Rusijos Dūmos Gynybos komiteto narys perspėja, kad žmonės gali bėgti
Maskvoje lapkričio 7 d. įvyko piketas prieš mobilizaciją. Jame dalyvavo kelios dešimtys Ukrainoje esančių vyrų žmonų ir kitų karių giminaičių. Piketo dalyviai reikalavo apibrėžti mobilizacijos ribas ir vykdyti rotaciją. [1] Netrukus pasirodė informacija apie tai, kad šalies prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė, jog mobilizuotieji Ukrainoje liks iki konflikto pabaigos.
Komentuodamas situaciją Gynybos komiteto narys Viktoras Sobolevas neslėpė sulaukęs daug užklausų apie tai, kada pagaliau prasidės rotacija ir mobilizuotieji bus pakeisti.[2]
„Man rašė, kad jie jau metus kariauja, tačiau tiek jie dar nekariauja. Pinigus gauna nuo tada, kai buvo pašaukti, tačiau kariauti jie pradėjo maždaug nuo sausio, – į žmonių nepasitenkinimą atsakė politikas. – Dabar pagalvokite: norint pakeisti 300 tūkst. karių, reikia skelbti dar vieną dalinę mobilizaciją. Kai praėjusį kartą skelbėme mobilizaciją, 300 tūkst. surinkome, tačiau 600 tūkst. pabėgo. Kai kas sako, kad daugiau, tačiau 600 tūkst. tikrai.“[3]
Taip pat jis retoriškai teiravosi, kas buvo nuveikta per pastaruosius metus.
„Pasirūpinome jaunimo kariniu-patriotiniu auklėjimu ir dabar jie yra pasirengę ginti tėvynę, o paskelbus mobilizaciją patys skubės į karinius komisariatus ir stos į rikiuotę? Manau, kad ne. Dar daugiau, Kultūros ministerija irgi nelabai prisideda prie to, kad, kaip Antrojo pasaulinio karo metais, atsirastų savanoriai, kurie skubėtų į komisariatus nelaukdami šaukimo. Viso to nėra, todėl nauja mobilizacija taptų skausmingu įvykiu, su bėgimu į užsienį ir t.t. Tai – pirmas klausimas, – toliau problemas vardino Rusijos politikas. – Antras klausimas: ką daryti su lengvatomis, kurias gavo tarnauti pašauktų vyrų šeimos? Juos mes išsiuntėme, o jei dabar siųsime naujus, jiems irgi reikės taikyti lengvatas? Kaip spręsti šį klausimą? Ir kokios bus visuomenės nuotaikos, jeigu lengvatoms nebeliks lėšų?
Trečias klausimas – Gynybos ministerija renka norinčius tarnauti pagal sutartis. Savo noru, be mobilizacijos. Tikėtiną, kad vieną kitą esantį fronte bus galima pakeisti. Tiesa, tik tokiu atveju, jeigu iki metų pabaigos surinksime reikiamą norinčių tarnauti pagal sutartis skaičių, apmokysime juos ir suformuosime dalinius.“
V. Sobolevas priminė, kad visi kalba apie pergalę, tačiau vien ginantis jos pasiekti nepavyks
„Mes sėdime užsikasę gynyboje. Atmušinėjame kontrpuolimus. Mums reikia atkurti Ginkluotąsias pajėgas iki tokio lygio, kad jos vėl galėtų pulti ir pagaliau pasiekti tuos tikslus, kurie buvo iškelti prieš invazijos pradžią, – realybę įvardino politikas. – Aišku ir su šeimomis reikia palaikyti ryšį. Likviduoti negatyvius momentus, susijusius su išmokų gavimu, kompensacijomis už sužalojimus, už sunaikintą techniką ir t.t. Viskas turi veikti idealiai, bet dabar taip nėra. Taigi, jei surinksime užtektinai norinčių tarnauti pagal sutartis, o jie jau renkami, dalis tų, kurie tikrai nebenori tarnauti, bus pakeisti.“
Dūmos narys Andrejus Kolesnikas pareiškė, kad su praradimais reikia susitaikyti
Kitas Gynybos komiteto narys A. Kolesnikas patikino, kad apie jokius protestus nėra girdėjęs, bet pripažino, kad tai svarbu.
