Pasaulyje keičiasi sprendimų priėmimo būdai ir informacijos srautai
Robotai ir dirbtinis intelektas, atrodo, jau užvaldo tam tikras rinkas, tad žmogaus vaidmuo atliekant konkrečius darbus bei jo darbinė jėga nebėra tokie vertinami ar net reikalingi. Be to, pasirodo, kad kai kurie žmonės yra linkę ne tik patikėti konkrečius procesus automatiniam procesui ir dirbtiniam intelektui, bet ir norėtų, kad patiems nereikėtų priimti sprendimų, kad net ir tai darytų robotai.
Duomenų perkrova ir sprendimų priėmimo dilemos tampa vis dažnesnės šiuolaikiniame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, o naujausias tyrimas atskleidžia, kiek daug žmonių susiduria su šiomis problemomis. Tyrimo duomenimis, daugiau nei 14 000 darbuotojų ir verslo vadovų iš 17 šalių, įskaitant 4 500 respondentų iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono bei Japonijos (JAPAC), jaučiasi perkrauti ir nepakankamai kvalifikuoti naudoti duomenis sprendimams priimti, o tai daro neigiamą poveikį tiek jų asmeniniam, tiek profesiniam gyvenimui[1].
Tyrimas parodė, kad žmonės dabar yra priversti priimti daugiau sprendimų nei bet kada anksčiau, o jų skaičius sparčiai didėja. Tačiau daugiau duomenų nepadeda jiems priimti geresnių sprendimų, atvirkščiai, žmonės JAPAC srityje jaučiasi priblokšti jiems prieinamų duomenų kiekio. Dėl to labai nukenčia pasitikėjimas, sprendimai tampa daug sudėtingesni ir neigiamai veikia jų gyvenimo kokybę.
Kaip rodo tyrimas, 74 proc. žmonių teigė, kad per pastaruosius trejus metus kasdien priimamų sprendimų skaičius išaugo 10 kartų, o 75 proc. žmonių yra bombarduojami didesniu kiekiu duomenų iš daugiau šaltinių nei bet kada anksčiau.
Dėl tokio duomenų kiekio asmeninio ir profesinio gyvenimo sprendimai tampa daug sudėtingesni, o 61 proc. žmonių prisipažino, kad su sprendimų dilema, t. y nežinojimu, kokį sprendimą priimti, susiduria daugiau nei kartą per dieną. Be to, 33 proc. nežino, kokiais duomenimis ar šaltiniais pasitikėti, o 71 proc. yra atsisakę priimti sprendimą, nes duomenų buvo per daug.
Žmonės nebenori ir nebesugeba priimti sprendimų
Nesugebėjimas priimti sprendimų daro neigiamą poveikį žmonių gyvenimo kokybei ir tai jaučia 89 proc. žmonių. Dėl to didėja nerimas (37 proc.), praleidžiamos galimybės (37 proc.) ir nereikalingos išlaidos (35 proc.). Todėl 92 proc. žmonių per pastaruosius trejus metus pakeitė sprendimų priėmimo būdą[2]. Dabar 41 proc. klausosi tik tų šaltinių, kuriais pasitiki, o 31 proc. pasikliauja tik nuojauta.
Ne tik pavieniai asmenys kenčia nuo sprendimų priėmimo sutrikimų, bet ir JAPC verslo lyderiai susiduria su šia problema. Jie nori, kad duomenys padėtų, ir žino, kad jie yra labai svarbūs jų organizacijų sėkmei. Vis dėlto jie netiki, kad turi sėkmingam darbui reikalingų priemonių, o tai mažina jų pasitikėjimą savimi ir gebėjimą laiku priimti sprendimus.
87 proc. verslo vadovų yra patyrę sprendimų priėmimo sunkumų ir apgailestauja, jaučiasi kalti ar abejoja per pastaruosius metus priimtu sprendimu. O 90 proc. mano, kad tinkamos sprendimų analizės turėjimas gali lemti arba sužlugdyti organizacijos sėkmę.
Idealiame pasaulyje verslo lyderiai nori, kad duomenys padėtų jiems priimti geresnius sprendimus, sumažintų riziką, padėtų uždirbti daugiau pinigų ir planuoti netikėtumus.
Tačiau iš tikrųjų 73 proc. pripažįsta, kad dėl didelio duomenų kiekio ir nepasitikėjimo duomenimis jie apskritai negali priimti jokių sprendimų. Be to, 92 proc. mano, kad didėjantis duomenų šaltinių skaičius apribojo jų organizacijų sėkmę.
Duomenų sudėtingumas kelia daugiau nerimo nei aiškumo
Skirtingų duomenų šaltinių valdymas pareikalavo papildomų išteklių visiems duomenims surinkti (47 proc.), lėtesnis strateginių sprendimų priėmimas (38 proc.) ir daugiau galimybių suklysti (31 proc.). Įmonių vadovai nemano, kad dabartinis požiūris į duomenis ir analitiką padeda spręsti šias problemas.
74 proc. respondentų iš JAPAC srities įmonių teigia, kad gaunamos informacinės lentelės ir diagramos ne visada tiesiogiai susijusios su sprendimais, kuriuos reikia priimti, o 77 proc. respondentų mano, kad dauguma turimų duomenų iš tiesų naudingi tik IT specialistams arba duomenų mokslininkams.
