<h2>Lietuva nusprendė bendradarbiauti su Maskvai artima Turkijos agentūra</h2>
<p>Birželio pradžioje Ankaroje viešėjęs krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Turkijos gynybos pramonės agentūra[1], kuri turi neabejotinų ryšių su Maskva.</p>
<p>Netrukus krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas paskelbė, jog Lietuva svarsto įsigyti turkiškų „Bayraktar“ dronų sistemą.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau Lietuvos bendradarbiavimas su Turkijos gynybos pramonės agentūra kelia daug klausimų. JAV už raketų tiekimą Rusijai šiai agentūrai ir jos vadovui yra pritaikiusi griežtas sankcijas.</p>
</blockquote>
<p>Vykstant karui Ukrainoje, Turkijos agentūros ryšiai tampa dar labiau kvestionuojami, o Lietuvos valdžios sprendimas bendradarbiauti su šia įstaiga – sunkiai suvokiamas.</p>
<p>Nepaisant to, nuo komentarų kol kas susilaikoma. Krašto apsaugos ministras didelės problemos čia neįžvelgia, o Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis šiuo metu atostogauja.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ehimetalor-akhere-unuabona-xkrj4v4oop0-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Turkijos gynybos pramonės agentūros ryšiai veda į Rusiją</h2>
<p>Turkijos gynybos pramonės agentūra „Savunma Sanayii Başkanlığı" (SSB) yra pagrindinis Turkijos gynybos pirkimų subjektas, atsakingas už gynybos pramonės plėtrą. </p>
<p>Ši agentūra nestokoja sąsajų su Rusija, tad Lietuvos bendradarbiavimas su šia įstaiga daugiau nei stebina. </p>
<blockquote>
<p>Neabejotina, kad Lietuvos valdžios atstovai yra informuoti apie SSB ryšius Maskvoje: juk įstaigai JAV sankcijos pritaikytos prieš beveik dvejus metus – 2020 m. gruodžio 14 d. Aiškinamajame rašte rašoma, kad JAV pritaikė sankcijas SSB už sąmoningą dalyvavimą svarbiame sandoryje su „Rosoboronexport" (ROE), kuri yra laikoma pagrindine Rusijos ginklų eksporto įmone. Tuomet teigta, kad SSB iš Rusijos įmonės įsigijo žemė-oras raketų sistemą S-400[2].</p>
</blockquote>
<p>Dėl to JAV SSB prezidentui Ismailui Demirui, SSB viceprezidentui Farukui Yigitui, SSB Oro gynybos ir kosmoso departamento vadovui Serhatui Gencoglu ir SSB Regioninio oro gynybos sistemų direktorato programų vadovui Mustafai Alperui Denizui pritaikė visiškas blokavimo sankcijas ir vizų apribojimus.</p>
<p>Tiesa, tuomet skelbta, kad sankcijomis nesiekiama pakenkti Turkijos ar bet kurios kitos JAV sąjungininkės ar partnerės kariniams pajėgumams ar kovinei parengčiai, o veikiau siekiama, kad Rusija patirtų ženklių finansinių praradimų.</p>
<p>Vis tik JAV aukščiausiu lygiu Turkijai nurodė, kad sistemos S-400 įsigijimas sukels pavojų JAV karinių technologijų ir personalo saugumui ir suteiks daug lėšų Rusijos gynybos sektoriui, taip pat suteiks Rusijai prieigą prie Turkijos ginkluotųjų pajėgų ir gynybos pramonės.</p>
<h2>Turkija dėl santykių su JAV nesuko sau galvos</h2>
<p>Tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad toks Turkijos žingsnis kelia grėsmę JAV ir NATO, nes minėtos Rusijoje gaminamos sistemos S-400 gali numušinėti ir NATO ginkluotę.</p>
<blockquote>
<p>Atsižvelgiant į tai, D. Trumpas pašalino Turkiją iš pasaulinio gynybos susitarimo F-35 „Joint Strike Fighter“. Tačiau, Turkija dėl santykių su JAV nesirūpino ir toliau tęsė bendradarbiavimą su Rusija. </p>
</blockquote>
