauja mėsainiais greitojo maisto restoranuose[5].
Tačiau, pakeisti vakarietiškus produktus naujai „išrastais“ rusiškais prekių ženklais įmanoma ne visose srityse. Be to, alternatyvų kūrimą apsunkina sankcijos, nes anksčiau importuoti pirminiai produktai nebetiekiami: pasitraukus Vakarų bendrovėms, pavyzdžiui, maisto produktų gamybos įrenginių priežiūra ir aptarnavimas gali būti nebeįmanomas.
Todėl kai kuriais atvejais aiškinama, kad Rusijoje vis dar veikiančios Vokietijos įmonės dažnai užtikrina elementarų gyventojų aprūpinimą, kurį Rusija vargu ar sugebėtų užtikrinti pati be užsienio įmonių.
Ekspertai taip pat pabrėžia, kad ne kiekviena įmonė gali iš karto nutraukti savo veiklą Rusijoje: prieš tvarkingai pasitraukiant iš rinkos, pirmiausia reikia išsiaiškinti teisinius klausimus, pavyzdžiui, dėl patentų ir prekių ženklų apsaugos.
Nukenčia tūkstančiai nieko dėtų darbuotojų
Ne paskutinėje vietoje lieka ir įmonių bei kompanijų darbuotojai, kurių apsauga taip pat yra svarbi. Spaudžiant investuotojams ir vartotojams, daugelis Vakarų bendrovių ėmė atsisakyti investicijų, uždarė parduotuves ir sustabdė pardavimus Rusijoje. Kai kurios iš jų, iš pradžių ėmusios laikinų priemonių, peržiūrėjo savo planus ir nusprendė visiškai pasitraukti iš šalies. Taip be darbo liko galbūt net šimtai tūkstančių rusų.
Pavyzdžiui, neseniai pranešta, kad „Ikea“ Rusijoje panaikino 10 000 darbo vietų, nes bendrovė galutinai traukiasi iš šios šalies[5].
„Ingka group“ generalinis direktorius Jesperas Brodinas pranešė, kad „Ikea“ Rusijoje atleido apie 10 000 iš 12 000 mažmeninės prekybos darbuotojų.
J. Brodinas sakė, kad „Ingka group“, kuriai priklauso didžioji dalis „Ikea“ parduotuvių, dar nenusprendė, ar parduos Rusijos parduotuves, kol kas jos vis dar veikia.
Dar birželio viduryje „Ikea“ paskelbė apie planus parduoti Rusijos gamyklas ir sumažinti darbuotojų skaičių. Nukentėjusiems darbuotojams buvo pasiūlytas kompensacijų paketas, gerokai viršijantis standartą. Tuomet buvo teigta, kad darbuotojams atlyginimus kompanija mokės iki rugpjūčio pabaigos.
