Robertina OSTAPENKIENĖ: Apie nugaros skausmus ir disko išvaržas

Tik nedaugeliui lėtiniu apatinės nugaros dalies skausmu besiskundžiančių žmonių nustatoma aiški priežastis

Oficialiai skelbiama, kad tik nedaugeliui lėtiniu apatinės nugaros dalies skausmu besiskundžiančių žmonių nustatoma aiški priežastis. Tą sunkoka suprasti, turint galvoje šiuolaikinės medicinos pasiekimus ir diagnostikos priemonių gausą. Ilgametė darbo patirtis leidžia drąsiai teigti, kad visi, kuriems tos priežasties nustatyti taip ir nepavyko, yra žmonės su neįvertintais sutrikusios laikysenos niuansais, per didele kojų–nugaros raumenų įtampa, prastu pilvo–sėdmenų raumenų tonusu ir netinkamai parinktais fiziniais pratimais. Todėl keistoka yra skaityti 2017 m. Amerikos gydytojų koledžo gydymo rekomendacijas ar klausyti Lietuvos profesūros pranešimų konferencijose, neišgirstant nė vieno sakinio apie raumenų disbalanso įtakojamus tokio pobūdžio skausmus, sėkmingai gydomais be vaistų.

Nenaudinga tą žinoti ir nepelninga taip gydyti. Greičiausiai tai yra pagrindinė priežasties nenustatymo priežastis, nes apatinės nugaros dalies skausmą patiria beveik 90 proc. suaugusių žmonių, o stuburas bene dažniausiai laikomas pagrindiniu kaltininku. Kompiuterinės tomogramos ar magnetinio rezonanso metu aptikus disko išvaržą, ji įvardijama skausmo priežastimi ir pradedamas gydymas, taikant įvairiausius metodus, skiriant vaistus nuo skausmo, uždegimo ir raumenis atpalaiduojančius.

Neteko girdėti, kad be visiems rekomenduojamų vienodo mankštos pratimų komplekso, būtų įvertinta individuali kiekvieno žmogaus griaučių–raumenų sistemos būklė, laikysenos ypatumai, darbo pobūdis, buitinių darbų specifika, kas yra ypatingai svarbu, siekiant sėkmingo gydymo rezultato ir paciento laisvės nuo gydytojo bei neefektyvių procedūrų ar sveikatą žalojančio, absoliučiai nereikalingo medikamentinio gydymo.

Standartinėse gydymo schemose pirmiausia rekomenduojama išbandyti nemedikamentinius būdus, tokius, kaip šildymą, masažą, akupunktūrą, vandens procedūras, mankštas, dėmesingo įsisąmoninimo ir jogos praktikas, lazerio procedūras ir kognityvinę elgesio terapiją ar panašius metodus. Geriausiu atveju tai padeda nedaug ir laikinai, bet dažniausiai nepadeda visai ar net pablogina situaciją. Tokio pobūdžio rekomendacijos labai primena draugės patarimą apsilankyti grožio salone, kai labai skauda dantį...

Bendro pobūdžio procedūros padeda laikinai

Nuo bendro pobūdžio procedūrų palengvėja laikinai, kai trumpam atpalaiduojama raumenų įtampa, kuri klaidingai laikoma vienu iš skausmo kaltininkų, pamirštant, kad tokio pobūdžio raumenų būklė yra apsauginė būsena, sauganti kūną nuo netinkamų judesių. Neretai po tokių procedūrų situacija dar labiau pablogėja. Individualiai kiekvienam parinktų gydomųjų pratimų dėka atstačius stuburą stabilizuojančius raumenis ir taikant saugius sutrumpėjusių raumenų tempimo pratimus – įtampa dings savaime.

Standartinėse gydymo schemose, negavus norimo rezultato taikant nemedikamentinį būdą – sekančiame etape yra skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) kaip pirmo pasirinkimo arba tramadolis su duloksetinu kaip antro pasirinkimo medikamentinis gydymas. Tai opioidų ir antidepresantų – į morfiną panašių ir psichiką veikiančių vaistų derinys. Skiriamas nugaros skausmų gydymui, kurių priežasties nustatyti nepavyko, nors problema nesunkiai galėtų būti pašalinta anksčiau aptartais būdais, kuriuos tinkamai informuotas ir apmokytas pacientas galėtų atlikti namuose. Tai ganėtinai paprasta ir visada efektyvu, nieko nekainuoja ir neturi pašalinio poveikio. O tramadolio ir duloksetino derinys yra pavojingas – visada rekomenduojamas skirti prieš tai pasvėrus šių vaistų vartojimo naudos ir žalos santykį, nors ir be svėrimo aišku, kad naudos iš to jokios nėra ir negali būti.

Kai ir vėl nepavyksta gauti norimo rezultato, keičiami vaistai ir teikiamos naujos rekomendacijos

Teigiama, kad kombinuotas gydymas tizanidinu ar kitais raumenis atpalaiduojančiais vaistais ir NVNU (diklofenaku ar ibuprofenu) yra efektyvesnis nei gydymas vien NVNU. Tokie ir panašūs gydymo metodai man panašūs į stiprų smūgį plaktuku per pirštą, norint pašalinti įkyrų galvos maudimą. Turintys drąsos gali pamėginti – garantuoju – galvos skausmas tikrai liausis...

Tizanidino (Sirdalud), tolperizono (Mydocalm) ir panašių vaistų pašalinis poveikis gali pasireikšti psichikos, imuninės, virškinimo ir nervų sistemos, kepenų, tulžies pūslės, širdies ir kraujagyslių, odos, raumenų, jungiamojo audinio ir kitais sutrikimais. Vieni pašaliniai poveikiai retesni, kiti dažnesni, treti nėra labai aiškūs, nes tiriant vaisto poveikį dauginimosi funkcijai žiurkėms ir triušiams, buvo nustatyta dažnesnių palikuonių žūčių nėštumo metu ir po gimdymo bei jų vystymosi sulėtėjimas. Ar vaistas daro panašų poveikį žmogaus reprodukcinei sistemai? Akivaizdu, kad turėtų daryti...

