Rusijos kaltinimai Jungtinėms Valstijoms: tiesiogiai dalyvaujate Ukrainos kare
Jungtinės Valstijos tiesiogiai dalyvavo Ukrainos atakoje prieš Sevastopolį, naudojant amerikiečių ATACMS raketas. Tai pareiškė Rusijos Federacijos nuolatinis atstovas prie JT, Vasilijus Nebenzia, praneša RIA Novosti.[1]
Anot jo, tai nekelia abejonių. V. Nebenzia taip pat apkaltino Vašingtoną skatinant Ukrainos teroristinius išpuolius prieš civilius gyventojus.
Anksčiau Jungtinės Valstijos neigė dalyvavusios raketų atakoje prieš miestą. Pasak Pentagono atstovo spaudai majoro Šarlio Dietco (Charlie Dietz), Ukraina savarankiškai pasirenka taikinius smūgiams. Kartu jis pabrėžė, kad Vašingtonas smerkia bet kokius smūgius civiliams.
Ukraina Sevastopolio atakoje naudojo kasetinius šaudmenis?
JT sekretoriato reakcija į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ataką Sevastopolyje rodo jo šališkumą ir veidmainystę, pabrėžė V. Nebenzia.[2]
Jis pažymėjo, kad Maskvos nestebina Vakarų žiniasklaidos tylėjimas apie išpuolį, tačiau Rusijos pusė daug labiau apgailestauja dėl to, kad JT sekretoriatas nepateikia jokio prasmingo atsako.
„Tai ryškus dvejopų JT sekretoriato standartų pavyzdys, kuris šiaip yra labai iškalbingas“, – nurodė atstovas.
Jo nuomone, JT stengiasi nevadinti daiktų tikraisiais vardais, ypač kad Kijevo nusikaltimai yra nepriimtini, o NATO yra šių nusikaltimų bendrininkė.
Komentuodamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgį Sevastopoliui, JT generalinio sekretoriaus atstovo spaudai pavaduotojas Farhanas Haqas (Farhan Haq) birželio 23 dieną pažymėjo, kad būtina vengti civilių aukų. Birželio 24 d. oficiali JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) atstovė Elžbieta Trosel (Elizabeth Throssell) pažymėjo, jog kasetinių šaudmenų naudojimas prieš apgyvendintas vietoves yra nepriimtinas.
Birželio 23 dieną Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė Sevastopolį amerikiečių pagamintomis ATACMS raketomis. Keturias iš jų numušė rusų priešlėktuvinės gynybos pajėgos, tačiau penktos raketos kovinė galvutė sprogo ore. Jos nuolaužos nukrito miesto paplūdimio rajone. Naujausiais duomenimis, per išpuolį žuvo keturi žmonės, įskaitant du vaikus, o dar 153 buvo sužeisti.
Rusijos užsienio reikalų ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad tarptautinės organizacijos nereaguoja į incidentą, ir paragino tinkamai įvertinti Kijevo ir Vakarų žiaurumą. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat teigė, kad Jungtinės Valstijos dalyvavo teroristiniame išpuolyje Sevastopolyje. Pasak jo, amerikiečių ginklai, tiekiami Ukrainai, negali būti naudojami „be tiesioginio Amerikos kariuomenės dalyvavimo, įskaitant palydovinius pajėgumus“.
Situacija aplink trečius metus besitęsianti Rusijos-Ukrainos konfliktą vis labiau kaista, šalys niekaip nesusėda prie derybų stalo, o tokio incidentai, kaip pastarasis, rizikuoja peraugti į konflikto plėtrą, dėl ko nukentėtų ir kaimyninės šalys.
Taip pat didėja ir tiek vienos, tiek kitos pusės provokacijų, siekiant konflikto eskalacijos, tikimybė.
