<h2>Naujas virusas aptiktas Rusijoje</h2>
<p>JAV mokslininkai Rusijos pasaginių šikšnosparnių organizmuose neseniai aptiko nepažintą virusą, kuris gali užkrėsti žmonių populiaciją ir geba plisti, yra neveikiamas COVID-19 antikūnų bei vakcinų.</p>
<p>Naujasis šikšnosparnių virusas, pavadintas „Khosta-2“, yra žinomas kaip sunkaus ūminio kvėpavimo sindromo koronavirusas, priklausantis tai pačiai koronavirusų subkategorijai kaip SARS-CoV-2[1]. </p>
<p>Vašingtono valstijos valstybinio universiteto Paulo G. Alleno pasaulinės sveikatos mokyklos tyrėjų komanda nustatė, kad naujasis „Khosta-2“ virusas, dėl savo baltymo ypatybės žmogaus ląsteles gali užkrėsti labai panašiai kaip ir mums jau žinomas SARS-CoV-2.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/cdc-msfnuqwcq-q-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Virusas gali būti atsparus vakcinoms</h2>
<p>Naują koronavirusą virusų tyrėjų ir mokslininkų komanda aptiko šikšnosparniuose. Šis atradimas sudomino akademinę bendruomenę bei medikus, nes kol kas yra laikomasi nuomonės, kad virusas gali greitai ir dideliu spinduliu išplisti žmonių populiacijoje.</p>
<p>Be to, virusas gali apeiti imuninę apsaugą, kurią sukuria COVID-19 vakcinos arba persirgimas koronavirusu.</p>
<p>Moksliniame žurnale „PLoS Pathogens“ paskelbtame pranešime tyrėjų grupė, vadovaujama Vašingtono valstijos valstybinio universiteto Paulo G. Alleno Pasaulinės sveikatos mokyklos docento Michaelo Letko, aptiko grupę naujų koronavirusų, panašių į SARS-CoV-2.</p>
<p>Šie koronavirusai iš pradžių buvo aptikti 2020 m. Rusijoje, ten gyvenančių pasaginių šikšnosparnių organizmuose[2]. Į Rusijoje gyvenančius gyvūnus tuomet žvelgta neatsitiktinai. M. Letko teigia, kad darbo tikslas buvo geriau suprasti, kaip plačiai paplitusios tokio tipo virusų grėsmės, pabrėžiant, kad jos nėra aktualios tik Kinijoje ar tik Azijoje.</p>
<p>Vis dėlto, 2020 m. mokslininkai nemanė, kad šis virusas, pavadintas „Khosta-2“, kelia grėsmę žmonėms. Tik COVID-19 virusui išplitus po visą pasaulį, tyrėjai vėl sugrįžo prie „Khosta-2“ ir nustatė, kad virusas gali užkrėsti žmogaus ląsteles.</p>
<p>Mokslininkai nustatė, kad „Khosta-2“ jungiasi prie to paties baltymo ACE2, kurį SARS-CoV-2 naudoja skverbdamasis į žmogaus ląsteles. „Khosta-2“ lengvai užkrečia žmogaus ląstelę, o dar didesnį nerimą kelia tai, kad sujungus žmonių, kurie buvo skiepyti nuo COVID-19 serumą su „Khosta-2“, serume esantys antikūnai viruso nesunaikino. Tas pats atsitiko, kai tyrėjai sujungė „Khosta-2“ virusą su serumu žmonių, kurie pasveiko nuo Omicron sukeltos infekcijos.</p>
<p>Tiesa, panikuoti tikrai nereikia. Mokslininkai teigia, kad tyrimai rodo, jog, kaip ir SARS-CoV-2 Omicron variantas, „Khosta-2“ neturi genų, kurie leistų manyti, kad jis gali sukelti sudėtingą ligą ir rimtus bei ilgalaikius negalavimus. Žinoma, tai gali pasikeisti, jei virusas imtų cirkuliuoti plačiai ir susimaišytų su SARS-CoV-2 genais. </p>
<blockquote>
<p>„SARS-2 turi tokią savybę plisti atgal iš žmonių į laukinius gyvūnus, o tada tuose gyvūnuose laukia kiti virusai, tokie kaip „Khosta-2“, turintys tokių savybių, kurių mes tikrai nenorime, kad jie turėtų. Tada susidaro toks scenarijus, kai toliau tarsi mėtomi kauliukai, kol jie susijungia į potencialiai pavojingesnį virusą,“ – sakė tyrėjas M. Letko[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/riizz-o8oqli4mrey-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Tyrėjai skatina naujų vakcinų kūrimą</h2>
<p>Mokslininkai teigia, kad pastarasis atradimas rodo, jog reikia didinti vakcinų nuo koronavirusų kūrimo apsukas ir pasirūpinti, kad skiepai būtų nukreipti ne tik prieš žinomus SARS-CoV-2 variantus, bet ir prieš žymiai pavojingesnius virusus.</p>
<blockquote>
<p>„Šiuo metu yra komandų, bandančių sukurti vakciną, kuri ne tik apsaugotų nuo kito SARS-2 varianto, bet ir apskritai apsaugotų nuo panašių virusų. Deja, daugelis dabartinių vakcinų sukurtos konkretiems virusams, kurie, kaip žinome, užkrečia žmogaus ląsteles, arba tiems, kurie, atrodo, kelia didžiausią pavojų mus užkrėsti. Tačiau šis sąrašas nuolat keičiasi. Turime išplėsti šių vakcinų dizainą, kad jos apsaugotų nuo visų sarbecovirusų,“ – teigia M. Latko.</p>
</blockquote>
<p>Vis dėlto, tyrėjai akcentuoja, kad jei „Khosta-2“ dabar išplistų žmonių populiacijoje, individų atsakas būtų geresnis nei prognozės atliktuose tyrimuose.</p>
<p>Dėl individualaus asmens imuninio atsako neapibrėžtumo mokslininkai negali užtikrintai pasakyti, ar dabartinės COVID-19 vakcinos galėtų būti modifikuotos ir pritaikytos kovai su nauju virusu.</p>
<p>O kol ši tyrėjų komanda siekia išsiaiškinti tai, mokslininkai visame pasaulyje ir toliau masiškai tiria šikšnosparnius. Dėl skirtingų aplinkybių šie žinduoliai yra ypač žmonėms pavojingų virusų nešiotojai.</p>
<p>Apžvelgus visus žinomus virusus, kuriais užsikrečia žinduoliai, teigiama, kad šikšnosparniai dažniau nei kiti gyvūnai perneša nežinomus patogenus, galinčius sukelti pavojingus susirgimus[4].</p>