<p>2021-aisiais JAV pakartotinai paragino Turkiją atsisakyti rusiškų S-400 sistemų, tačiau Turkijos gynybos ministerija pateikė savų argumentų, teigdama, kad su turkais nesutariantys graikai anksčiau taip pat pirko senas rusiškas S-300 sistemas[3].</p>
<p>Atsižvelgiant į JAV sankcijas, Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras kalbėjo apie kompromisinį sprendimą, pagal kurį Turkija galutinai nedislokuotų S-400, bet jas pirktų.</p>
<p>Vis tik JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price'as teigė, kad JAV politika S-400 atžvilgiu nepasikeitė:</p>
<blockquote>
<p>„Rusijos S-400 yra nesuderinami su NATO įranga, jie kelia grėsmę NATO technologijų saugumui ir neatitinka Turkijos, kaip NATO sąjungininkės, įsipareigojimų. Raginome ir toliau raginame Turkiją nepirkti šios sistemos."</p>
</blockquote>
<p>JAV prezidento rinkimų metu Turkijos klausimas ne kartą buvo paliestas ir prezidentiniuose debatuose. Tuomet dar tik kandidatas į prezidentus Joe Bidenas žadėjo griežtinti JAV poziciją Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano, kurį pavadino autokratu, atžvilgiu.</p>
<h2>Rusijai sumokėjo 2,5 mlrd. JAV dolerių</h2>
<p>Tačiau 2021 m. vėl pasigirdo kalbos, kad Turkija ir Rusija derasi dėl naujo sandorio, kuriuo Rusija įsipareigotų Turkijai parduoti keturias oro gynybos sistemas S-400 „Triumf" už 2,5 mlrd. JAV dolerių[4].</p>
<p>Turkijos prezidentas aiškino, kad priešlėktuvinės gynybos sistemas S-400 įsigyti iš Rusijos planuoja dėl to, kad JAV atsisakė tiekti Turkijai priešlėktuvinių raketų sistemas „Patriot":</p>
<blockquote>
<p>„Manau, kad buvo verta. Galime stiprinti savo gynybą, kaip tik norime", – sakė T. R. Erdoganas, paklaustas, ar ankstesnis susitarimas su Rusija buvo vertas problemų su JAV. </p>
</blockquote>
<h2>Sankcijų Turkijos gynybos pramonės agentūrai neatšaukė</h2>
<p>Būtent tada JAV Iždo ir Gynybos departamentai minėtai Turkijos ginkluotės pramonės agentūrai, atsakingai už ginklų įsigijimą, sugriežtino anksčiau paskelbtas sankcijas, o su ja susijusiems asmenims pritaikė draudimą atvykti į JAV bei įšaldė jų lėšas šalies bankuose[5]. </p>
<p>Aiškinamajame rašte išdėstyta, kad SSB dar 2017 m. sudarė svarbų sandorį su asmeniu, kuris priklauso Rusijos Federacijos Vyriausybės gynybos ar žvalgybos sektoriams arba veikia jų vardu.</p>
<p>Dėl to JAV finansų įstaigoms uždrausta teikti SSB paskolas ar kreditus, kurių bendra suma per 12 mėnesių laikotarpį viršija 10 000 000 JAV dolerių, o JAV Eksporto ir importo bankui sustabdytas leidimas suteikti kreditą ar dalyvauti suteikiant kreditą, susijusį su bet kokių prekių ar paslaugų eksportu į SSB.</p>
<p>SSB vykdomiesiems pareigūnams uždrausta sudaryti bet kokius sandorius užsienio valiuta, kurie priklauso Jungtinių Valstijų jurisdikcijai, uždrausta atlikti bet kokius kredito pervedimus ar mokėjimus tarp finansų įstaigų.</p>
<blockquote>
<p>Verta pažymėti, kad visos šios sankcijos nebuvo atšauktos ir galioja iki šiol, o apie jų egzistavimą neabejotinai informuoti yra ir Lietuvos valdžios atstovai.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/fly-d-tf_i662qrys-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kontraversiška pozicija karo akivaizdoje</h2>
<p>Rusijai užpuolus Ukrainą, JAV prezidento J. Bideno administracija viešai paragino Turkiją padovanoti savo turimas S-300 ir S-400 priešlėktuvinės gynybos sistemas Ukrainai, kad ši galėtų efektyviai gintis. Žiniasklaida skelbė, kad JAV su Turkija neoficialiai aptarė galimybę siųsti Rusijoje pagamintas priešraketinės gynybos sistemas į Ukrainą[6].</p>
