Rusija apkaltino „Apple“ bendradarbiaujant su JAV šnipinėjimo agentūromis

Suprasti akimirksniu
Rusijos šnipinėjimas
„Apple“ neigia Rusijos kaltinimus. Kevino Bhagato/Unsplash nuotrauka

Rusija tvirtina, kad „Apple“ padėjo JAV žvalgybai įsilaužti į „iPhone“ telefonus

Įvairaus pobūdžio įtampa pasaulyje juntama jau ne pirmus mėnesius. Tačiau šiomis dienomis ją dar labiau paskatino nauji Rusijos kaltinimai, skriejantys privačiai kompanijai ir JAV šnipinėjimo agentūroms. Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) apkaltino Kalifornijoje įsikūrusią technologijų milžinę „Apple“ dalyvavimu šnipinėjimo kampanijoje.[1] FSB teigimu, visame pasaulyje žinoma bendrovė elgėsi pagal JAV vyriausybės norus ir padėjo sėkmingai šnipinėti Rusijos „iPhone“ telefonų vartotojus.

Rusija tvirtina, jog buvo įsilaužta į tūkstančius išmaniųjų telefonų, kurie priklausė ne tik Rusijos diplomatams, bet ir paprastiems vartotojams. FSB nurodė, kad amerikiečių programišiai sugebėjo sukompromituoti NATO narių, Izraelio, Sirijos ir Kinijos diplomatų telefonus.

FSB manymu, amerikiečių šnipinėjimo operacijos metu buvo naudojama sudėtinga stebėjimo programa, kurią nėra lengva pastebėti. FSB pranešime sakoma:

„FSB atskleidė Amerikos specialiųjų tarnybų žvalgybos veiksmus naudojant „Apple“ mobiliuosius įrenginius.“

Tarnyba aiškino, kad gauta informacija rodo glaudų kompanijos bendradarbiavimą su JAV Nacionaline saugumo agentūra (NSA). Ši agentūra yra atsakinga už kriptografinę bei ryšių žvalgybą ir saugumą. Žmonių stebėjimo operacijos metu esą buvo pasinaudota „nežinomomis programinės įrangos spragomis, kurias leido gamintojas“. Šios telefonų spragos leido sėkmingai įvykdyti JAV žvalgybos operaciją, naudojančią „iPhone“ kenkėjišką programą.

Tiesa, „Apple“ griežtai paneigė šiuos kaltinimus, teigdama, kad ji niekada nedirbo su jokia vyriausybe, jog pakeistų savo gaminius taip, kad būtų galima šnipinėti vartotojus. Viešame pareiškime bendrovė pakartojo savo įsipareigojimą užtikrinti vartotojų privatumą bei saugumą. Be to, FSB nepateikė jokių realių įrodymų, jog technologijų milžinė tikrai dalyvavo ar žinojo apie įtariamą šnipinėjimo kampaniją.

Tuo tarpu NSA nusprendė imtis priešingos taktikos nei „Apple“. Agentūra pasislėpė po tylos siena, atsisakydama komentuoti šį įvykį.

„Kaspersky Lab“ dar 2019 metais pastebėjo įtartiną veiklą „iPhone“ telefonuose

Šioje istorijoje taip pat figūruoja kibernetinio saugumo įmonė „Kaspersky Lab“. Tą pačią dieną, kai O. Shakirovas Tviteryje paskelbė apie FSB kaltinimus, Maskvoje įsikūrusi įmonė patalpino informaciją apie aptiktą įtartiną veiklą, pastebėtą daugelyje „iOS“ operacinę sistemą turinčiuose telefonuose. „Kaspersky“ neskubėjo apkaltinti jokių tarnybų ar šalių, tačiau pranešė, kad buvo sukompromituoti dešimtys įrenginių, kuriuos naudojo jų darbuotojai.

Šios atakos metu buvo naudojama nematoma „iMessage“ su kenkėjišku priedu, taip išnaudojant kelis „iOS“ operacinės sistemos trūkumus ir sėkmingai įdiegiant šnipinėjimo programą. Iš sukompromituotų įrenginių buvo surinkta daugybė privašios informacijos: mikrofono įrašai, buvimo vietos duomenys, momentinės pranešimų nuotraukos ir kita telefone daryta veikla. Tarp sukompromituotų telefonų buvo tie išmanieji įrenginiai, kurie priklausė aukščiausios ir vidurinės grandies vadovams.