„Pirma buvo reikalavimas, kad mobilizuotieji periodiškai gautų atostogas. Bet prezidentas aiškiai pasakė, kad atostogauti bus galima tik du kartus per metus po 14 dienų. Ir dar galės ilsėtis sužeistieji. Ši tvarka kaip ir galioja, nes man rinkėjai dėl to nesiskundė, – nurodė politikas. – Visgi į moterų reikalavimus reikia atsižvelgti. Tiesa, pradžioje atostogų niekam neduodavo, bet dabar tas klausimas išspręstas. Buvo trikdžių ir maitinimo sistemoje. Tiek užfrontės ligoninėse, tiek priešakinėse linijose. Tai irgi yra svarbu.
Bet įstatuose yra straipsnis apie tai, kad karys turi kęsti sunkumus ir nepriteklius. Visi davė tokią priesaiką. Jeigu yra naujų reikalavimų, tai demonstracijomis ar mitingais, ypač – dabartiniu metu, nieko nepasieksi. Reikia raštu teikti pasiūlymus.“
Visgi A. Kolesnikas patikino, kad emociškai žmones supranta.
„Jeigu tarnauja moterų broliai ar artimieji, irgi reikia išsiaiškinti. Pažįstų nemažai tėvų, kurių vaikai išėjo į frontą ir negrįžo. Su daugeliu kalbėjausi. Jie tai supranta, ir sako, kad tokia buvo Dievo valia, jog žūtų kaip didvyris. Kažkaip tokie tėvai save nuramina. – toliau atviravo saugiai Maskvoje sėdintis veikėjas. – Kalbant sąžiningai, mobilizuotieji yra tie, kurie tinka tarnybai pagal savo fizinę ir psichinę būklę. Mobilizuoti tie asmenys, kurie, remiantis Rusijos įstatymais, ir turėjo būti mobilizuoti. Juk per Antrąjį pasaulinį karą niekas neklausė ar gali eiti namo. Dabar kilo mūsų valstybės išlikimo klausimas – prieš mus kariauja 51 šalis. Manau, kad ginklų tiekimas yra tiesioginis kišimais. Tad jeigu niekas nepalaikytų Ukrainos, manau, seniai visi klausimai būtų išspręsti.“
Publicisto Aleksejaus Ždanovo nuomone, namo grįžtančių karių teks laukti iki kitų metų
A.Ždanovas teigė suprantantis, kad yra politiniai sprendimai.
„Prezidentas aiškiai leido suprasti, kad mobilizuotieji namo grįš viskam pasibaigus. Bet kiek laiko viskas vyksta? Beveik du metus. Tai yra, kariaujama jau du metus ir visuomenei, o ypač – mobilizuotųjų šeimoms, neaišku, kada bus pasiekta taika. Su prezidento sprendimu niekas nesiginčys, bet gal kažką galima sugalvoti jo rėmuose? Ypač tokiomis sąlygomis, kai visi likę gyvena įprastą gyvenimą, o 300 tūkst. mobilizuotųjų turi kariauti. Savaime suprantama, kad jų žmonos ima nervintis“, – pabrėžė žurnalistas.
Jis priminė, kad pašauktiems į tarnybą suteikiamos ypač trumpos atostogos.
„Gal galima padidinti atostogų skaičių arba padaryti jas ilgesnes? Tarkim, kad mobilizuotieji namo galėtų grįžti ir ramiai pagyventi bent mėnesį. Pailsėti, morališkai atsigauti, pasigydyti. Tai – paprasčiausia iš to, ką galima sugalvoti, – nurodė A. Ždanovas. – Sudėtingesnis sprendimas – paskelbti naują mobilizaciją ir vykdyti rotaciją. Tik manau, kad artėjant prezidento rinkimams tam niekas nesiryš. Visgi kalbėti apie tai reikia. Žiūrėk ir prezidentas savo poziciją pakeis.
Kita vertus, turime tarnaujančius pagal sutartis. Jų per metus surinkta apie 400 tūkst. Klausimas Gynybos ministerijai – kodėl jie nepakeičia mobilizuotųjų? Visgi manau, kad jeigu kokie nors esminiai sprendimai, susiję su mobilizacija ar panašiais klausimais, ir bus priimami, tai ne anksčiau 2024 m. balandžio, kada numatyti prezidento rinkimai.“ [4]
