Kijevui minint įkūrimo metines – didžiulė dronų ataka
Nors vos prieš metus buvo daug ir garsiai kalbama, kad turkiški dronai „Bayraktar“ gali kaip reikiant pasitarnauti Ukrainai siekiant atmušti Rusijos invaziją, tačiau dabar vis garsiau kalbama apie tai, kad Rusija šiuos dronus naikina dešimtimis ar net šimtais, kartu pasitelkdama ir savo oro pajėgumus bei taip tęsdama brutalias atakas prieš Ukrainos civilius.
Praėjusį savaitgalį Ukrainos sostinė Kijevas patyrė didžiausią dronų ataką nuo pat karo pradžios. Sutapimas ar ne, tačiau ataka įvyko Kijevo įkūrimo išvakarėse[1].
Ukrainos kariuomenė skelbia, kad rusai naudojo iš Irano gautus „Shahed“ bepiločius, o ataka sostinėje truko ilgiau nei penkias valandas.
Nors Kijevo priešlėktuvinė gynyba suveikė ir numušė daugiau kaip 40 dronų, nepavyko išvengti aukų: žuvo vienas vyras, dešimtys buvo sužeisti.
Manoma, kad dieną atakai Rusijai pasirinko neatsitiktinai. Sekmadienį Kijeve buvo minima miesto įkūrimo diena – miestas skaičiuoja 1541-ąjį gimtadienį.
„Ukrainos istorija seniai erzina nesaugiai nusiteikusius rusus“, – „Telegram“ kanale teigė Ukrainos prezidento vyriausiasis padėjėjas Andrijus Jermakas, pažymėjęs šių priešų atakų simbolizmą.
„Bayraktar“ bepiločiai Ukrainos negelbėja: rusai juos numušinėja vis dažniau
Tačiau pastarųjų dienų atakos tik įrodo, kad Rusija, net ir naudodama Vakaruose prastai vertinamus iranietiškus dronus, ir toliau geba rengti daug žalos sukeliančias atakas, tačiau Ukrainai pergalę žadėję „Bayraktar“ kare šiuo metu tarsi nefigūruoja.
Iš tiesų, pirmaisiais Rusijos ir Ukrainos karo mėnesiais, daugelio karo ekspertų ir analitikų Turkijoje gaminami bepiločiai lėktuvai „Bayraktar TB2“ buvo vadinami tikrais Ukrainos gelbėtojais.
Tačiau dabar, karui tęsiantis jau daugiau nei 15 mėnesių, manoma, kad didžiąją dalį Ukrainos turėtų „Bayraktar“ Rusija jau numušė.
Kaip teigiama „Business Insider“ analizėje, Ukraina nuo Rusijos invazijos pradžios gavo 50 „Bayraktar“ dronų, tačiau iki 2022 m. pabaigos jie buvo sunaikinti. Pabrėžiama ir tai, kad Rusijos oro gynybos pajėgų vadas generolas leitenantas Andrejus Deminas balandžio pabaigoje teigė, kad rusų pajėgos iš tiesų sunaikino jau daugiau kaip 100 šių dronų[2].
Taigi, manoma, kad dabar Ukraina savo dar turimus „Bayraktar“ daugiausia naudoja žvalgybos, stebėjimo ir priešo sekimo tikslais, tačiau ne puolimui.
Ukrainos pajėgos taip pat naudoja bepiločių orlaivių pažangią optiką ir jutiklius, kad nukreiptų kitus bepiločius orlaivius atakoms ir tuo pat metu pasiliktų už Rusijos oro ir priešlėktuvinių sistemų veikimo zonos ribų.
Kodėl viskas taip staiga pasikeitė? Ekspertai mano, kad pirmaisiais karo mėnesiais Rusija buvo pažeidžiama dėl Ukrainos bepiločių orlaivių smūgių, tačiau greitai išmoko efektyviai numušinėti Ukrainos naudojamus dronus.
Kaip teigia Samuelis Bendetas, bepiločių ir robotizuotų karinių sistemų analitikas ir ekspertas iš „Center for Naval Analyses“, bendras „Bayraktar“ vertinimas nėra toks, apie kokį dažnai buvo kalbama Vakaruose: pasirodo, šie dronai gerai veikia be sudėtingos oro ir elektroninės karo gynybos, nukreiptos prieš juos, tačiau dėl to, kad orlaivis yra lėtas ir skrenda žemai, dažnai jis tampa oro gynybos sistemų taikiniu.