Tiesa, ši šnipinėjimo programa nėra nauja. „Kaspersky“ teigimu[2], jos pėdsakai siekia dar 2019 metus. Be to, įmonė nepatvirtino, ar buvo pagrindinis atakos taikinys, ar visgi ji buvo daug platesnė, ir apėmė tūkstančius žmonių, kaip teigiama FSB kaltinime.

Rusija kaltina „Apple“
Rusija kaltina „Apple“ dėl prisidėjimo prie šnipinėjimo. Alexanderio Andrewso/Unsplash nuotrauka

Artėjant Rusijos prezidento rinkimams darbuotojams uždrausta naudotis „iPhone“ telefonais

Kibernetiniai karai, kaltinimai šnipinėjimu ir didžiulė įtampa tarp valstybių nėra naujas reiškinys. Pagal Harvardo universiteto „Belfer Center Cyber 2022“ galios indeksą[3] Jungtinės Valstijos yra didžiausia kibernetinė galia pasaulyje. Po JAV seka Kinija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir Australija. Šio klausimo svarbą pabrėžė ir Kremlius, ir Rusijos užsienio reikalų ministerija, tad ne nuostabu, jog galima matyti šalių įtampą kibernetiniais klausimais.

Rusija jau seniai reiškia susirūpinimą dėl JAV technologijų saugumo ir tikimybės, kad pasitelkiant JAV kuriamus produktus yra atliekamas šnipinėjimas. Kremliaus atstovas Dmitry Peskovas pareiškė, jog prezidento administracija žino, kad tokie įrenginiai kaip „iPhone“ yra nepageidaujami, nes išmanieji telefonai neužtikrina būtino saugumo.

Dar šių metų pradžioje Kremlius ėmėsi naujų veiksmų. Pareigūnams, dalyvaujantiems rengiantis Rusijos prezidento rinkimams, pareikalauta nustoti naudoti „Apple iPhone“ telefonus[4], nes buvo išsakytas susirūpinimas, kad tokie įrenginiai pernelyg pažeidžiami Vakarų žvalgybos agentūrų.

Kremliaus organizuotame seminare pareigūnams, susijusiems su vidaus politika, pirmasis prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka liepė pareigūnams pasikeisti išmaniuosius telefonus iki balandžio 1 dienos. Vienas iš to susitikimo dalyvių sakė:

„Su iPhone“ viskas baigta: arba išmeskite, arba atiduokite vaikams.“

E. Snowdenas dar prieš dešimtmetį atskleidė JAV vykdomo šnipinėjimo mastą

Rusijos užsienio reikalų ministerijos įsitikinimu, JAV žvalgybos tarnybos jau dešimtmečius be jų sutikimo ar žinios sėkmingai renka didelius duomenų kiekius iš interneto vartotojų. Tam esą išnaudojamos JAV pagamintų mobiliųjų telefonų programinės įrangos spragos.

Manoma, kad šis kaltinimas yra užuomina į 2013 metais plačiai nuskambėjusius Edwardo Snowdeno duomenų nutekinimus, kurie atskleidė itin plačią JAV žvalgybos agentūrų sekimo veiklą. Buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) darbuotojas prieš dešimtmetį atsleidė daugelį visuotinio kibernetinio sekimo programų, kurias valdė NSA ir žvalgybos aljansas „Five Eyes“, bendradarbiaudami su telekomunikacijų bendrovėmis ir Europos vyriausybėmis. Pasak Pentagono, E. Snowdenas sugebėjo pagrobti net 1,7 mln. slaptų bylų su itin svarbiais dokumentais.

E. Snowdenui teko pabėgti į Rusiją, kur gyvena iki šiol, nes grįžus į JAV jo lauktų kalėjimas. Praėjus 10 metų po minėtų įvykių, buvęs CŽV darbuotojas sakė nesigailintis dėl atskleistos tiesos[5], tačiau jaučiasi prislėgtas, kaip pakito technologijos ir vyriausybių galimybės dar labiau įsiskverbti į asmenų privatumą.