<p>Tačiau JAV dėl to nepateikė jokio konkretaus ar oficialaus prašymo, o Turkija nerodė didelio pritarimo siūlymui.</p>
<p>Daugelis analitikų ir ekspertų tuomet teigė, kad Turkija tikrai atmes šį JAV siūlymą: Ukrainos karo atžvilgiu šalis siekia likti neutrali ir užima derybininkės vaidmenį. </p>
<p>J. Bideno administracija tuomet aktyviai prašė visų sąjungininkų, kurie naudojo Rusijoje pagamintą įrangą ir sistemas, įskaitant S-300 ir S-400, apsvarstyti galimybę perduoti jas Ukrainai, kuri bando atremti Rusijos invaziją.</p>
<h2>Lietuviai užsimojo pirkti „Bayraktarus"</h2>
<p>Nepaisant visų šių įvykių neseniai Ankaroje viešėjęs Lietuvos krašto apsaugos viceministras V. Semeška pasirašė susitarimą su Turkijos gynybos agentūros prezidentu prof. Ismail Demir dėl bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje su LR Krašto apsaugos ministerija.</p>
<p>Pasirašytas dokumentas dėl abiejų šalių bendradarbiavimo gynybos resursų įsigijimo ir gynybos pramonės srityse, perkant ir/ar modernizuojant karinę įrangą, tarp kurios – ir bepiločiai orlaiviai. </p>
<blockquote>
<p>„Tai istorinis įvykis, kai piliečiai, bendradarbiaudami su valdžios institucijomis, per tris dienas surinko beveik 6 mln. eurų „Bayraktar“ pirkimui Ukrainos kovotojams. Darome viską, kad įsigijimas ir perdavimas būtų tiek pat greitas ir efektyvus“, – teigia viceministras[7].</p>
</blockquote>
<p>Visuomenei ėmus domėtis tokiais Lietuvos sprendimais, krašto apsaugos ministras A. Anušauskas ėmė tikinti, kad pasirašant susitarimą su Turkija, buvo žinoma, kad Turkijos gynybos pramonės agentūra yra sankcionuota.</p>
<p>Pasak politiko, krašto apsaugos viceministro pasirašytas dokumentas niekaip nesikerta su JAV paskelbtomis sankcijomis, nes bendradarbiavimo susitarimas Lietuvos neįgalina jokiems įsigijimams. A. Anušauskas akcentuoja – susitarimas su Turkijos gynybos pramonės agentūra buvo reikalingas siekiant įsigyti ir Ukrainai perduoti kovinį droną „Bayraktar“[8].</p>
<p>Situaciją apie užsienio prekybos reikalus pakomentuoti turėtų ir diplomatijos vadovas G. Landsbergis, tačiau jis šiuo metu atostogauja. Užsienio reikalų ministrą pavaduoja tas pats A. Anušauskas[9].</p>
<h2>Lenkai vengia bendradarbiavimo su turkų SSB</h2>
<p>Visuomenei ir žiniasklaidai laukiant išsamesnio valdžios pasiaiškinimo, verta paminėti, kad mūsų kaimynai lenkai atidžiai vengia bendradarbiavimo su SSB. Lenkijos piliečiai taip pat kaip ir lietuviai renka lėšas, skirtas Ukrainos kariuomenei ir koviniam bepiločiui lėktuvui „Bayraktar TB2", tačiau surinktos sumos perteklius bus skirtas tiesiogiai Ukrainos nacionaliniam bankui[10].</p>
<blockquote>
<p>Kol Lietuvos valdžios atstovai ir toliau sėkmingai permetinėja nepaaiškinamų sprendimų atsakomybę vienas kitam, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visas kortas meta ant stalo ir atvirai pareiškia, kad siekia užmegzti bendradarbiavimo ryšius su „Bayraktar“ dronų gamintoju[11].</p>
</blockquote>
<p>Turkijos žiniasklaida skelbia, kad apie tokius V. Putino planus užsiminė pats Turkijos prezidentas Teisingumo ir plėtros partijos suvažiavime. Turkijos lyderis neva teigė, kad V. Putinas domisi sandoriu su „Bayraktar“ ir net svarsto dronų gamyklos statybos Rusijoje galimybę.</p>
<p>Kiek anksčiau Turkijos kompanija „Baykar Makina“, gaminanti „Bayraktar“ dronus, pareiškė niekuomet netieksianti savo produkcijos Rusijai ir išreiškė palaikymą Ukrainos suverenitetui.</p>
