Rusija įmonėms apsunkins išėjimą iš šalies rinkos
„Nedraugiškų šalių“ įmonės nebegalės laisvai palikti Rusijos rinkos, pareiškė šalies prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis pabrėžė, kad trauktis iš rinkos užsienio įmonės privalo tomis sąlygomis, kurias joms nustato valstybinė komisija. Taip D. Peskovas pakomentavo „Financial Times“ (FT) publikaciją apie tai, kad Rusija verčia pasitraukti bandančias įmones suderinti pardavimo kainą rubliais, draudžiant joms pinigus gauti JAV doleriais ar eurais.[1]
„Iš Rusijos rinkos nusprendusios pasitraukti užsienio šalių įmonės turi tai daryti tokiomis sąlygomis, kurias nustatė valstybinė komisija“, – nurodė D. Peskovas ir akcentavo, kad jokių išlygų „nedraugiškų šalių“ įmonėms būti negali.[2]
„Trauksis jos komisijos nustatytomis sąlygomis. Jokio laisvo pasitraukimo šiuo metu būti negali ir komisija tai griežtai reguliuoja“, – prezidento atstovo spaudai žodžius cituoja „Interfaks“.
Iš rinkos norinčios pasitraukti užsienio įmonės turi suderinti aktyvų pardavimo kainą rubliais, o užsienio valiuta norintis pinigus gauti pardavėjai, FT teigimu, patiria nuostolius arba net gali būti sulaikyti.
Nepaisant griežtų išėjimo sąlygų, pasak D. Peskovo, Rusija lieka atvira investicijoms. Jis patikino, kad tas nišas, kurios atsiranda pasitraukus vienoms įmonėms, netrukus užima kitos.
„Rusija ir toliau pasirengusi kurti patogias darbo sąlygas šalyje norinčioms veikti užsienio įmonėms. Tai gali patvirtinti čia likusios ir dirbančios įmonės. Visgi įvertinus tą kvazi karą, kurį su Rusija kariauja kolektyviniai Vakarai, įskaitant ir ekonominį karą, toms įmonėms, kurios spaudžiamos savo šalių vyriausybių, visgi nusprendžia trauktis, bus taikomas ypatingas režimas“, – perspėjo jis, dėl tikslesnių pasitraukimo iš rinkos sąlygų pasiūlęs kreiptis į komisiją.
Toliau komentuodamas FT straipsnį, jis pabrėžė, kad kiekvienos Vyriausybės užduotis yra maksimaliai palankių sąlygų savai valiutai sukūrimas, todėl Rusija kuria maksimaliai palankias sąlygas rubliui. Jis nurodė, kad rusiška valiuta turi absoliutų prioritetą, o Rusija, spręsdama verslų pasitraukimo klausimus, vadovaujasi išimtinai savo interesais ir žiūri savo naudos.
„Carlsberg“ direktorius apkaltino rusus pavogus verslą
„Carlsberg“ nutraukė visus ryšius su savo rusišku verslu ir neis į sandėrį su Maskva, kuris atvertų kelią aktyvų užgrobimo įteisinimui. Tai pareiškė generalinis danų alaus daryklos direktorius Jakobas Arup-Andersenas (Jacob Aarup-Andersen).[3]
„Carlsberg Group“ pateikė 2023 m. trečio ketvirčio ataskaitą. Remiantis dokumentu, grupės pajamos liepos – rugsėjo mėnesiais išaugo 0,3 proc. ir pasiekė 20,29 mlrd. daniškų kronų (apie 2,6 mlrd. eurų). Ataskaitoje „Carlsberg Group“ pažadėjo ginti savo aktyvus, susijusius su įmone „Baltika“, kurią laikinai valdo Federalinė valstybinio turto valdymo agentūra. Dėl šios priežasties buhalteriniai aktyvų nurašymai pasiekė beveik milijardą eurų.
„Mes iki šiol neturime jokio aiškumo dėl savo rusiško verslo. Bendravimas su įmonės „Baltika“ vadovybe ir Rusijos valdžia – labai ribotas. Jie pavogė mūsų verslą Rusijoje ir mes nesirengiame jiems padėti tai įteisinti“, – finansinius rezultatus pakomentavo „Calsberg“ vadovas.
į Rusiją grįžta nacionalizacijos ir nusavinimo laikai?
„Carlsberg Group“, kaip ir daugelis kitų Vakarų įmonių, planavo pasitraukti iš Rusijos rinkos ir parduoti jai priklausančią „Baltika Breweries“. Birželio pabaigoje „Carlsberg Group“ pranešė radusi investuotoją į „Baltiką“ ir teigė jau pasirašiusi sutartį su būsimu aktyvų savininku. Nepaisant to, liepos 16 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, kuriuo „Baltikos“ aktyvų valdymas buvo perduotas Federaliniai valstybinio turto valdymo agentūrai.[4]
Spalio 3 d. „Carlsberg“ informavo, kad nutraukė licencijuotą susitarimą su alaus darykla „Baltika“. Ji tai pavadino atsakomuoju žingsniu kadangi V. Putino įsakymu faktiškai buvo nacionalizuoti rusiški „Calsberg“ aktyvai.[5]
