Darbo rinkos konkurencija tarp žmogaus ir roboto ateityje gali tik augti
Nuo tada, kai robotika bei dirbtinis intelektas ėmė pritraukti vis daugiau dėmesio ne tik iš mokslininkų ir tyrėjų, bet ir iš eilinių, technologinėmis inovacijomis besidominčių žmonių, fantazijos apie visišką robotų įsigalėjimą ėmė dygti it grybai po lietaus. Ne vieną agresyvių bei valdžios ištroškusių robotų įvaizdį sukūrė ir rašytojai bei Holivudo scenaristai, pateikdami mums istorijas apie alternatyvią realybę, kurioje piktų kėslų nestokojantys robotai bei mašinos sieks išbraukti mus iš visuomenės. Kita vertus, negalime meluoti ir patys bei tvirtai teigti, kad įkyrios mintys apie žmonių ateitį neaplanko ir mūsų, robotams tampant vis labiau naudingiems ir pritaikomiems įvairiose veiklose bei sektoriuose.
Tokios dvejonės nėra tuščios, mat įvairių tyrimų duomenimis, iki 2025-ųjų vienas iš trijų darbų, kuriuos šiandien atlieka žmogus, bus atliekamas roboto. Per ateinančius 15-a metų, jau net 40% darbų bus pritaikyti atlikti robotams[1]. Darbdaviai jau dabar svarsto, jog robotų pritaikymas darbo rinkoje atneš ne tik didesnį pelną, bet ir produktyvumą bei geresnius rezultatus.
Visų pirmiausia dėl savosios darbo vietos nerimauti gali aptarnavimo ir paslaugų sektoriaus darbuotojai. Kaip intriguojanti priemonė, robotai jau dabar naudojami kavinėse, parduotuvėse, oro uostuose, atsako į vartotojų laiškus internetinėse svetainėse ir parduotuvėse. Ne ką mažiau dirbtiniam intelektui paranki ir visa apskaitos bei buhalterijos sritis. Juk jau šiandien didžioji dalis duomenų yra apdorojami bei sisteminami ne žmogaus, bet mašinos proto galiomis. Be to, robotai jau dirba ir fabrikuose, yra drąsiai išbandomi net medicinos srityje, pavyzdžiui, kaip pagalbininkai medikams ir slaugytojams.
Vis tik, išsigąsti, jog dėl svajonių darbo vietos jau greit konkuruosite ne su savo kolega, bet mašina, tikrai nereikia. Yra veiklų, kurių darbo sėkmingai nepajėgs atlikti net pats pažangiausias robotas. Tai profesijos, kurios reikalauja ne tik protinių ar fizinių gebėjimų, bet žmogaus suvokimo ir emocinio intelekto. Nors mašinos tobulėja, tačiau suvokti ir atkartoti emociją robotai gali ne taip lengvai kaip išspręsti pačią sudėtingiausią lygtį. Būtent todėl, tam tikros veiklos dar ilgai bus siejamos būtent su žmogaus įdirbiu ir galimybėmis, kartu, galbūt, derinant ir produktyvesnių robotų siūlomas paslaugas[2]. Būtent dėl tokios integracijos, įsivaizduoto apokaliptinio karo tarp robotų ir mūsų, žmonių, galime ir nesulaukti. Bent jau artimiausiu metu.
Darbai, reikalaujantys emocijų, tikrai skirti ne robotams
Taip, robotai dalį darbų gali padaryti greičiau, galbūt net geriau nei žmonės. Juk tai mašinos, besivadovaujančios šalta, dirbtinio intelekto logika. Robotai nėra pajėgūs jausti nuovargio ar kitų blogų emocijų, kartais pakišančių koją karjeros srityje; jie nesuserga, nesusiduria su šeimos problemomis, todėl yra „patvaresni” darbuotojai ten, kur reikalingas greitis, efektyvumas ir elementarus užduoties atlikimas.
Vis tik, profesijose, kurios reikalauja ne tik smegenų ir produktyvumo, bet ir žmogiško ryšio, komunikacijos bei emocijų, žmonės bent kol kas, yra nepakeičiami. Čia pateikiame kelias profesijas bei karjeros kelius, kurių atstovai dėl savosios ateities gali būti ramūs ir konkurencijos nesitikėti.
Ramūs gali išlikti ugdymo sektoriaus darbuotojai: darželio auklėtojai ir jų padėjėjai, privačios auklės, mokytojai. Tai žmonės, kurių išsilavinimo, įgūdžių ir asmeninių savybių derinys yra tinkamiausias pasirinkimas kitų žmonių, ypač mažų bei augančių asmenybių ugdymui ir saugumo užtikrinimui. Robotai artimiausiu metu negalės nuraminti verkiančio kūdikio, įtaigiai pasekti pasakos ar raminančiai sudainuoti lopšinės. Tai darbas reikalaujantis emocijos, mimikos ir natūralių žmogaus jausmų. Kita vertus, robotai gali būti pritaikomi ir vaikams, tačiau ne kaip auklės ar prižiūrėtojai, bet kaip žaidimų draugai[3].