Didžioji dauguma skausmus patiriančių žmonių vaistus nuo skausmo ir uždegimo yra vartoję ne kartą – jų pašalinis poveikis neigiamai veikia virškinimo sistemos būklę ir netiesiogiai didina diskomfortą nugaroje, nes krenta pilvo raumenų tonusas, dėl ko stuburas netenka didelės dalies atramos, stabilizuojančios stuburą iš priekinės pusės. Per visą praktiką teko konsultuoti gal du žmones, kurie neturėjo jokių nusiskundimų dėl pilvo problemų. Pilvo problemomis vadinu virškinimo sutrikimus dėl įvairių skrandžio bėdų, vartojamų vaistų, pralaidaus žarnyno ar kitų pilve esančių organų funkcijos sutrikimų ir ligų. Neišsprendus panašaus pobūdžio problemų, palengvinti nugaros skausmus tampa gerokai sunkiau ir užtrunka ilgiau. Kartais pakanka nedidelės mitybos korekcijos ir keleto teisingai parinktų raumenų tempimo pratimų, kad pasimirštų patirtas diskomfortas ar sumažėtų ir pilnai dingtų intensyvus skausmas, net esant stuburo disko išvaržoms – tą nėra sunku įrodyti sąžiningai rekomendacijų besilaikančiam žmogui.

Būna įdomu klausytis paciento, kuris pasakoja apie jam taikytus nugaros skausmų gydymo metodus: paskirtas penkias ir dar penkias fizioterapines procedūras, masažą, vaistus, gydomąją mankštą, sanatorinį gydymą. Nė vienam, kuris konsultavosi ir buvo gydytas įprastais poliklinikos – stacionaro metodais, nebuvo vertinti laikysenos ypatumai ir testuota raumenų būklė. Nė vienam, kurį per trisdešimt praktikos metų man teko konsultuoti ir gydyti. Laikysena ir raumenų disbalansas visada būna daugiau ar mažiau kalti dėl nugaros skausmo, stuburo disko išvaržų, nemenkos dalies kelio ir klubo sąnario skausmų. Jie visada stipriai įtakoja savijautos perspektyvą, gydymo sėkmę ir nesėkmę, judėjimo kokybę ir priklausomybę arba laisvę nuo gydytojo.

Negavus norimo rezultato konservatyvaus gydymo metu žmogui rekomenduojama operacija

Negavus norimo rezultato konservatyvaus gydymo metu, ypač kai yra diagnozuota disko išvarža, su intensyviais skausmais, plintančiais į koją – žmogui rekomenduojama operacija. Daugeliu atvejų tokios operacijos atliekamos nepagrįstai, o kartais ir per daug skubotai, nes įtrūkęs ir šaknelę spaudžiantis diskas nėra skausmo priežastis – tai pasekmė. Būtent dėl to daugiau nei trečdalio tokių operacijų rezultatai yra nepatenkinami. Skubiai operuoti būtina tik tada, kai dėl išvaržos sutrinka dubens organų (šlapinimosi ir tuštinimosi) funkcija, atsiranda balno formos nejautra apie lytinius organus ir sėdmenyse.

Kai kreipiasi žmogus dėl išvaržos sukeliamų skausmų – tenka stebėti stipriai įtemptus juosmeninės stuburo srities raumenis abipus ar vienoje pusėje ir ženkliai sutrumpėjusius šlaunų keturgalvius ir dvigalvius raumenis. Tokioje situacijoje beveik netenka matyti pakankamai (ar bent pakenčiamai) stiprių pilvo ir sėdmenų raumenų, kokybiškai dirbančių, laikant žmogų vertikalioje padėtyje, atliekant įvairiausius darbus ar keliantis iš padėties pasilenkus.

Kadangi skauda nugarą ir būna įtempti nugaros raumenys, poliklinikoje pacientui standartiškai skiriama raumenis atpalaiduojantys vaistai ir dalis pratimų, kurie, deja, apkrauna įtemptus ir pervargusius nugaros raumenis. Vadovaujamasi logika: skauda nugarą, vadinasi reikia gydyti nugarą, o jei raumenys įtempti, tai tą įtampą reikia panaikinti vaistais ar masažu.

Ar tikrai taip sunku suprasti, kad nugaros raumenų įtampa yra apsauginė ir ji pati savaime dingsta tada, kai tik pradeda dirbti visi kiti iki šiol ,,atostogavę‘‘ raumenys? O įtampą mažinantys vaistai visada pašalina būtiną ir saugančią raumenų įtampą, kurios dėka žmogus negali atlikti judesių, galinčių dar labiau pasunkinti esamą situaciją. Tikrai nestebina, kai toks pacientas anksčiau ar vėliau atsiduria ant operacinio stalo, nes be paskirto medikamentinio gydymo, fizioterapijos, masažų ir vienodų pratimų kiekvienam, jo niekas neapmokė saugių judesių, reguliarių stuburą nukraunančių padėčių ir tempimo pratimų sutrumpėjusiems raumenims. Disko išvarža sėkmingai ir be operacijos išgydoma tik tada, kai surandamos ir tikslingais gydomaisiais pratimais koreguojamos sutrikę kaulų – raumenų sistemos grandys ir žmogus gauna informaciją kaip gyventi, dirbti ir sportuoti, kad užmirštų kelią į gydytojo kabinetą.