Ekspertai teigia, kad dabartinėje karo stadijoje dronų nauda yra akivaizdžiai sumenkusi. Taip yra dėl to, kad abi kariaujančios šalys jau suprato oro pavojų grėsmę ir patobulino savo gynybos sistemas. Dabar tiek Rusija sugeba numušti „Bayraktar“ ir kitus Ukrainos pajėgų naudojamus dronus, tiek ir Ukraina vis dažniau numuša Rusijos naudojamus Irano bepiločius.
Kaip teigia Strateginių ir tarptautinių studijų centro analitikas Markas Canciano, anksčiau Ukraina galėjo taip efektyviai naudoti dronus, nes Rusija nebuvo organizavusi savo gynybos sistemų.
„Dronai galėjo atlikti tokį vaidmenį, nes rusai neskubėjo sukurti oro gynybos sistemos. Jie lėtai kūrė jungtinės ginkluotės operaciją iš šarvuočių, pėstininkų, artilerijos, žvalgybos, inžinierių, priešlėktuvinės gynybos, kurios būtent ir reikalavo jų doktrina“, – pažymi ekspertas.
Ukraina kas mėnesį netenka dešimčių tūkstančių dronų
Neseniai atliktame Jungtinės Karalystės ekspertų vertinime teigiama, kad Rusija ir toliau laimi karą savo oro pajėgumais. Iš tiesų, apskaičiuota, kad rusai kiekvieną mėnesį numuša apie 10 000 Ukrainos dronų[3].
Jungtinės Karalystės Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad elektroninis karas yra „esminis Rusijos taktikos komponentas, prisidedantis prie didžiulių Ukrainos bepiločių orlaivių nuostolių“.
Instituto tyrėjai mano, kad Ukraina ore iniciatyvą turėjo tik invazijos pradžioje, kol Rusijos kariuomenė dar nebuvo prisitaikiusi prie situacijos.
Tačiau bėgant karo mėnesiams, Ukraina vis dažniau susiduria ne tik su Rusijos atsaku, tačiau ir su dronų broku. Vienoje internete paplitusioje filmuotoje medžiagoje galima matyti, kaip Ukrainos pajėgos numušė savo pačių droną, nes šis tapo nevaldomas[4].
Tuomet buvo teigiama, kad sprendimas sunaikinti bepilotį buvo priimtas siekiant išvengti „nepageidaujamų pasekmių“, pavyzdžiui, drono sudužimo šalia gyvenamųjų rajonų ar svarbios infrastruktūros vienetų.
„Bayraktar“ Ukrainai pirko ir Lietuva
Ukrainai gauti „Bayraktar“ padėjo ir Lietuva. Prieš maždaug metus lietuviai per tris paras surinko daugiau nei 5 mln. eurų bepiločiam „Bayraktar“, kuris buvo nupirktas suderinus su Turkijos ir Lietuvos gynybos ministerijomis.
Tokia lietuvių iniciatyva tuomet padarė didžiulį įspūdį net „Bayraktar“ vadovui. Kompanija tuomet nusprendė orlaivį dovanoti, o lietuvių suaukoti pinigai skirti Ukrainai reikalingai ginkluotei pirkti[5].
Tačiau tuomet Lietuvai plėtojant ryšius su Turkijos gynybos pramonės agentūra „Savunma Sanayii Başkanlığı“ (SSB) prisiminta, kad ši turi neabejotinų ryšių su Maskva. JAV už raketų tiekimą Rusijai agentūrai ir jos vadovui yra pritaikiusi net griežtas sankcijas.
Lenkijoje taip pat buvo renkami pinigai dronui Ukrainai pirkti, o kaimynai lenkai noriai prisijungė prie akcijos „Nupirk Ukrainai Bayraktar“.
Latvijoje taip pat rengta analogiška akcija. Latvijos iniciatyva surinko 900 000 EUR aukų. Akcijoje dalyvavo daugiau kaip 50 000 Latvijos ir kitų šalių gyventojų ir įmonių[6].
Tačiau dėl pernai rudenį susiklosčiusios ekonominės padėties ir didėjančios infliacijos nustatyta, kad prireiks labai daug laiko surinkti reikiamus 5 mln. eurų, o Ukrainai pagalbos reikia jau dabar.
Pasikonsultavus su Ukrainos ir Latvijos kariniais ekspertais, taip pat su Latvijos taktinių dronų gamintoju „Atlas Pro“, tuomet buvo rekomenduota už aukų kampanijos lėšas įsigyti 15 Latvijoje pagamintų „Atlas Pro“ dronų ir 15 visureigių.