Kita profesija, kurią sunku įsivaizduoti be žmogaus įgūdžių yra virtuvės šefas. Taip, robotai kavinių bei restoranų aptarnavimo sektoriuje jau nėra naujiena, tačiau maisto ruošyboje, prie puodo ir keptuvės besisukiojančią mašiną išvysti tikriausiai yra neįmanoma. Taip yra dėl to, kad maisto ruošimui reikia žmogaus turimų pojūčių: kvapo, skonio, lytėjimo. Juk ruošdami patiekalus mes gebame užuosti, jog kažką apdeginome, kažkuris maisto produktas yra pasenęs ir dvokia, ragaudami įsitikiname ar nepadauginome druskos. Robotams tokie pojūčiai gali būti įdiegti dirbtinio intelekto pagalba, bet net ir tuomet, mes negalime būti tikri, kad mašinos patiektas pyragas nebus iškeptas su druska, vietoje cukraus.
Robotais pakeisti žmones gali būti sudėtinga ir turizmo sektoriuje. Nors dirbtinio intelekto mašinos padeda valdyti keliautojų srautus didžiausiuose pasaulio oro uostuose ar traukinių stotyse, tradicinio gido pakeisti moderniu, greitu robotu gali ir nepavykti. Visų pirmiausia, turistai iš gido tikisi išgirsti ne tik „sausą” vietos apibūdinimą ir „Vikipedijoje” prieinamą istoriją, bet ir asmenines patirtis, išgyvenimus, patarimus, kur apsilankyti, ką pamatyti ar koks vietos maistas yra skaniausias. Žmonės dabar, regis, ima vertinti ne tik materialius dalykus, bet ir išgyventas patirtis, o daug matęs ir girdėjęs gidas gali kaip reikiant praskaidrinti nuobodžią išvyką. To padaryti robotai kol kas negali. Tiesa, robotikos įrenginiai gali suteikti gana glaustą, esminę ir nekintančią informaciją ar nuorodas, tačiau tokios paslaugos menkai skiriasi nuo navigacijos ar virtualaus asistento „Siri”.
Žinoma, kalbant apie išgyvenimus bei autentišką patirtį, sunku įsivaizduoti, jog robotai galėtų pakeisti meno srities atstovus: dailininkus, solistus, aktorius, baleto šokėjus. Žinoma, mechaniniu ir techniniu lygiu, tam tikras artistiškumas gali būti „įdiegiamas” į roboto sąmonę, tačiau, vargu, ar mūsų technologijos kada taps tokio aukšto lygio, kad žmogaus kurto roboto menas pranoktų pačio žmogaus emocijų išraiškas. Juk menas, kad ir ką darytume: pieštume, šoktume, vaidintume, yra neatsiejamas nuo jausmų, na o robotas jų tiesiog neturi, tad bet kokia kūryba vis vien būtų laikoma dirbtine ir netikra, artimesne technikai, ne menui.
Gana panašiai galima įvertinti ir robotų galimybes tapti žurnalistais. Taip, robotai gali rašyti, tiksliau, rašyti gali dirbtiniu intelektu grįstos automatizuotos rašymo mašinos. Vis tik, tokie tekstai vėl gi, stokos to, ko robotas neturi: emocijų. Žinoma, technines instrukcijas ar reikalavimus tokius mašinos gali parašyti žaibo greitumu, vis tik, grožinė literatūra ar moksliniai straipsniai, tikriausiai ilgą laiką liks išskirtinai žmogui tinkami atlikti darbai[4].
Šiame amžiuje robotų kunigų ar politikų tikriausiai neišvysime
Kaip jau išsiaiškinome, visuomenei reikia jausmų ir emocijų, o mašinos, kad ir kokios protingos, to pasiūlyti natūraliai nesugeba. Kita vertus, fantastinės siaubo istorijos apie mus valdančius ir mums įsakinėjančius robotus tikriausiai gyvena ne vieno mūsų tamsiausiose sąmonės kampeliuose. Vis tik, bijoti, bent kol kas nėra pagrindo.
Politika reikalauja logikos ir šalto proto, kuo robotai gal ir pasižymi, tačiau žmonių valdymui svarbus ir gebėjimas prisitaikyti. Tai ne tik kalbėjimas to, ką visuomenė nori išgirsti, bet ir žaidimas žodžiais, jausmais, manipuliavimas. Tokių intrigų net itin gudri mašina pagauti vis dar nesugeba.
Tarp profesijų, kurių robotai artimiausiu metu neužims, galime priskirti ir psichologą ar dvasininką. Nors tai darbai grįsti teorija ir filosofija, kartu, tai ir atsidavimo, pašaukimo ir tikėjimo savo profesija reikalaujanti veikla. Sunku įsivaizduoti visuomenę, kurioje sunkumų prislėgtas individas savo jausmus ar nuodėmes išsako…robotui[5].
Žinoma, pažvelgus kitu kampu, galime ginčytis, jog tai jau vyksta: juk bendraudami internetu, susirašinėdami žinutėmis ir dalindamiesi išgyvenimais mes taip pat neturime realaus kontakto su žmogumi, tad pirmasis mūsų emocijas pagauna būtent techninis įrenginys.
Kita vertus, dabartis yra tokia greitai kintanti, kad ir niekuo stebėtis nebegalime. Sunku ginčytis, jog dirbtinis intelektas ir robotika yra itin įdomios sritys, kurias išnagrinėję bei pritaikę savo gerovei, galime pagerinti savo kasdienybę. O to bijoti tikrai neturėtume.