Jungtinės Tautos– organizacija, kuri turėtų užtikrinti pasaulio taiką
Jungtinių Tautų Organizacija (JTO),[b] arba Jungtinės Tautos (JT) – tarptautinė organizacija, kurios tikslas yra palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, plėtoti draugiškus tautų santykius bei siekti tarptautinio bendradarbiavimo. Tai didžiausia ir labiausiai pasaulyje žinoma tarptautinė organizacija. Jungtinių Tautų būstinė įsikūrusi Niujorke, o kiti pagrindiniai biurai yra Ženevoje, Nairobyje, Vienoje ir Hagoje.[3]
Jungtinės Tautos įsteigtos po Antrojo pasaulinio karo, siekiant išvengti būsimų pasaulinių karų. Jos pakeitė Tautų Sąjungą, kuri nepajėgė užkirsti kelią tokiems konfliktams. 1945 m. balandžio 25 d. 50 valstybių atstovai San Fransiske susirinko į konferenciją ir pradėjo rengti JT Chartiją, kuri priimta 1945 m. birželio 25 d. Jungtinės Tautos veiklą pradėjo 1945 m. spalio 24 d., kai įsigaliojo Chartija. Organizacijos tikslai, kaip apibrėžta jos Chartijoje, – palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, ginti žmogaus teises, teikti humanitarinę pagalbą, skatinti darnųjį vystymąsi ir laikytis tarptautinės teisės. Jungtines Tautas įsteigė 51 valstybė narė, o 2023 m. joms priklauso 193 valstybės – beveik visos nepriklausomos pasaulio valstybės.
Pirmaisiais gyvavimo dešimtmečiais organizacijos misiją – išsaugoti taiką pasaulyje – buvo sudėtinga įgyvendinti dėl Šaltojo karo įtampos tarp JAV ir Sovietų Sąjungos bei jų sąjungininkų. Jungtinės Tautos siunčia karines stebėjimo misijas, kurias vykdo neginkluoti kariniai pareigūnai. XX a. 7 deš. JT narių skaičius itin išaugo dėl sparčios dekolonizacijos. Nuo to laiko nepriklausomybę įgijo 80 buvusių kolonijų, įskaitant 11 globojamųjų teritorijų, kurias prižiūrėjo Globos Taryba. XX a. 8 deš. JT ekonominio ir socialinio vystymosi programų biudžetas gerokai viršijo išlaidas taikos palaikymui. 1991 m., pasibaigus Šaltajam karui, Jungtinės Tautos išplėtė savo veiklos sritį.
Jungtinės Tautos turi šešias pagrindines institucijas: Generalinę Asamblėją, Saugumo Tarybą, Ekonominę ir Socialinę Tarybą, Tarptautinį Teisingumo Teismą, JT Sekretoriatą ir Globos Tarybą, nors pastaroji nevykdo veiklos nuo 1994 m. Jungtinių Tautų sistemai priklauso daugybė specializuotųjų agentūrų, fondų ir programų, pvz., Pasaulio banko grupė, Pasaulio sveikatos organizacija, Pasaulio maisto programa, UNESCO ir UNICEF. Be to, nevyriausybinėms organizacijoms gali būti suteiktas konsultacinis statusas Ekonominėje ir Socialinėje Taryboje bei kitose agentūrose.
Jungtinių Tautų vyriausiasis administracinis pareigūnas yra generalinis sekretorius. Dabartinis generalinis sekretorius yra portugalų politikas ir diplomatas Antonijas Guterešas (António Guterres), pareigas einantis nuo 2017 m. sausio 1 d. Jungtinės Tautos finansuojamos iš valstybių narių įnašų.
Jungtinės Tautos, jų pareigūnai ir agentūros yra gavę daug Nobelio taikos premijų, tačiau kiti jų veiksmingumą vertina prieštaringai. Vieni mano, kad organizacija yra svarbi taikos ir žmogaus vystymosi jėga, o kiti ją laiko neveiksminga, šališka ir korumpuota.