Nepaisant šių iššūkių, JAPAC įmonių vadovai žino, kad tinkami duomenys ir įžvalgos gali padėti jiems priimti geresnius sprendimus įvairiuose skyriuose, pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių (97 proc.), finansų (93 proc.), tiekimo grandinės (95 proc.) ir klientų patirties formavimo (93 proc.). Tačiau jiems sunku efektyviai naudoti duomenis dėl duomenų aplinkos sudėtingumo ir pasitikėjimo duomenimis trūkumo.
Tyrimas rodo, kad sprendimų priėmimo dilemos sukelia organizacinę inerciją, todėl įmonėms sunku neatsilikti nuo sparčiai besikeičiančios verslo aplinkos[3]. Nors duomenys gali būti galinga priemonė, padedanti priimti pagrįstus sprendimus, jie taip pat gali būti pribloškiantys ir klaidinantys, todėl sukelia sprendimų paralyžių.
Sprendimų analizės įrankiai ir jų priėmimo strategijos yra būtinos sklandžiam darbui užtikrinti
Norėdamos išspręsti šią problemą, įmonės turi investuoti į sprendimų analizės įrankius, kurie padėtų joms susigaudyti dideliuose turimų duomenų kiekiuose. Šios priemonės gali teikti realiuoju laiku įžvalgas ir rekomendacijas, pagrįstas duomenų analize, todėl įmonės gali priimti greitesnius ir labiau pagrįstus sprendimus.
Be to, įmonės turi sutelkti dėmesį į duomenų raštingumo ir pasitikėjimo kultūros kūrimą. Darbuotojai turi būti mokomi, kaip veiksmingai analizuoti ir interpretuoti duomenis, o siekiant užtikrinti duomenų tikslumą ir patikimumą, reikia įdiegti duomenų valdymo politiką.
Galiausiai įmonės turi teikti pirmenybę duomenų demokratizavimui, užtikrindamos, kad duomenys būtų prieinami visiems organizacijos darbuotojams, ne tik IT specialistams ar duomenų mokslininkams. Tai leis darbuotojams priimti duomenimis pagrįstus sprendimus ir pagerins bendrą sprendimų priėmimo kokybę organizacijoje[4].
Šis yrimas išryškina iššūkius, susijusius su sprendimų priėmimu šiuolaikiniame duomenų valdomame pasaulyje. Nors duomenys gali būti vertingas turtas, padedantis priimti pagrįstus sprendimus, jie taip pat gali būti pribloškiantys ir sukelti sprendimų paralyžių.
Norėdamos įveikti šiuos iššūkius ir priimti geresnius sprendimus, organizacijos turi investuoti į sprendimų žvalgybos priemones, kurti duomenų raštingumo ir pasitikėjimo kultūrą bei teikti pirmenybę duomenų demokratizavimui. Tai darydamos jos gali išlikti konkurencingos vis sudėtingesnėje verslo aplinkoje ir pagerinti savo darbuotojų gyvenimo kokybę.
Duomenys turi būti susiję su žmonių priimamais sprendimais, kitaip jie nebus reikalingi
Duomenų rinkimas ir interpretavimas privedė JAPAC žmones prie lūžio taško tuo metu, kai verslo vadovams statymai yra neįtikėtinai dideli. 73 proc. žmonių teigia, kad galvos skausmas, kurį jiems kelia būtinybė rinkti tiek daug duomenų ir juos interpretuoti, yra per didelis.
Tai ypač akivaizdu verslo pasaulyje. 75 proc. verslo vadovų teigia, kad žmonės dažnai priima sprendimus, o paskui ieško juos pagrindžiančių duomenų, 74 proc. darbuotojų mano, kad įmonės dažnai aukščiau duomenų iškelia geriausiai apmokamo asmens nuomonę, o 26 proc. apklaustųjų JAPAC mano, kad dauguma versle priimamų sprendimų nėra racionalūs.
Situacija tokia sudėtinga, kad 81 proc. žmonių ir 85 proc. verslo vadovų tiesiog norėtų, kad visi šie sunkumai išnyktų ir sprendimus priimtų robotas. Nepaisant nusivylimo duomenimis asmeniniame ir profesiniame pasaulyje, žmonės žino, kad be duomenų jų sprendimai būtų ne tokie tikslūs, ne tokie sėkmingi ir labiau linkę klysti.
Žmonės taip pat tiki, kad organizacija, kuri naudoja technologijas duomenų pagrindu priimamiems sprendimams priimti, yra patikimesnė (77 proc.), bus sėkmingesnė (77 proc.), tai įmonė, į kurią jie labiau linkę investuoti, su kuria bendradarbiauja ir kurioje dirba.
Žmonės yra linkę atmesti painius, o kartais ir prieštaringus duomenis ir daryti tai, kas jiems atrodo teisinga. Tačiau tai gali būti didelė klaida. Ne kartą įrodyta, kad mūsų instinktai gali mus suklaidinti, o geriausi sprendimai priimami tinkamai suprantant atitinkamus duomenis. Rasti būdą, kaip suvaldyti po ranka esantį duomenų srautą ir padėti įmonėms atskirti signalą nuo triukšmo, yra labai svarbus pirmas žingsnis.
